Redakcija

Patvirtintos atnaujintos tiesioginių išmokų taisyklės

Atsižvelgiant į praėjusių metų patirtis, žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos atnaujintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (TI taisyklės).

Reikalavimai bazinei išmokai

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) numatytos šios tiesioginių išmokų rūšys: bazinė išmoka, perskirstomoji išmoka, jaunojo ūkininko išmoka, susietoji parama ir ekologinės sistemos (ekoschemos) išmoka.

„Tiesioginės išmokos susietos su valdymo reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartais (GAAB), kurių privalu laikytis ūkininkams. Šie reikalavimai yra pagrindas pareiškėjui pretenduoti į TI“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov.

SP numatyti devyni GAAB standartai, kurie yra susieti su kiekvieno ūkio individualumu. Dalis jų, atsižvelgus į praėjusių metų patirtį, pakeista.

„Gera žinia ūkininkams – 2024 m. nereikės atkurti daugiamečių pievų“, – pažymi pašnekovas.

Pakeista pievų tvarkymo tvarka – žolę mulčiuoti leidžiama visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų laikomų sutartinių gyvulių skaičiaus.

Be to, susietosios paramos už daržoves galės prašyti ir moliūgų augintojai, tačiau jei deklaruojamas bendras 1 hektaro ir didesnis moliūgų plotas, privalu per „NMA agro“ programėlę pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų, kur matytųsi užaugintas moliūgų derlius.

Pagal atnaujintas taisykles sumažinta aktyviam ūkininkui taikoma leistina riba, pagal kurią ūkio subjektai, kurie už praėjusius metus gavo ne daugiau kaip 2000 eurų (buvo 5000 Eur) tiesioginių išmokų, automatiškai laikomi aktyviais ūkininkais, t. y. nevertinant jų atitikties „aktyvaus ūkininko“ kriterijams.

Pasikeitimai pasirinkusiems dalyvauti ekologinėse sistemose

„Vienas svarbesnių SP pakeitimų, turinčių įtakos TI taisyklių pokyčiams, ypač tiems, kurie renkasi dalyvauti veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, – šiems pareiškėjams taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika. Nuo šiol pagal ją bus galima dalyvauti bent vienoje iš minėtų veiklų (iki šiol buvo privalu pasirinkti bent 2 tokias veiklas) ir privalomai pasirinkti nors vieną negamybinę veiklą (praplėstas šių veiklų sąrašas: „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinės sistemos  „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, tęstinės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos  „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamoje žemėje“), kuris apima ir žaliąjį pūdymą) ir jai papildomai skirti ne mažiau kaip 1 proc. ariamosios žemės ploto (prie privalomo pagal GAAB 8 skirti deklaruotos ariamosios žemės ploto).

Ekologiškai ūkininkaujantiems taikomos tokios pat sąlygos“, – akcentuoja Departamento vyriausiasis patarėjas A. Volkov.

Pagal Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos nuostatas, papildomai skirti ne mažiau 1 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto nereikalaujama, jei įgyvendinama viena iš 5 alternatyvų. Be to, TI taisyklėse nurodytos ir sąlygos, kurioms esant Veiksmingumo ir efektyvumo metodika netaikoma. 

ŽŪM, vadovaudamasi 2023-iųjų deklaravimo patirtimi, sumažino dalį ekologinėms sistemoms keltų reikalavimų, patikslino išmokas. Nustatyti atskiri išmokų dydžiai dalyvaujantiems ekoschemoje  „Tarpiniai pasėliai“ − už tarpinius pasėlius per žiemą (139 Eur už ha) ir už įsėlį ar posėlį (50 Eur už ha). Dalyvaujantiems ekoschemoje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – už tiesioginės sėjos taikymą (66 Eur už ha) ir už kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą (20 Eur už ha). Jei dalyvaujantys pastarojoje ekoschemoje pasirenka tiesioginės sėjos metodą, jie prisiims įsipareigojimus 2 metams, o pasirinkusieji kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą įsipareigojimus prisiims 1 metams.

Dalyvaujantiems ekoschemoje  „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ ir planuojantiems įkurti naujus žolinius kraštovaizdžio elementus („ežios (ribinės juostos), palaukės“ ir „paviršinio vandens telkinių pakrantės, įskaitant apsaugos juostas, pagrioviai“) numatyta didesnė išmoka – 206 Eur už ha (buvo 157 Eur už ha).

Dalyvaujant ekoschemose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“,  kai pagal kiekvieną iš ekoschemų atskirai deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha yra skiriama 100 proc. išmokos, o už plotą, viršijantį 300 ha, – 85 proc. ekoschemos išmokos. Tokios pat sąlygos taikomos ir ekologiškai ūkininkaujantiems.

Svarbu paminėti ir tai, kad ekologiškai ūkininkaujantiems, palyginti su praėjusiais metais, išmokos didėja apie 15–16 proc. Detaliau visa informacija pateikiama TI taisyklėse, kurios patvirtintos 2024 m. kovo 15 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-217, ekologinio ūkininkavimo taisyklėse, kurios patvirtintos 2024 m. kovo 18 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-219 ir ŽŪM interneto puslapyje.

Pasirinkusiems dalyvauti ekoschemose „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ar  „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ sumažinta sutartinių gyvulių minimali ganymo intensyvumo riba nuo 0,3 sutartinių gyvulių (SG)/ha iki 0,1 SG/ha. Didžiausias ganymo intensyvumas negali viršyti 1 SG/ha.

Keičiami įsipareigojimo laikotarpiai

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog dalyvaujant kai kuriose ekoschemose nuo 2024 m. keičiamas ir įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai gali (tačiau neprivalo) nutraukti ankstesnį (2023 m.) įsipareigojimo laikotarpį ir nuo 2024 m. prisiimti naują įsipareigojimo laikotarpį. Naujai pradėjusieji  įgyvendinti ekoschemas prisiima tik naujus įsipareigojimo laikotarpius, – sakė A. Volkov.

Nuo 2024 m. nustatomas trumpesnis − 2 metų – įsipareigojimų laikotarpis (buvo 5 m.) dalyvaujantiems ekoschemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“.

Dalyvaujantiems ekoschemose „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ (tik įkuriantiems ir/ar prižiūrintiems žolinius kraštovaizdžio elementus) nuo 2024 m. nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis (buvo 3 m.). Svarbu ir tai, kad plotai, pasibaigus 5 metų įsipareigojimų laikotarpiui, neprivalo tapti daugiametėmis pievomis, tai sprendžia pats pareiškėjas.

Šiemet atsirado nauja ekoschema „Ariamosios žemės keitimas pievomis“, kurioje numatytos dvi veiklos: „Ariamosios žemės keitimas daugiametėmis pievomis“ (parama skiriama už ariamosios žemės plotų vertimą daugiametėmis pievomis) bei „Daugiamečių pievų išlaikymas ir priežiūra“ (parama skiriama už daugiamečių pievų išlaikymą ir jų priežiūrą). Pasirinkusiesiems ariamąją žemę paversti daugiametėmis pievomis numatyta išmoka − 202 Eur už ha, o už daugiamečių pievų išlaikymą bei priežiūrą −  72,70 Eur už ha.

TAVA įžengė į jubiliejinius metus

Ko gero, mažai rastume gyventojų, kurie nebūtų girdėję šio trumpo, vos keturių raidžių darinio. O tai – gegužės mėnesį savo 25 metų sukaktį minėsianti Tauragės apskrities verslininkų asociacija: aktyvi, iniciatyvi ir tarsi nauja. Nauja, nes nuolat atsinaujina, sulaukia naujų narių, ieško ir skleidžia idėjas, nestokoja  jaunatviško maksimalizmo, nors jau yra įgijusi pakankamai patirties.

Ketvirtus kadencijos metus TAVA pirmininko pareigose pradėjusio Mariaus Juciko teigimu, prieš ketvirtį amžiaus Tauragėje atsirado iniciatyvių žmonių, kurie galvojo ne tik apie save bei savo verslą, bet ir ėmėsi veiklos, padėjusios kelioms dešimtims verslo subjektų. Tuomet patys dar būdami pradedantys verslininkai, pasvarstė ir susijungė į asociaciją. Ir štai – praėjusią savaitę rinkosi į kasmetinį ataskaitinį susirinkimą.

Paklaustas, kurie asociacijos per praėjusius metus atlikti darbai yra reikšmingiausi, M. Jucikas sakė, kad aktyviai dalyvauta Regiono plėtros tarybos veikloje, darbo grupėse, įvairiose diskusijose, socialinių partnerių komisijose, posėdžiuose ir susirinkimuose, verslo konferencijose, forumuose, svarstytos paraiškos, dalyvauta projektų atrankose ir kt. Per metus įvyko aštuoni TAVA tarybos posėdžiai, apsvarstyta kelios  dešimtys klausimų.

„Išskirtinis dėmesys praėjusiais ataskaitiniais metais buvo skirtas mokestinei reformai – asociacija dalyvavo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose, kur buvo svarstomi verslininkus gąsdinantys mokesčių reformos klausimai. Nežinau, kiek įtakos turėjo mūsų išsakyta nuomonė šiuo klausimu, mūsų asociacijos požiūris, tačiau verslo sąlygas pabloginusi reforma neįvyko“, – prisiminė M. Jucikas.

TAVA praėjusių metų finansinę atskaitomybę pateikė TAVA tarybos narė Jurgita Austrevičienė, Susirinkusius asociacijos narius atvyko pasveikinti Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, iš Tauragės kilęs politikas Remigijus Šimašius, gausus socialinių partnerių būrys iš Šilalės, Tauragės ugdymo įstaigų ir organizacijų bei kt.

Ataskaitiniai susirinkimai – ne tik rezultatų suvedimas ar įvertinimas, bet ir galimybė gauti naujos informacijos, naujų žinių. Šįkart apskrities verslininkai susipažino su šių metų investicinėmis galimybėmis Lietuvoje ir Baltijos šalyse – apie tai pasakojo sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ pardavimų komandos vadovė Erika Voverė ir šios platformos plėtros vadovas užsienio rinkoms Benediktas Laurušonis.

Irina SADAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Trumpesnis kelias vartotojo link

„Trumposios tiekimo grandinės – puiki galimybė ūkininkams, kurie nori be tarpininkų realizuoti savo produkciją“, – teigia Prienų rajone įsikūrusios UAB „Du Medu“ direktorius Vytautas Račickas, dalydamasis patirtimi, įgyta įgyvendinant du projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. (KPP 2014–2020) veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. 

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sutrumpinti maisto produktų kelią nuo ga­mintojo iki vartotojo, paramą trumpoms tiekimo grandinėms įtraukė ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – SP).

Praplėtė prekybos geografiją

„Savo produkciją realizuoda­vome turgeliuose, vietinėse par­duotuvėse. Prekybos geo­gra­fi­jai išplėsti reikėjo nemažų investicijų. Paraišką patei­kė­me su partneriais UAB „Sotu Sotu“ ir UAB „Medaus namai“. Pro­jektui įgyvendinti bu­vo skirta daugiau kaip 119 tūkst. eurų. Priklausomai nuo veik­los, paramos intensyvumas buvo 100 arba 80 proc. Ji buvo skirta prekybos plotams Vil­niu­je ir Klaipėdoje išsinuomoti bei darbuotojų atlyginimams. Reikalingą įrangą pirkome už savas lėšas. Dabar sukurtose prekybos vietose perdirbtą produkciją parduoda ne tik projekto partneriai, bet ir kiti smulkūs ekologiniai ūkiai“, – apie apsisprendimą teikti paraišką pagal KPP 2014–2020 m. veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ pasakoja UAB „Du Medu“ direktorius V. Račickas.

Bendrovės vadovas teigia, kad parama naudinga tiek pareiškėjams, tiek valstybei. 

„Mes lengviau realizuojame produkciją, valstybė per me­tus iš mokesčių susigrąžino suteiktos paramos sumą. Svar­biau­sia, kad, pasibaigus projektui, mūsų veikla nenutrūko“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, jog sėkmingai įgyvendintas projektas paskatino teikti dar vieną paraišką pagal tą pačią veiklos sritį.

Šįkart pareiškėjas buvo Vy­tauto Račicko ūkis.

„Buvo skirta apie 70 tūkst. Eur. Parama skirta prekybos vietoms išsinuomoti ir darbuotojų atlyginimams išmokėti. Prekybos vietas šįkart įrengėme neperdirbtai pro­dukci­jai – įvairioms daržo­vėms, uogoms – realizuoti. Sukūrėme elektroninės prekybos platformą ecoukis.lt“, – sako V. Račickas. 

Įgyvendinant abu projektus, buvo sukurta po 7 darbo vietas. 

Galimybė produkcijai pristatyti

Parama pagal tą pačią veik­los sritį pasinaudojo ir Kauno rajone, Babtuose veikianti UAB „Mėlynė“. Paraišką teikė su part­neriais UAB „Atrast“, kuri, kaip ir UAB „Mėlynė“, yra mokslo įmonė, bei UAB „Sultė“. 

„Kadangi produktai gaminami vadovaujantis mokslininkų tyrimais bei rekomendacijo­mis, o liofilizuojant išlaiko iki 99 proc. savo maistinių savybių, jie yra brangesni už rinkai pateikiamus panašius produktus. Pasirinkome švietėjišką produkto patekimo į rinką kelią. Tam buvo reikalinga mobili prekybos vieta. 

Pateikėme paraišką paramai ir mums buvo skirta daugiau kaip 19 tūkst. Eur. Paramą naudojome mobilios prekybos vietos įrangai įsigyti, transportavimo paslaugoms pirkti ir atlyginimams išmokėti. Tai mums atvėrė galimybes visoje Lietuvoje organizuoti švietėjiškus renginius, per kuriuos vartotojams pristatėme savo produktus. Pir­maisiais metais „Mėlynė“ suorganizavo daugiau kaip 50 renginių, vėlesniais – 30–40. Jei reikėtų nuosavomis lėšomis finansuoti prekybos vietos nuomą, mokėti darbuotojams atlyginimus, nedidelėms įmonėms, kuriose dirba po kelis žmones, tai būtų sunkiai pakeliama finansinė našta. Todėl labai gerai, kad didžiausios išlaidos yra kompensuojamos. Kadangi važinėjant po Lietuvą dažnai mū­sų klausdavo, kur galima nusipirkti „Mėlynės“ produktų, kartu su kitais Na­cionalinio maisto klasterio nariais buvo pateikta dar viena paraiška pagal veik­los sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.

Šiame projekte paraišką rengė UAB „Eno extractum“, part­ne­riai UAB „Mėlynė“ bei MB „Sultė“. Bu­vo skirta daugiau kaip 50 tūkst. Eur. Šios lėšos panaudotos prekybos vietai Kau­no prekybos centre „Dai­na­va“ nuomoti, vienai mobiliai prekybos vietai sukurti, darbuotojų atlyginimams mokėti. Ten prekiauja ne tik klasterio nariai, bet ir kiti smulkūs gamintojai, atitinkantys reikalavimą prekiauti tik Lietuvoje ir iš lietuviškos žaliavos pagaminta produkcija. Įgyvendinant šį projektą, buvo sukurta ir elektroninė parduotuvė Maistonamukas.­lt.“, – teigia projekto vadovė Vaidė Sakalauskienė. 

Supaprastinta parama tiesioginei prekybai

Abu pašnekovai nedvejoja – projektas „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ jiems buvo labai naudinga.

Norinčių pasinaudoti šia parama paraiškos priimamos nuo kovo 18 d. iki gegužės 13 d. bei rugsėjo 2 d. – spalio 31 d. Pa­reiškėjai gali pretenduoti į paramą iki 150 tūkst. Eur. 

„Parama pagal supaprastintas taisykles teikiama iš praėjusio programinio laikotarpio finansinių likučių, nedidelio masto, t. y. maksimali galima paramos suma projektui iki 150 tūkst. Eur, projektams įgyvendinti“, – teigia Programos LEADER ir kai­mo plėtros skyriaus patarėja No­meda Padvaiskaitė. 

Už gautą paramą pareiškėjai galės sukurti ne mažiau kaip vieną prekybos ir (ar) realizavimo vietą. Tai gali būti kilnojamoji prekyvietė, automobilinė ar internetinė parduotuvė, vieta paviljone ir (ar) turguje. Taip pat jie galės vykdyti prekybą produktų gamybos vietose (ūkiuose), prekybą pagal ilgalaikes pirkimo-pardavimo sutartis.

„Bus remiama tik nesudėtingų statinių statyba, jų rekonst­ravimas ar kapitalinis remontas. Pareiškėjas galės statyti mo­dulinius prekybos namelius ir juos pagal sezoniškumą kil­noti skirtingose veiklos įgyvendinimo vietose“, – galimybes vardija Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilo­na Javičienė. 

Ji pabrėžia, kad parama yra teikiama tik pareiškėjo ar part­nerio valdoje užaugintiems pro­duktams, kurie patenka į Su­tarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, realizuoti. 

Parama – nuo smulkių iki didelių projektų

Nuo gegužės 2 d. iki birželio 28 d. bus priimamos paraiškos paramai pagal SP priemonę „Trumpos tiekimo grandinės (2024 m. I)“. 

„Pagal ją finansuojami trys trumpų tiekimo grandinių paramos modeliai. Pirmu modeliu siekiama skatinti tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktus, tad bus finansuojami projektai nedidelių gamintojų, kurie susikooperavę per metus  geba pagaminti ne mažiau kaip 5 tonas produkcijos. 

Antru paramos modeliu orientuojamasi į didesnės apimties realizavimo vietos steigimą, kai trumpa tieki­mo grandinė apima jau kelias savivaldybes ar kelis rajonus, o veikla vykdoma produktus tiekiant, pavyzdžiui, švietimo įstaigoms, viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. 

Trečias didžiausio ekonomi­nio masto paramos modelis skirtas žemės ūkio ar maisto produktų realizavimo tink­lams (logistikos centrams) steigti. Paramai pagal šį modelį gauti kviečiami jungtis didžiausią ekonominį pajėgumą turintys ūkiai, kooperatyvai, per metus galintys pagaminti ne mažiau kaip 25 t produkcijos. Tad jau dabar kviečiame visus žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus įsiver­tinti savo gamybinius pajėgu­mus ir kreiptis paramos“, – ga­limybes pristato N. Pad­vais­kai­tė. 

Ar atominės elektrinės atliekos atkeliaus į Šilalę?

Praėjusią savaitę Ignalinos ato­mi­nė elekt­rinė (IAE) surengė pirmą viešą­ją kon­sul­taciją savivaldybių atstovams dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atlie­kyno įren­gi­mo vietos parinki­mo proceso. Būsi­mam milijardinės ver­tės IAE atliekynui šiuo metu numatytos 77 po­tencialios vietos (daugiausiai piet­­va­karių, pietų, pietryčių ir rytų Lietuvoje) 29-iose savivaldybėse, tarp kurių minimos ir Tau­ra­gė bei Šilalė.

Lietuva, 2004 m. tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo nutraukti IAE veiklą. Pirmasis jos blokas buvo sustabdytas 2004 m., antrasis – 2009 m. Tačiau 1983–2009 m. eksploatuojant IAE, susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų. 2022 m. duomenimis, numatomas kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tonų sunkiųjų metalų panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkst. t kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Šioms atliekoms priskiriamos metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys, valdymo strypai bei kt. radioaktyviosios atliekos. Iki šiol nebuvo viešai diskutuojama, kur tas atliekas Lietuva ketina padėti. Svarsty­mai, o tiksliau jau kurį laiką vykdomi darbai, paskelbti tik kovo 15-ąją į viešą projekto pristatymą pakviestiems savivaldybių ats­tovams.

„Privalome sekti procesus ir aiškiai pasakyti, kad mūsų rajone šio objekto būti negali“, – pabrėžia vicemeras Ignas Gužauskis.

Ar tik­rai pavojingos medžiagos gali atgulti mūsų krašte? Pasak vicemero, nors dar nė­ra iki galo apsispręsta, kur tiksliai jos bus palaidotos, grėsmė, kad parvažiuos į Šilalę – reali. 

„Gyventojai protestuoja prieš krematoriumų, sąvartynų statybas, nepritaria pabėgėlių ar negalios asmenų centrų įkūrimui ir t.t. Tačiau, palyginti su numatomu objektu, bet kokie kiti yra visiškai nekaltas reikalas. Panaudotam branduoliniam ku­rui, radioaktyviosioms atliekoms „perlaidoti“ Šilalės rajone yra numatytos dvi galimos vietos, Tauragės – trys. Iš viso Lietuvoje tam buvo atrinkta apie 100 sklypų, dalis pretendentų atkrito, liko 77 tinka­mi 29-iose savivaldybėse, ir turime melstis, jog kuo greičiau atkristume, nors kompensacijos už šių atliekų palaidojimą žemėje bus ne didelės, o labai didelės“, – sako I. Gužauskis.

Tuo tarpu projektą pristačiusieji jį pateikia kaip privilegiją ir bando įtikinti, kad savivaldybės neva turi džiaugtis patekusios į pretendentų sąrašą.

Pasak IAE informacijos, vieta atliekynui turėtų būti parinkta iki 2047 m. Raminama, jog tai bus padaryta atlikus tyrimus bei įvertinus vietų geologinį tinkamumą, saugos, aplinkos apsaugos, socialinius ir ekonominius kriterijus. O energetikos viceminstras Albinas Zananavičius netgi pabrėžia, kad „Lietuva gali atlikti šitą projektą, susitvarkyti savo branduolines atliekas ir būti pavyzdžiu kitoms valstybėms tiek regione, tiek pasaulyje“.

Strateginiuose Lietuvos dokumentuose numatyta, kad baigiantis ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laikino saugojimo periodui, jos turės būti talpinamos į specialų atliekyną – vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, šiuo metu tai yra vienintelis pasaulyje pripažintas saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas.

„Giluminiame atliekyne sudėtas panaudotas branduolinis kuras bei kitos didelio aktyvumo atliekos bus saugiai izoliuotos nuo bet kokio galimo išorinio poveikio, lyginant su šių atliekų laikymu nuolatos prižiūrimose laikinose antžeminėse saugyklose“, – į klausimą, kodėl šias atliekas būtina pakasti po žeme, atsako projekto rengėjai. 

„Nepaisant visų gražių pažadų, kalbų apie moderniausias technologijas, esu prieš tai, jog po žeme, maždaug 150 hekta­rų teritorijoje, nugultų atliekos, kurių utilizuoti bent kol kas mokslas nepajėgus. Gali būti, kad ateityje jos pavojaus nekels, bet gali nutikti ir priešingai – dabar moderniausia technologija pasirodys niekam tikusi, ir pavojingos atliekos pasklis aplinkoje. Nenoriu, kad Šilalė ar Tauragė virstų dar vienu Černobyliu. Taip, beje, mąstė ir didžioji dauguma į diskusiją pakviestų savivaldybių atstovų. Nė vienas tokios kaimynystės nenori, įskaitant ir pačią Ignalinos savivaldybę“, – teigia Šilalės savivaldybės vicemeras I. Gužauskis. 

Šiuo metu numatytose teritorijose vyksta intensyvios sklypo paieškos, atliekami giluminio grunto tyrimai. Kada tyrėjai pasirodys Šilalės rajone nėra žinoma, tačiau, vicemero teigimu, jie yra pažadėję informuoti savivaldybę raštu. Ar taip ir bus, rajono valdžia nežino. 

„Planuojama, jog atliekų aikštelė žemės paviršiuje užims apie 40 ha, po žeme – apie 150 ha. Konteineriai su pavojingomis atliekomis bus nuleisti į 200–700 metrų gylį ir ten užbetonuoti. Viršuje 40 ha teritorija bus aptverta ir neeksploatuojama. Prioritetas – tinkamas gruntas, o būtent toks esąs piet­vakarių Lietuvoje. Su kitų savivaldybių kolegomis svarstėme, kas bus, jeigu atliekyno nenorės priimti nė viena savivaldybė. Atsakymas išties bauginantis – tinkamiausias sklypas gali būti paimtas valstybės poreikiams be vietos savivaldos ar gyventojų pritarimo“, – nerimo neslepia I. Gužauskis.

Ir nors, atrodytų, laiko iki planuojamų darbų dar yra, vis tik likti abejingi neturime teisės: šiame krašte gyvens ateinančios kartos.

„Tuo metu, kai atliekos bus pradėtos gabenti, būsiu maždaug 80-metis, tad sprendimus priiminės jau net ne mūsų vaikai, o anūkai. Žinoma, per tiek metų gali įvykti labai daug pokyčių, o per kelias kartas skleidžiama tokia naujiena išties gali būti pradėta vertinti ne kaip blogybė“, – pripažindamas, kad savivaldybių valdžia šiuo klausimu greičiausiai turės mažiausiai valios ir galios, sako Šilalės rajono savivaldybės vicemeras.

Projekto rengėjai skelbia, kad atliekynai bus įrengiami penkiais etapais: 2020–2047m. vyks tyrimai, iki kol bus rastas bei patvirtintas konkretus sklypas. Giluminio atliekyno projektavimas numatomas 2048–2057 m., o nuo 2058 m. iki 2067 m. vyks statyba. Eksploatavimas, kurio metu į pasirinktą teritoriją iš Ignalinos bus transportuojamas ir į specialias šachtas talpinamas panaudotas branduolinis kuras bei kitos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, tęsis nuo 2068 m.

iki 2074 m. Pavojingų atliekų sarkofago (giluminio atliekyno) uždarymą numatoma įvykdyti per ketverius metus (2075–2079).

Atrodytų, skamba lyg fantastinė literatūra. Bet tai – tikri dokumentai, kurie vieną dieną bus įgyvendinti. Vicemeras I. Gužauskis stebisi, kodėl apskritai reikia Ignalinos AE atliekas pergabenti į kitą Lietuvos pakraštį. Tuo labiau, kad tokiam atliekynui įrengti tinkamų vietų Ignalinos savivaldybėje yra pakankamai. 

Ignalinos AE generalinis direktorius Linas Baužys susitikime su savivaldybių atstovais pabrėžė visuomenės dalyvavimo svarbą priimant sprendimus branduolinės energetikos srityje. Pasak jo, itin svarbu užtikrinti skaidrią komunikaciją ir atvirą diskusiją su visuomene, kol dar nėra priimti jokie sprendimai, susiję su giluminio atliekyno vietos parinkimu. 

Tačiau vis tiek kyla klausimas, kodėl visuomenė apie projekto eigą iki šiol nebuvo informuota, jeigu darbai jau pasistūmėję... 

Skaičiuojama, kad atliekyno statyba kainuos apie 1 mlrd. eurų, jo naudojimas – dar 900 mln. Eur. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Organizatorių vizualizacija

Stiprus vadas ir demokratijos grimasos

Yra stiprių ir silpnų šalių. Galingos valstybės turi didžiulę įtaką, kuri juntama beveik visuose pasaulio kampeliuose, žmonės taip pat jaučia jų priimamų sprendimų poveikį. Silpnosios šalys dažnai yra ignoruojamos pasaulinėje arenoje ir stengiasi apginti savo ekonominius bei saugu­mo interesus. O kas daro šalį stiprią ir kokie veiksniai lemia tautos stiprybę?

Robertas DARGIS,

verslininkas 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21

Dažniausiai tenka saugoti girtų vairuotojų mašinas

Žydrūno Šliažo įmonės „Žyjokra“ automobilių saugojimo aikštelėje absoliuti dauguma mašinų priklauso vairuotojams, kurie sėdo prie vairo neblaivūs. Kai kurios jų sumaitotos nebepataisomai ir atrodo taip, kad jose sėdėjęs žmogus negalėjo išgyventi. Bet verslininkas sako, jog paprastai girti vairuotojai ne tik lieka gyvi, bet sveikutėliai dažnai pasprunka iš avarijos vietos.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienio tradicija pasaulyje žinoma nuo 4-ojo amžiaus, o Vakarų šalyse Verbų sekmadienis pirmą kartą paminėtas 7-ajame amžiuje. 

Nuo seno ir Lietuvoje tai yra viena didžiausių katalikiškų švenčių, skirta Kristaus įžengimui į Jeruzalę paminėti. 

Tuomet žmonės, sveikindami Mesiją, jam po kojomis klojo palmių šakeles. 

Dabar pagrindinis šventės simbolis – verba, kuria plakami šeimos nariai, linkint būti sveikiems, stipriems visus metus.

Pašventinta verba laikoma garbingoje namų vietoje – ji saugo namus nuo visų nelaimių.

Verbų sekmadienį prasideda Didžioji savaitė. 

Jos metu stengiamasi laikytis nuo amžių nusistovėjusios tvarkos: pasninkauti, susitvarkyti namus ir sodybas, atsikratyti nereikalingais daiktais,

 išsimaudyti pirtyje, pasiruošti velykinių valgių, marginti kiaušinius. 

Visada akcentuojami ir moraliniai dalykai: nevalia bartis, pavydėti, nes tuomet „nesiseks gyventi“.

Turėjo gi laiko ir noro mūsų praamžiai. Matė prasmę tęsti tradicijas. O mes?

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Olimpinės kartos“ programos nariai

Lietuvos tautiniame olimpiniame­ komitete (LTOK) buvo priimti bei­ pa­sveikinti nauji programos „Olim­pi­nė karta“ nariai. Šiais metais prie šio projekto prisijungė ir Kvė­dar­nos darželis „Saulutė“. 

„Olimpinė karta” – tai nuo 2001 m. vykstanti ilgalaikė programa, skirta vai­kų ir jaunimo olimpiniam ugdymui, olimpinių idėjų ir sporto kaip ugdymo priemonės sklaidai Lietuvoje. Programos pagrindą sudaro olimpinio švietimo idėjos, jos misija – ugdyti olimpiečius sporte bei gyvenime.

Programoje dalyvaujantys mokiniai skatinami sportuoti, mokytis kūrybiškai ir išreikšti save. Vaikai bei jaunimas tampa aktyvesni, drąsesni, išmoksta užsibrėžti tikslų ir jų siekti, o draugiškumas bei pagarba jiems tampa natūralia elgsena. 

Į šią programą taip pat aktyviai įtraukiami ir pedagogai. „Olimpinė karta” organizuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, bendrus seminarus mokytojams bei jaunimui, konferencijas, vasaros stovyklas, konkursus bei veiklas vaikams, susitikimus su olimpiečiais.

Kadangi Kvėdarnos darželis „Saulutė” jau senokai savo įstaigos viziją sieja su aktyvia sportine veikla, vaikų sveikos gyvensenos, judrumo skatinimu, nekilo abejonių, ar verta tapti „Olimpinės kartos” programos nariais. Darželio direktorius Valdas Urniežius bei šio projekto koordinatorė Milda Galdikaitė-Mikašauskienė džiaugėsi atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, susipažino su programos reikalavimais bei veiklomis, į kurias darželio bendruomenė galės įsitraukti jau šiais mokslo metais. 

Naujus dalyvius pasveikino LTOK olimpinio švietimo direktorius Kasparas Šileikis, o narystės statulėlę įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. 

Milda GALDIKAITĖ-MIKAŠAUSKIENĖ 

Kvėdarnos darželio „Saulutė” fizinio ugdymo vyresnioji mokytoja,

programos „Olimpinė karta” koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Gražiausi žodžiai – Lietuvai

Geltona, Žalia ir Raudona.

Kas gali būti dar brangiau?!

Didžiuojuos Tavimi, Gimtine,

Čia augau, čia juk aš gimiau.

Vėjo genami pageltę lapai,

Baltos ledo gėlės nuo šalčio braškančiuose languose,

Atgimstančiuos arimuos gervių klyksmas,

Sugrįžusių gandrų skardus kalenimas

Ir bičių dūzgesys, paskendęs pievų žieduose.

Gležnutės, šiltos vaiko rankos – 

Sudiržusiuose delnuose.

Ir išgyvento skausmo, džiaugsmo ašaros,

Brangi Tėvyne Lietuva,

Tavo, mano – Mūsų širdyse.

(Inga Mylimienė)

Šiomis eilėmis Šilalės lopšelyje-darželyje „Žio­ge­lis“ prasidėjo Ši­lalės rajono ikimokyklinio ir prieš­mokyklinio am­žiaus vaikų meninio skaitymo kon­kurso „Lietuvėle, tu graži!“ antrasis etapas. Pirmasis vy­ko rajono ugdymo įs­tai­gose. Šiam konkursui šiemet sukako 17 metų. 

Į konkursą sugužėjo trejų – šešerių metų mažieji dek­lamuotojai. Vaikučiai pačias gražiausias eiles skyrė Tėvynei Lietuvai, skambėjo posmai ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir žemaičių tarme.

Susirinkusiuosius dainomis apie Lietuvą pasveikino Šilalės kultūros cent­ro folkloro ansamblio „Veringa“ vadovė Jolanta Kažukauskienė bei edukacinių programų vadovė Lina Šimkūnienė. „Žiogelio“ „Nykštukų“ grupės ugdytiniai pašoko šokį „Mes lietuvaičiai“, o vyresniųjų grupių vaikučių choras atliko dainą „Ten ir aš“.

Vertinimo komisija išklausė net 35 dalyvių pasirodymus. 

Trejų metukų amžiaus grupėje laimėtoja tapo Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Kiškučių“ grupės auklėtinė. Ant­rąją vietą užėmė „Ančiukų“, trečiąją – „Kiškučių“ grupės ugdytinės. Ketverių metukų grupėje laimėtoja pripažinta „Žiogelio“ „Kačiukų“ grupės auklėtinė, antrąją vietą užėmė Kvėdarnos darželio „Saulutė“ „Ežiukų“ grupės, trečiąją – „Žiogelio“ „Boružėlių“ grupės auk­lėtinės. Tarp penkiamečių pirmos vietos laureate tapo „Žiogelio“ „Nykštukų“ grupės atstovė. Antroji vieta atiteko Kvėdarnos „Saulutės“ „Pelėdžiukų“ grupės ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytiniams. Treti liko „Žiogelio“ „Kačiukai“. Šešiamečių grupėje geriausiai pasirodė „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės atstovė. Antrąją vietą užėmė taip pat „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės bei Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mažieji ugdytiniai. Trečioji vieta skirta Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos priešmokyklinio ugdymo „D“ grupės bei Kvėdarnos „Saulutės“ priešmokyklinio ugdymo „A“ grupės auklėtiniams.

Gražiausiai žemaitiška tarme eiles dek­lamavo Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo „Išradėjų“ grupės bei Šilalės „Žiogelio“ „Kačiukų“ grupės auklėtiniai. Antri buvo „Žiogelio“ „Nykštukų“ ir „Meškučių“ grupių ug­dytiniai. Trečioji vieta atiteko Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės ir Šilalės „Žiogelio“ „Skruzdėliukų“ grupės auklėtiniams. 

Meninio skaitymo konkurso „Lietuvėle, tu graži!“ laureatams įteikti Šilalės mero, laikinojo „Žiogelio“ direktoriaus ir Šilalės viešosios bibliotekos padėkos bei atminimo dovanos, rėmėjų saldūs prizai.

Inga MYLIMIENĖ,

ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Ligitos Sabockienės nuotr.

Gamtai nereikia žmonių įsikišimo

Marius Čepulis – daugeliui gerai pažįstamas, savo nuotraukomis bei įtai­giais, šmaikščiais pasakojimais apie gyvūnus besidalijantis gamtos fotografas. Dar jis žinomas ir kaip televizijos laidų vedėjas bei knygų apie gamtą visai šeimai autorius. Tad nenuostabu, kad į susitikimą su juo atskubėjo gausus būrys gerbėjų ne tik iš Šilalės, bet ir iš aplinkinių rajonų.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 21

 

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą