Redakcija

„Šok, žemaiti, šonke“

Šilalės kultūros centre vyko Šilalės rajono tradicinių šo­­­kių šventė-varžytuvės „Šok, žemaiti, šonke 2024“ –­ ,,Pa­trepsynės“ atrankinis turas. Renginys skirtas Dainų šven­tės ir Žemaitiško rašto metams paminėti.

Varžytuvėse sukosi net 61 pora iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos, Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus, Kaltinėnų Alek­sandro Stulginskio, Lau­ku­vos Norberto Vėliaus gimnazijų, Laukuvos kultūros namų folkloro ansamblio „Dūz­ginė­lis“, Šilalės Simono Gaudėšiaus gim­nazijos „Etnokultūros studi­jos“, Šilalės kultūros centro folkloro ansamblių „Smuokiuka“ ir „Gers smuoks“ bei neformaliojo vaikų švietimo „Etno­kul­tūros stu­dijos“.

Pasirodymus vertino komisi­ja – Žemaitijos et­no­grafinio regiono konsul­tan­tė, etnomuzikologė, ansamb­lio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė,  Šilalės kul­­tūros centro tautinių šokių­ kolektyvų „Mainytinis“ ir „Raizgė“ vadovė Lai­ma Andrejauskienė, Šilalės kultūros centro scenos režisierė­ (etninei kultūrai) Li­na Šimkūnienė, vaikų ir jau­ni­mo­ folkloro ansamblio „Gers­ smuoks“ nariai Gustas Les­čiaus­kas bei Arminas Zdana­vi­čius.

Šokiams grojo tradicinė kapela „Karšuva“, kuriai vadovauja Vaclovas Rudys. Šokėjai varžėsi trijose kategorijose –­ pradedančiųjų, pažengusiųjų ir patyrusiųjų.

Pradedančiųjų kate­go­­rijoje­ už šokį „Viedars“ pa­dėko­mis apdovanoti­ Ema Zor­kaitė ir Džiu­gas Beržinis bei Ves­ta Murauskytė ir Lukas Vait­­ke­vi­čius iš Laukuvos Nor­berto Vėliaus gimnazijos (va­do­­­vė­ Ol­ga Jogminienė). Pa­žengu­sių­jų kategorijoje  šokį „Dūktinis“ gražiausiai pašoko Neridija Vaitkutė ir Martynas Petrauskas iš Laukuvos kultūros­ na­mų­ folk­loro ansamblio­ „Dūz­ginėlis“ (vad. O. Jog­minienė). Pa­tyru­siųjų kategorijoje už šo­kį „Gy­vataras“ padėkomis ap­­dovanoti Urtė Jorūdaitė ir Justas Ašmonas (folkloro­ an­samblis­ „Gers­ smuoks“, vad.­ Ilona Raudo­nienė). Pradedan­čiųjų grupė­je Greta Gumu­liauskaitė ir­ To­mas Jo­kužys bei Lėja Lau­cevičiūtė ir Ernandas Geštautas iš Lau­kuvos gim­na­zijos­ ap­dovanoti padėkomis už gra­­žiausiai pašoktą šokį „Tan­cius“­­. Pa­žen­gu­siųjų kate­­gori­jo­je šo­kį­ „Trys seselės“­ geriausiai­ pašoko­ Ei­vina Petraus­kaitė ir Gabrielius Bambalas („Gers smuoks“). Patyrusiųjų kategorijoje už šo­kį „Buvo dūda Vil­niuj“­ padėkomis apdova­no­­­ti­ Go­da Končauskytė ir­­ Martynas Šiu­rys („Gers smuoks“).­ Kal­ti­nė­nų­ Alek­sandro Stulginskio gimnazi­jos­ „Etnokultūros stu­dijos“­ pora Rugilė Jakaitė ir Žy­gimantas Zubrickas pelnė padėkas už­ šokį „Lelinderis“ (vad. I. Rau­donienė). Už tą patį šokį savo pogrupyje apdo­vanoti pa­tys mažiausi varžytuvių šokė­jai Ug­nė Kasmauskaitė ir Rokas Kas­mauskas (Šilalės Dariaus ir Girėno progimna­zija, vad. Al­ma Rumšienė). Už „Padispaną“ pa­žengusiųjų­ grupėje padėkos­ įteiktos Eit­vilei Ežers­­­kytei ir Lu­kui Jog­minui („Dūz­ginėlis“). Pa­ty­­rusiųjų kate­go­­rijoje­ Eve­li­­na­ Gečaitė ir Ta­das­ Ka­taus­­kis­­ (Šilalės Simono Gau­­dė-­šiaus gimnazijos­ „Et­­no­­kultū­ros studija“ ­(vad.­ I. Rau­do­nie­nė) bu­vo­ nepralen­kiami šokyje „Olim­pa“. Pra­­dedančiųjų kategorijo­je­ dar­ dvi poros – Ak­vi­lė Joku­žy­­tė ir­ Augustas Ežerskis iš­­ „Dūz­ginėlio“ bei Gerda Knys­tau­tai­tė ir Ignas Mika­lauskas iš Lau­ku­vos – išrinkti geriausiai sušokę „Drėbinikę“. Kvėdarnos kultūros namų folk­loro ansamb­lio „Volungėlė“ pora Rugilė Nor­butaitė ir Dei­vidas Put­ra­mentas apdovanoti padėko­mis­ už gražiausiai su­šoktą­ „Rai rita tam“ (vad. Jolanta Kažu­kaus­kie­nė). Už šokį „Meilutė“ pa­dė­­kos ­ įteiktos Indrei Raudoniūtei ir Juliui Aš­monui („Gers smuoks“) bei Gabrielei Dau­jo­tytei ir Matui Jogminui („Dūz­ginėlis“).

Respublikiniame konkurse „Patrepsynė 2024“, kuris vyks gegužės 11 d. Šiauliuose, komisijos sprendimu, mūsų rajonui atstovaus U. Kasmauskai­tė ir R. Kasmauskas, L. Laucevičiūtė ir E. Geš­tautas, G. Knys­tau­tai­tė ir­ I. Mikalauskas, E. Pet­­raus­kai­tė ir G. Bambalas, U. Jo­­rūdaitė ir J. Ašmo­nas, G. Kon­čauskytė ir M. Šiurys, I. Rau­doniūtė ir J. Aš­mo­nas­, N. Vait­kutė ir M. Pet­rauskas, G. Dau­jotytė ir M. Jog­minas bei R. Nor­­butaitė ir D. Putramentas.

Visi varžytuvių dalyviai bei atskirų šokių nugalėtojai apdovanoti padėkos raštais  ir  dovanėlėmis, o juos ruošę vadovai bei mokytojai – padėkos raštais bei saldžiomis dovanomis.

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai)

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kelininkai atsakomybės dėl duobių neprisiima – kaltas oras...

Apie vos prieš metus suremontuotą, tačiau didžiulėmis duobėmis nusėtą ir beveik nepravažiuojamą vals­tybinės reikšmės kelio Varniai–Severėnai–Kaltinėnai ruožą Jaunodava–Palentinis „Šilalės artojas“ rašė prasi­dėjus šiems metams („Pusės milijono investicijas įsisavino... gruntas“, 2024 m. sausio 5 d. Nr. 1). Tuomet gy­­ventojai ir jiems atstovaujanti Palentinio seniūnė Miglė Zybartienė negailėjo priekaištų kelininkams, „suremontavusiems“ kelią taip, kad juo visiškai neįmanoma naudotis. 

Tačiau AB „Kelių priežiūra“ atstovas spaudai, komunikacijos skyriaus vadovas Rimantas Zagrebajev, tąsyk patvirtinęs, kad šiame kelio ruože dirbo Šilalės meistrija, o trumpesnės nei puskilometris atkarpos remontas atsiėjo daugiau nei 0,5 mln. eurų, su tuo, jog kelias sutvarkytas prastai, nesutiko.

„Susidariusi situacija nėra susijusi su minėtame ruože atliktais paprastojo remonto darbais, nes tai yra kelio eksploatacijos pažaidos. Keliuose su žvyro danga, priklausomai nuo eismo intensyvumo bei oro sąlygų, nuolat formuojasi įdubos, nelygumai. Siekiant išvengti šių pažaidų, keliai su žvyro danga turi būti nuolat profiliuojami“, – žiemos pradžioje teigė R. Zagrebajev.

Toks paaiškinimas neįtikino palenti­niškių, todėl jie kreipėsi į visas įmano­mas institucijas, prašydami spręsti prob­lemą. Seniūnės pasirašyto rašto sulaukė ir Seimo narys Jonas Gudauskas. Šis savo ruožtu gyventojų pretenzijas perdavė Susisiekimo ministerijai ir Valstybės kontrolei, prašydamas atsakingų institucijų „įvertinti atliktų kelio remonto darbų kokybę ir išleistų lėšų efektyvumą bei ekonominę naudą“. 

Šią savaitę palentiniškiai ir Seimo narys sulaukė AB „Via Lietuva“ (iki šiol Lietuvos automobilių kelių direkcija) atsakymo. Deja, iš rašto galima daryti išvadą, kad viskas buvo atlikta nepriekaištingai, jokių problemų su šiuo keliu kaip ir nėra.

„Visiems atliktiems remonto darbams rangovas suteikė 5 metų garantinį terminą. AB „Via Lietuva“ atsakingas darbuotojas patikrino kelio Nr. 4607 ruožo su žvyro danga būklę ir nustatė, kad atliktų paprastojo remonto darbų defektų nėra. Atkreipiame dėmesį, kad visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga pavasario polaidžio metu yra prastesnės būklės, nes kelių su žvyro danga negalima tinkamai suprofiliuoti esant per daug sausai kelio dangai, ilgą laiką gausiai lyjant bei pavasario polaidžio metu. Dėl šių priežasčių šie keliai gali būti rečiau profiliuojami, tačiau jų būklė yra nuolat stebima ir profiliavimo darbai atliekami, kai dangų drėgnumas tampa tinkamas.

Informuojame, kad kelio Nr. 4607 4,451 km ilgio ruože atlikti paprastojo remonto darbai buvo nupirkti viešojo pirkimo būdu. Jų kaina yra 649,574 tūkst. Eur (su PVM), t. y. 1 km kaina yra 145,939 tūkst. Eur (su PVM). Remonto metu buvo sustiprinta kelio konstrukcija, t. y. 8 m kelio pločiu įrengtas ne plonesnis kaip 15 cm storio pagrindo skaldos mišinio sluoksnis ir ant jo užklotas 6 cm storio žvyro sluoksnis be rišik­lių. Prieš planuojant remonto darbus ir parenkant darbų technologiją buvo įver­tin­tas vi­du­­tinis paros eismo intensyvumas. Kelio Nr. 4607 vi­dutinis paros eismo intensyvumas 2021 m. duomeni­mis buvo: ruožo pradžia – 10,84 km, pa­baiga – 13,64 km, posto vieta – 3,841 km – važiavo 191 automobilis per parą, iš kurių krovininio transporto – 43 ir ruožo pradžia – 13,64 km, pabaiga – 17,419 km, posto vieta – 14 km – važiavo 161 automobi­lis per parą, iš kurių krovini­nio transporto – 32. 2023 m. mi­nė­tuose ruožuose vidutinis pa­ros­ eismo intensyvumas buvo atitinkamai – 112 aut./parą (iš jų 9 krovininiai) ir 143 aut./pa­rą (iš jų 14 krovininių). Tai yra mažas paros eismo intensyvumas, todėl remonto būdas nebuvo parinktas brangus, o ekonomiškai pagrįstas. Palyginimui: 1 km rajoninio valstybinės reikšmės kelio paprastasis remontas, kai keičiamas asfaltas, siekia apie 621 tūkst. Eur, kapitalinis remontas – nuo 2 iki 2,5 mln. Eur. Tuo tarpu prevencinių priemonių (paprastasis žvyro dangos remontas) kaina yra kelis kartus žemesnė ir siekia apie 145 tūkst. Eur. Laiku pritai­kius prevencinės priežiūros priemones, kelio naudojimo laikotarpį galima pratęsti net apie 5–10 metų. Remiantis kitų šalių prak­tika skaičiuojama, jog prevencines priemones taikyti yra ke­lis kartus pigiau.

Informuojame, kad už valstybinės reikšmės kelių prie­žiūrą yra atsakinga AB „Kelių priežiūra“. Ji, vadovaudamasi sutartimi su AB „Via Lietuva“, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintu­ Kelių priežiūros tvarkos aprašu ir automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyviniuose­ do­kumentuose nurodytais reika­la­vimais, privalo prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius, ne­vir­šydama sutartimi nustatytos kelių priežiūrai skirtos sumos. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo sąmatą kasmet tvirtina LR Vyriausybė.

AB „Kelių priežiūra“ kelio Nr. 4607 profiliavimo darbus atliko 2024 m. sausio 31 d., vasario 25 d. ir kovo 3 d. Paskutinį kartą kelias profiliuotas kovo 14 d.“, – teigiama Palentinio seniūnijai ir Seimo nariui J. Gudauskui atsiųstame rašte, ku­rį­ pasirašė AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros palaikymo ir vys­­tymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas. Ir kaip įro­dymą, jog kelias yra geras, pateikė kovo 15 d. darytą nuotrauką.

Palentinio gyventojai nesi­gin­čija – dabar, kai kelias nugrei­deriuotas ir sausas, jis tikrai nė­ra blogos būklės. Tačiau kartu žmonės nerimauja, jog ta gerovė baigsis, vos tik pradės lyti. Nes tokios patirties jie jau turi.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo ir „Via Lietuva“ nuotr.

Tremtiniai palikti be paramos

Šilalės savivaldybės ir UAB „Ši­lalės šilumos tinklai“ vadovai nuo­lat primena, kad šilumos energija Šilalėje yra viena pigiausių šalyje. Vis dėlto sąskaitos rodo, jog šildy­mas sunkia našta užgula ne tik gyventojus, bet ir organizacijas, ypač nevyriausybines, kurios neturi jo­kių galimybių papildomai užsi­dirb­ti mokesčiams. Jų išlaidų nepaleng­vina ir savivaldybė.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 23

Velykos. Odė Prisikėlimui

Sprogstant pavasariui, ulbant paukščiams, saulei karaliaujant. 

Paukščių trikampiai šviesiame danguje, sparnų vasnojimas, 

šiltas vėjo gūsis, pražydusio šalpusnio galvelė pagal kelią... 

Šviesūs rytai ir jau ilgesni vakarai. 

Ryškiaspalvių margučių kraitelė, kurioje telpa ir praeities prisiminimai, 

ir ateities viltis: pradėti iš naujo – labiau mylint, 

drąsiau, geriau, nuoširdžiau. Almančio upelio vandens 

srovė nuneša į tolius vakarykštes nesėkmes, blausias mintis, neviltį. 

Ir atneša naują pradžią. Velykos – sielos šventė. 

Tegul ją nuskaidrina, prikelia ir atgaivina 

Prisikėlimo šviesa... 

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

2024-ųjų Velykos: apie grožį ir džiugesį

Ruošdamiesi Velykoms pradedame galvoti, kaip dekoruosime stalą ir kokius patiekalus ruošime didžiausiai pavasario šventei. Kokios gi šių metų Velykų stalo tendencijos?

Jei labai stengiamės būti išmintingi, tausojantys gamtą, besirūpinantys pasauliu, tai ir Velykų stalo tendencijos labai artimos tam siekiui – vyrauja žemės, augalų, pavasario spalvos. Niekas neapsiriks pasirinkę rusvų, žalsvų, geltonų spalvų indus ar stalo tekstilę. Nes tai atkartoja žemę, žolę ir pirmuosius pavasario forzitijų žiedus. O tie, kas norėtų būti ne tik stilingi bet ir madingi, šiemet rinksis mėlyną spalvą. Nuo švelniai melsvos, iki sodriai mėlynos, kurią gali praturtinti ir „prigesinti“ auksas. Jei ant Velykų stalo įkurdinsite „Alice“ serijos mėlynas lėkštes, ant jų sudėsite priderintas margų melsvų kolekcijų lėkštes, parinksite desertines lėkštutes, puodelius, melsvo stiklo stiklines, taures, žaismingai sulankstysite servetėles, nepamiršite kiaušinių indelių ir į juos pamerksite pirmąsias žibuokles, scyles ar puškinijas – stalas bus ir atspindintis tendencijas, ir iškilmingas, ir suteikiantis vilties, kad žydros svajonės niekur nedingsta.
Jei mėgstate stalą puošti ne tik smulkiomis gėlytėmis, bet ir puokštėmis, pasistenkite, kad jos nebūtų labai aukštos. Merkite puokšteles į puodelius, ledaines, mažus ąsotėlius, o dideles puokštes pamerkite į aukštesnes vazas ar didelius ąsočius ir pastatykite atokiau. Žemos gėlių kompozicijos ant stalo netrukdys bendrauti – matysite visus sėdinčius. Aukštesnės gali būti tik žvakės. Bet ir jas pabandykite įstatyti į žemas žvakides, kad šventė spindėtų akyse ir žvilgsniai plazdentų virš stalo.
Linksmam susibūrimui nereikia daugybės patiekalų. Velykos labai dėkinga šventė šeimininkėms, nes kiaušinis – ypač geras produktas. Jei juos numarginsite pagal šeimos tradicijas ir įpročius, visi susirinkusieji daug greičiau pasiners į vaikystės prisiminimus, o jei kuriate naujas šeimos tradicijas arba mėgstate naujienas, tai visad galite daryti eksperimentus su margučiais. Svarbiausia, kad susirinkusieji jaustųsi gerai.
Didelis dubuo salotų, graži lėkštė su vaisiais, spalvingas tortas ant neaukštos tortinės – ir šventė bus pavykusi. Nepamirškite pasirinkti derančių spalvoto stiklo taurių arba išlikite ištikimi raižyto stiklo klasikai.
Beje, jei turite kviestinių svečių, labai smagu, kai ant lėkštės jie randa ne tik kortelę su savo vardu, bet ir mažą siurprizą. Tarkime, porcelianinis šaukštelis su šilko kaspinėliu kilpelėje ir putpelės kiaušinuku jame gali būti puiki ir nuotaikinga dovanėlė.
Arba pastatykite kiekvienam svečiui mini latte puodelį su mažyte pirmųjų gėlių puokštele – pamatysite, kokios džiaugsmo šypsenos nušvis atvykusiųjų veiduose.
Jei šeimoje yra vaikų, įvairiausios dekoratyvios servetėlės, indeliai su zuikučiais, Velykų medis, apkabinėtas stikliniais raibuliuojančiais kiaušiniais padarys šventę įdomesnę ir linksmesnę.
Tegul šypsena ir saulė būna pagrindiniai gražaus Velykų stalo palydovai! O stalo indai ir tekstilė iš GRAŽU NET MĖLYNA www.grazunetmelyna.lt; FB: https://www.facebook.com/avonvadybininke.kaunoapskritis tegul padeda kurti šią puikią nuotaiką.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjų apdovanojimai „Pagauk bangą“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, kurie skirti 2023 m. ambicingiausius kūrybinius iššūkius įveikusiems kūrėjams ir aukščiausias profesinių bangų keteras pasiekusiems menininkams.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugėsi, kad apdovanojimai „Pagauk bangą“ – puiki proga suburti gausią teatro bendruomenę ir kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais. „Norisi dar kartą prisiminti ir įvertinti visus teatro kūrėjus, kurių dėka publika džiaugėsi įspūdingais meno įvykiais 2023 metais. Muzikinis teatras – ne tik solistai, baleto artistai ar orkestras, bet ir daugybė svarbių sričių - kaip pastatymų tarnyba, buhalterija ir kiti. Visas kolektyvas darniai dirba, kad atėjus lemiamam momentui publika scenoje išvystų tobulą rezultatą. 2023-ieji buvo nuostabūs, su daug tobulų akimirkų. Sveikinu ne tik apdovanojimų laimėtojus, labai džiaugiuosi gausiu nominuotų kolegų būriu. Jūs visi esate laureatai“, – akcentavo L. Vilimienė.

Tradicija Tarptautinės teatro dienos proga pagerbti teatro kūrėjus ir apdovanoti juos diplomais bei stiklo dailininko Vyganto Paulausko sukurtais meno dirbiniais užgimė 2019 m. Ceremonijai buvo suteiktas simboliškas „Pagauk bangą“ vardas. Verčiausius apdovanojimų išrenka komisija, kuri kiekvienais metais ilgai posėdžiauja bei po ilgų diskusijų, iš didžiulio kandidatų sąrašo išrenka geriausius.

„Publikos simpatija“

Vieno iš apdovanojimų skyrimas patikėtas publikai: žiūrovai balsuodami išrenka verčiausią „Publikos simpatijos“ įvertinimo. Šiemet Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymų gerbėjai apdovanojimą skyrė solistei Beatai Ignatavičiūtei. Atlikėjai tai jau trečias „Pagauk bangą“ apdovanojimas!

„Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi apdovanojimu Priimu tai kaip ženklą, kad kažką gyvenime darau gerai. Iki kitų metų!“, – juokavo B. Ignatavičiūtė.

„Teatro lobis”

Šiemet  „Teatro lobiu“ komisija išrinko KVMT Finansų valdymo ir apskaitos skyriaus vedėją Iriną Karlonas – už ilgametį darbą, visaapimantį įstatymų išmanymą.

Apdovanojimą I. Karlonas įteikusi Muzikinio teatro vadovė L. Vilimienė dėkojo laimėtojai už nuoširdų ilgametį darbą bei reikšmingą prisidėjimą prie sėkmingo teatro gyvavimo.

„Dėkoju už jūsų pagalbą ir palaikymą. Tik jūsų dėka esu pastebėta, pagerbta“, – susijaudinusi sakė penkiolika metų Muzikiniame teatre dirbanti I. Karlonas.

Trys „Metų iššūkiai”

Iššūkių profesionalaus scenos meno įstaigoje niekada netrūksta, tačiau būtent su jais susidūrus ir gimsta audringų žiūrovų ovacijų ir šūksnių sulaukiantys pastatymai. Net trys 2023 m. sukurtos premjeros jų kūrėjus skraidino ant tokių aukštų bangų keterų, kad sudėtinga buvo išsilaikyti, bet menininkai jas įveikė!

Komisija nusprendė, kad šokio spektaklio „Kaktusai” komanda verta „Metų šlovės iššūkio“ apdovanojimo už sudėtingą kūrybinio proceso organizavimą ir techninių sprendimų spektrą. Apdovanojimas įteiktas Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui ir Baleto tarnybos vadovui ir vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui.

„Šis spektaklis – išskirtinis, nes glaudžiai sujungė visas tarnybas. Ačiū visiems“, – sakė A. Tarvydas.

Videografinis spektaklis „Carmina Burana” tituluotas „Metų daugiaplaniškumo iššūkiu“ Apdovanojimas įteiktas teatro vadovės pavaduotojai menui Audronei Juozauskaitei – už puikią komandos orientaciją Europos solistų paieškos geografiniame žemėlapyje, Pastatymų tarnybos vedėjui Aivarui Tarvydui – už suvaldytas technologijas ir įdiegtas naujoves, Pastatymų ir renginių skyriaus vedėjai Laurai Kuliešaitei – už išorinių ir vidinių teatro resursų optimizavimą.

„Mes mėgstame iššūkius! Mes stiprūs ir nenugalimi, kai esame kartu!“, – dėkodama už apdovanojmą akcentavo A. Juozauskaitė.

Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“ savo statytojų komandai pelnė „Metų radikalaus kūrybinio sprendimo“ apdovanojimą už premjeros išgelbėjimo iššūkį, praturtinusį  operos komiškąjį pradą. Apdovanojimas skirtas spektaklio režisierei Karinai Novikovai ir choreografei Dariai Verovkai.

„Sau ir kolegoms noriu palinkėti tik tokių iššūkių. Svarbiausia susikoncentruoti į tą lemtingą, ryškų meninį proveržį scenoje!“, – akcentavo K. Novikova.

„Metų debiutas”

KVMT naujokas solistas Martynas Stankevičius praėjusiais metais publiką nustebino ryškiais vaidmenimis: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Traškutis (A. Kučinsko operoje vaikams „Bulvinė pasaka”) ir pelnė apdovanojimą „Metų debiutas”.

„Dėkoju už šiltą priėmimą į kolektyvą ir suteiktas galimybes. Ačiū, kad mylite ir vertinate. Žmonai – už kantrybę, nes gyvenu kelionėse tarp Kauno ir Klaipėdos“, – sakė M. Stankevičius.

Solistas nuo 2023 m. sausio dainuoja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė vaidmenų repertuariniuose teatro spektakliuose ir naujuose pastatymuose, tarp jų: Abraomas (J. Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“), Katinas (J. Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“), Vydūnas (istorijų operoje „Klaipėda“), Belkorė (G. Donizetti komiškoje operoje „Meilės eliksyras“).

„Metų baleto artistė”

Ryškiausia 2023 m. baleto artiste pripažinta Anna Chekmarova už vaidmenis spektakliuose „Sapnai ir kaktusai” ( II dalis „Kaktusai”, chor. A. Ekmanas),  Eglė,  „Eglė žalčių karalienė” (chor. M. Rimeikis) ir  Auksė  „Altorių šešėly” (chor. A. Liškauskas). Jai skirtas „Metų baleto artistės” apdovanojimas.

„Dėkoju už apdovanojimą ir visiems linkiu dar daug gražių pasiekimų naujame teatro pastate“, – džiaugėsi A. Chekmarova.

Nuo 2021 m. spalio – KVMT baleto trupės artistė. Tų pačių metų gruodį debiutavusi Prancūzų šokėjos vaidmeniu Kirillo Simonovo šokio spektaklyje pagal Piotro Čaikovskio baletą „Spragtukas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2019), kuria vaidmenis KVMT repertuariniuose spektakliuose, tarp jų – solistė „Stabat Mater“ (chor. Edward Clug), Dona Kichotė ir solistė to paties pavadinimo šokio spektaklių triptike (I d., chor. Daria Verovka; III d. chor. Gaj Žmavc). Už Donos Kichotės vaidmenį buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ kaip geriausia 2022 metų šokėja.

„Metų baleto artistas”

„Metų baleto artistu” tapo ryškus baleto profesionalas Yan Malaki, už „Sapnai ir kaktusai” (I dalis, „Žagsulys”; II dalis „Kaktusai”). Šį spektaklį Klaipėdoje pastatė  choreografas Alexanderis Ekmanas (Švedija) su „Cacti“ (Kaktusai) ir choreografas Robertas Bondara (Lenkija) su choreografinėmis kompozicijomis „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“. Už šį spektaklį jaunas bei perspektyvus menininkas šiemet pelnė ir  „Auksinį scenos kryžių“ kaip geriausias baleto artistas.

„Nesitikėjau, bet esu labai laimingas. Dėkoju teatro vadovams, o ypač – vyriausiam choreografui A. Liškauskui už pasitikėjimą. Ačiū, kad galiu būti scenoje ir daryti tai, ką myliu labiausiai“, – džiaugėsi Y. Malaki.

„Metų operos solistė”

Sudėtinga prilygti daugybę sceninės patirties turinčiai, nuostabaus balso savininkei Ritai Petrauskaitei. Natūralu, kad jau ne pirmą kartą ji laimi „Metų operos solistės“ titulą. 2023 m. ji buvo nepakartojama solistė C. Orffo kantatoje „Carmina Burana“ ir Ėtmė Simonait istorijų operoje „Klaipėda“.

„Kolekcija pildosi! Sveikinu visus su Teatro diena bei naujomis galimybėmis, kurios mums atsiveria naujame teatre. Linkiu energijos, palankaus vėjo ir naujų iššūkių! Spektaklyje „Carmina Burana“ į mane pūtė vėjo turbina. Geras jausmas, kurį linkiu patirti kiekvienam“, – linkėjo R. Petrauskaitė.

„Metų operos solistas”

Už ryškius 2023 m. sukurtus vaidmenis  „Metų solisto“ vardas atiteko Giedriui Gečiui. Jo balso ir artistiškumo žavesys ryškiausiai atskleidė Gabrielio Žano Petisnė (istorijų opera „Klaipėda“) ir Nemorino (G. Donizetti kamerinė opera „Meilės eliksyras“) vaidmenyse.

Jaunas ir perspektyvus solistas, neseniai baigęs studijas LMTA Klaipėdos fakultete, Muzikiniame teatre dainuoja nuo 2023 m. Svarbiausi sukurti vaidmenys: Aristėjas / Plutonas (J. Offenbach operetė „Orfėjas pragare“), Buratinas (J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“) ir kt.

Nuoširdžiai dėkojame renginio rėmėjams: išskirtinės auros salę suteikusiai renginių erdvei „Pajūris“, gėlių puokštėmis laimėtojus apdovanojusiai gėlių galerijai „Blumenpracht. Pilnatvės sodas“, gausų Muzikinio teatro kolektyvą įspūdingo skonio „macarons“ sausainiais su specialiu KVMT logotipu vaišinusiems desertų namams „Lalene“.

KVMT inform.

Dainiaus KAŽUKAUSKO nuotr.

Mokiniai susitiko su NATO kariais

Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su NATO kariais, visą kovo mėnesį rajono mokyklose organizavo susitikimus su Lietuvoje dislokuotais NATO sąjungininkais ir taip siekė prisidėti prie Lietuvos narystės NATO 20-mečio paminėjimo.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės komanda lankėsi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje ir Dariaus ir Girėno progimnazijoje, taip pat Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Laukuvos Norberto Vėliaus bei Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijose. Iš viso šiuose susitikimuose dalyvavo apie 500 jaunų žmonių.

Svečiai iš Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos moksleiviams papasakojo apie misiją, veiklą, NATO svarbą Lietuvai bei kitoms šalims. Mokiniai dalyvavo interaktyvioje žinių viktorinoje, o geriausiai atsakiusieji buvo apdovanoti prizais su NATO atributika. Drąsiausieji turėjo unikalią galimybę gyvai užduoti klausimų, netgi pasimatuoti neperšaunamas karių liemenes, šalmus ir kt. Šis karių vizitas – tai netradicinė pilietiškumo, istorijos, anglų kalbos, o taip pat ir profesinio orientavimo pamoka mūsų rajono jaunimui.

Kariai buvo maloniai nustebinti puikiomis rajono moksleivių anglų kalbos žiniomis, įdomiais klausimais apie jų kasdienį darbą, pavojingiausias misijas, smalsavo, kaip kariai gyvena, kokius patiekalus labiausiai mėgsta ir t.t.

Šilalės viešoji biblioteka džiaugiasi galėdama prisidėti prie jaunų žmonių ugdymo saugumo ir gynybos temomis, o ypač aktualu plėsti tokias žinias pasitinkant kovo 29-ąją, kuomet Lietuva minės 20-ąsias įstojimo į NATO metines.

NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija) buvo įkurta dar 1949 m. Šią tarptautinę organizaciją sudaro Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės, susivienijusios tam, jog užtikrintų visų Aljanso narių laisvę ir saugumą. Tapti NATO nare Lietuva siekė daugiau kaip 10 metų, o 2004 m. kovo 29 d. tapo pilnateise šio Aljanso dalimi.

Rima NORVILIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja

AUTORĖS nuotr.

Kultūros centras skęsta pavasarinių žiedų jūroje

Šiuo metu daug kur galvas jau kelia pirmieji žiedai ir labai įspūdingai atrodo žaliose vejose nusikloję krokų žiedų kilimai. Būtent tokiu apklotu dengiasi ir Šilalės kultūros centro aplinka, žadama, jog kitąmet – krokų kilimas bus dar sodresnis, dar spalvingesnis.

„Tai – pirmasis krokų žydėjimas – juos susodinome tik praėjusį rudenį. Spalio 16 dieną įvyko akcija „Papuošk Šilalės kultūros centro aplinką" - įstaigos darbuotojai (nuotraukoje) pasodino 4000 krokų. Džiaugiamės, kad mūsų augalus ir sodinti, ir genėti ir prižiūrėti (laistyti, tręšti,...) padėjo bei nuolat padeda ne tik darbščioji kiemsargė Gitana Kontrimaitė, bet ir vyrai: Vidas Undaravičius, Zigmas Grigalis, Vasilijus Zlotnikovas“, – girdama savo šauniąją komandą apie grožio akciją pasakojo laikinoji Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė.

Pasibaigus pastato išorės atnaujinimo darbams buvo planuota sutvarkyti ir aplinkos infrastruktūrą, apželdinimą. Bet, kai direktorė sužinojo, kokia aplinkos sutvarkymo kaina (apie 4 tūkst.Eur), ryžosi imtis veiksmų pati.

„Man labai patinka krokai, o ir Simono Gaudėšiaus kiemelio kalvose jie atrodo labai įspūdingai. Tad iš pradžių pasodinau keletą tūkstančių svogūnėlių savo namų valdoje. Buvo suplanuota, kad prie Kultūros centro vėliavų stiebų bus formuojamas gėlynas, bet aš nusprendžiau, kad tai – nepraktiška (vėliavų keitimo, kėlimo, nuleidimo ceremonijų metu tektų lipti į žemę) ir užsėjome veją, kurioje dabar jau žydi pirmieji krokų žiedai“, – neslėpdama džiugesio pasakojo I.Kėblienė.

Direktorė sako nupirkusi daugiausiai geltonos spalvos augalų, bet greta jų turėtų pamažėle pumpurus krauti bei skleistis ir kitų spalvų žiedai: balti, gelsvi, rausvi, violetiniai. Jau šį rudenį krokų žadama pasodinti dar daugiau. Tad kitą pavasarį Kultūros centras spalvingų žiedų apsuptyje atrodys išties išskirtinai.

Įstaigos fasado gėlynus formuoja taip pat pati direktorė – pernai susodino hortenzijų krūmus, smilginius augalus, rožių krūmelius ir kt.

„Noriu, kad žiedai keistų vieni kitus, kad prie Kultūros centro nuolatos kažkas žydėtų. Taip ir buvo – visą žiemą skleidėsi eleborusų žiedai (nuo lapkričio iki dabar) ir praeiviams kėlė nuostabą, o šiemet turi sudygti dar ir ir dekoratyviniai česnakai. Kokie dar bus sodinami augalai, kol kas negaliu pasakyti – žiūrėsime, kam ir kaip iš anksčiau pasodintųjų pavyko peržiemoti“, – akcentuodama, jog visada stengiasi surasti nebrangų, bet skoningai atrodantį papuošimo ar apželdinimo variantą, planus atskleidė I. Kėblienė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS ir Kultūros centro nuotraukos

 

Šilalėje bus minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija) nare. Šiemet minime mūsų šalies narystės šioje tarptautinėje organizacijoje 20-metį. Tai – puiki proga atsigręžti ir įvertinti nueitą kelią, galimybes, kurias suteikė bendradarbiavimas su sąjungininkais, ir mūsų pačių indėlį į NATO.

Lietuvos narystė NATO yra saugumo garantas. Galingiausias pasaulyje gynybinis aljansas šiuo metu vienija 32 sąjungininkes. Pirmasis Lietuvos NATO narystės simbolis  – kovo 29-ąją Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nusileidę sąjungininkų naikintuvai.

Šios svarbios sukakties minėjimas Šilalėje rengiamas kovo 29 d., 11.45 val., prie rajono savivaldybės pastato (J. Basanavičiaus g. 2).

Organizatoriai kviečia šilališkius šią dieną susitelkti ir drauge paminėti Lietuvai įsimintiną datą kartu su Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 308 pėstininkų kuopa, S. Girėno šaulių 703-oji kuopa.

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą