Redakcija

Iš mažų širdelių

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta Šilalės meno mokyk­los Dailės skyriaus I ir III klasių mokinių piešinių paroda „Iš mažos širdelės“. Mokinių vadovė – mokytoja metodininkė Ilona Venckienė.

Parodoje eksponuojami darbeliai, su­kurti skirtingomis technikomis: pie­šimo, tapybos, kompozicijų. Juose vaiz­duojama gamta, augmenija, buities daiktai bei kt. Mokytoja Ilona pristatė piešinėlius, papasakojo, kaip vaikams sekėsi juos kurti, linkėjo naujų idėjų. 

Jauniesiems dailininkams įteikti padėkos raštai. Renginį pagyvino Šilalės kultūros centro instrumentalistės Reginos Mockutės atliekamos dainos. 

Paroda veiks iki kovo 10 d.

Edita MERKELIENĖ,

muziejininkė

Ritos DIRŠKUVIENĖS nuotr. 

Šiauduvos kaimo bendruomenė aktyvi

Šiauduvos laisvalaikio salėje vyko bendruomenės ataskaitinis susirinkimas, kurio metu pristatyta veiklos ir finansinė ataskaitos. 

Susirinkusiesiems buvo pateikta in­for­macija, kaip sekėsi spręsti prob­le­mas, kokie konkretūs darbai atlikti, kaip buvo įgyvendinami bendruomenei keliami tikslai. 

Bendruomenės veiklą organizavo sep­tynių narių valdyba ir seniūnaitė. Surengta daug įvairių renginių, kurie džiugino ne tik Šiauduvos, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Visada įsi­mintina ir dalyvių lankoma Žvejo šven­tė. Vykdant projektą „Šiauduvos kaimo bendruomenės narių švietėjiškos veiklos skatinimas”, aplankytas Pakutuvėnų vienuolynas ir Kretingos žiemos sodas. Įsteigta Trečiojo amžiaus universiteto Šiauduvos grupė, kurią lanko 28 nariai. Be šių, pernai vyko dar apie 30 renginių. 

Džiugu, jog kasmet bendruomenė tampa vis aktyvesnė, įsitraukia į įvairias veiklas. Šiuo metu bendruomenė jungia 154 narius.

Susirinkusiuosius pasveikino Lauku­vos klebonas kun. Virgilijus Pocius, pa­sidžiaugęs žmonių aktyvumu ir bend­ryste.

Po susirinkimo žiūrėjome nuotaikingą kaimo bendruomenės „Saulie­te­kis” mėgėjų teatro „Paplepys” spek­tak­lį „Vis per gerą širdį”, žmonės bend­ravo prie arbatos puodelio.

Erika GARGASĖ

Šiauduvos kaimo bendruomenės pirmininkė

Henrikos Jokubauskienės nuotr. 

Kvėdarniškiai – čempionai

Klaipėdoje vyko respublikinės moksleivių robotų konstruktorių var­žybos „VEX ROBO Akropolis 2020“. Jose dalyvavo ir trys mūsų gim­nazijos komandos: „Light speed“ (Danielius Rudys ir Šarūnė Kiš­kū­naitė), „Mechanikai“ (Valentinas Kvietkus ir Aurimas Gudelis) bei „Kings“ (Svajūnas Parakininkas ir Karolis Grikšas). 

Turnyre susi­­run­gė 12 koman­dų, nuo pat pradžių vyko įnirtinga kova. Po ke­­tu­rių etapų ko­man­dai „Light speed“ pa­vyko pra­si­brauti tarp aštuonių geriausių. Be klaidų ketvirtfinalyje bei pus­finalyje žengę Danielius ir Ša­rūnė pasiekė finalą, kur po įtemp­tos kovos nugalėjo Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazijos komandą ir tapo rungties „Squared away“ čempionais.

Varžybų dalyviai apdovanoti „Akropolio“ įsteigtais pri­zais bei padėkos raštais, nugalėtojams taurę įteikė šio turnyro globėjas technologijų mokytojas ekspertas Audrius Česnelis.

Mindaugas RIČKUS

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos neformaliojo švietimo užsiėmimo „Robotika“ vadovas

AUTORIAUS nuotr.

Orientacinėse varžybose – visa mokykla

Pastaruoju metu daug kalbama apie svei­­ką gyvenseną, ieškoma bū­dų, kaip vai­kus ir jaunimą paskatinti sportuoti. Tuo tikslu Kvėdarnos Ka­zimiero Jauniaus gimnazi­jos mokinių tėvai suorganizavo nakti­nes orientavimosi varžybas „Įveik tam­są“. 

Vos pradėjus temti, į gimnaziją susirinko didelis būrys šių varžybų dalyvių – nuo pradinukų iki suaugusių­jų. Iš viso dalyvavo 46 poros vyres­nių bei 22 poros pradinių klasių mokinių. Pradinukai tamsoje varžėsi gim­nazijos patalpose, o kiti išskubėjo į miestelį. Varžybų dalyviai turėjo žemėlapius, objektų ieškojo ir pagal duo­tas legendas. Radę reikiamą vietą, orientacininkai žymekliais pažymėdavo specialias korteles. Galima tik įsivaizduoti miestelio gyventojų nuostabą, išvydus tamsoje mirguliuojančias prožektorių švieseles.

Nors trasai įveikti buvo skir­ta valanda, komandos buvo kur kas spartesnės. Greičiausia pora užduotį įvykdė per 32 minutes. Dalyviai, pasiekę geriausių rezultatų, apdovanoti medaliais bei prizais. Neliūdėjo ir pavėlavusieji – gimnazijos kiemelyje vi­sų laukė kareiviška košė bei tėvų paruošta arbata.

Aušra LETUKIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Kai darbas – ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir malonumas

Ūkininko Alvydo Žiogo sodybą Padvarninkų kaime bū­­­tų galima rodyti pavyzdžiu daugeliui gyvenančiųjų kai­me. O ypač tiems, kurie yra ar laiko save ūkininkais. To­kią tvarką prie gyvenamųjų, o ypač prie ūkinių pas­tatų retai kur pamatysi. Privažiavimai ne tik išasfaltuoti, bet net­gi preciziškai nušluoti. Vienintelį trak­torių su padargais lau­ke teko išvysti, mat Alvydas, re­dak­cijos paprašytas, par­važiavo iš lau­kų. Ne veltui pra­ėju­siais metais Alvydas pa­­teko tarp 19 ekologiškų ūkių Lie­tuvoje šei­mi­nin­kų, kuriems žemės ūkio minist­ras įtei­­kė Pa­dėkos raštus.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Pareigūnų iškvietimas be reikalo užtraukė baudą

Nors, Bendrojo pagalbos centro duomenimis, skam­bučių be pagrindo kasmet mažėja, teismuose vis dar atsiduria administracinių bylų, kuriose žmonės yra kal­tinami skambinę specialiosioms tarnyboms be reikalo. Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė šįkart išnag­rinėjo tokią Genovaitės B. bylą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Nauji konteineriai įrengti, bet ar jais galima naudotis, niekas nežino

Laikraščio skaitytojai teiraujasi, ar mieste esantys požeminiai atliekų konteineriai jau veikia. Mat pernai įrengtos požeminės atliekų surinkimo aikštelės jau atidarytos Tauragėje, tačiau ar galima jomis naudotis Šilalėje ir Kvėdarnoje, viešai iki šiol nebuvo pranešta. Neaišku ir tai, ar Šilalės valdžia leis gyventojams rūšiuoti tekstilės atliekas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Šventės ir nerimas

Praėjusi savaitė buvo išties šventiška. Praūžė šv. Valentino diena, ir vyrams atsirado gera proga suminkštinti savo mylimųjų širdis. O per Vasario 16-ąją – vieną šilčiausių šios keistos žiemos dienų – padvelkė tikru pavasariu, kuris, sumišęs su Nepriklausomybės 102-ųjų metinių šurmuliu, daugelį nuteikė itin pakiliai.

Yra du dokumentai...

Dar kartą – turbūt kelioliktą – iš Signatarų namų balkono pasiklausėme pirmojo šalies vadovo, prof. Vytauto Landsbergio kalbos, kuriai vieni plojo, kiti traukė pečiais. Bet šioje šventėje pasigendi vieno akcento: juk lygiai po 31-erių metų visai kitokiomis sąlygomis buvo priimta vadinamoji Minaičių Dek­laracija – labai svarbus, 8 par­tizanų vadų pasirašytas Lie­tuvos Laisvės kovos Są­jū­džio Tarybos dokumentas, skelbiantis lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demok­ratinę valstybę. Beje, pra­ėjusią savaitę buvo rastas dar vienas šios Deklaracijos egzempliorius.

Kai kas sako, kad jis net svarbesnis už 20 signatarų priimtą 1918 m. Nepriklausomybės Aktą. Juk jį aštuoni vyrai pasirašė bunkeryje, prie žibalinės lempos, virš galvų švilpiant okupantų ir stribų kulkoms, o aną dailiai pasirėdę inteligentai priėmė jaukiame didmiesčio kabinete, gurkšnodami arbatėlę, atokiai stebint vokiečių valdžiai. Bet lyginti šiuos dokumentus – beprasmis užsiėmimas, nes juk jie abu vedė mus į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Netrukus šį ilgą kelią apvainikuosime Kovo 11-osios 30-mečio švente.

Didžioji Astravo patyčia

Tačiau žmogus gyvena ne vien šventėmis. Jį graužia kas­dieniai nepritekliai, neužtik­rinta rytdiena, valstybę supantys

pavojai. Tarp anos savaitės linksmybių įsiterpė nerimo šešėliai. Turiu galvoje ne mū­sų link artėjančią koronaviruso šmėklą (antai vienas užkrėstasis mirė už Azijos ri­bų), o didesnę – galbūt visos tautos išnykimo grėsmę. 

Nekaltinkite manęs fantazijomis, nes šeštadienį Seime įvykęs Sąjūdžio prieš Astravo AE (sutrumpintai – „Anti-A“) pirmasis suvažiavimas paro­dė, jog Černobylis-2 visai įma­nomas, ir katastrofa gali įvykti ne už 640 kilometrų, o už kokių 50. Lietuvos pastangos sustabdyti jėgainės statybą kol kas bevaisės, bet tai nereiškia, jog galime nuleisti rankas, sakė diskusijos dalyviai. Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos du­etas tik nuduoda, kad nesutaria, o Maskva, kaip sakė prof. V. Landsbergis, „naudojasi silp­nesnės Baltarusijos erdve ir resursais“. Ji nepaiso Lietuvos protestų.

„Astravo afera yra didžioji patyčia – jūs mažiukai, jūs bejėgiai, jūs nieko negalit padaryt, o mes, ką norėsim, tą darysim. Bet mes sakom, jog galim padaryt – mes priešinamės ir kažin, ar jums taip be­sąlygiškai seksis, neišsigąs­tam patyčios“, – sakė V. Lands­bergis.

Branduolinis kuras pirmajam Astravo AE reaktoriui turėtų būti atgabentas 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o patį reaktorių tikimasi įjungti šiemet. Vėliau turi būti pastatyti dar trys reaktoriai. 

Sukrusti dar ne vėlu

Žinoma, visuomenė sukruto per vėlai. Kalti ir politikai, kurie pasyviai stebėjo, kai rusiškas „Rosatom“ ruošiasi statyti AE prie Lietuvos sienų. Dažnai skamba priekaištai ir anuometiniam Prem­je­rui Andriui Kubiliui, kuris dviračiu pasivažinėjo iki Ast­ravo ir atgal ir nesiėmė jokių priemonių. Pylos gauna ir buvusi Prezidentė Da­lia Gry­bauskaitė, tik stebėjusi vietos parinkimą jėgainės statyboms ir maloniai su gėlėmis sutikinėjusi A. Lu­kašenką.

Štai kodėl nuo šio Sąjūdžio nusišalino Lietuvos socialde­mokratų partija, pareiškusi, jog šitas konservatorių vajus skirtas artėjantiems rinkimams.

„Tai konservatorių rinkiminė akcija, jie tradiciškai siekia mobilizuoti savo rinkėjus su šūkiu „Lietuva pavojuje“, – pareiškė socialdemokratų atstovas Justinas Argustas.

Kaip ten bebūtų, Lietuva tik­rai stumiama į pavojaus zoną. Kaip iš Seimo tribūnos kalbėjo koncerno „Bod Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius, mums gresia ne tik tiesioginis branduolinis pavojus, bet ir visais 4 laipsniais atšilusios Nėries arealo pokyčiai, galima panika žmonių evakuacijos metu, galų gale šiuo chaosu gali pasinaudoti Astravo jėgainės užsakovas Rusija, bandysianti peržengti Lietuvos sie­nas. Gal teisus politologas Ma­rius Laurinavičius, tvirtinęs, kad jau dabar prasidėjo hibridinis karas prieš Baltijos šalis.

Sakysite: vėl fantazijos? Čer­­nobylio katastrofa beveik prieš 34 metus įrodė, kad abe­jingumas ir pasyvumas ga­li daug kainuoti mūsų vaikams bei anūkams, visai Lie­tu­­­vos valstybei.

Tad ar dar galime užslopinti šį branduolinį monstrą? Toks klausimas skambėjo per visą diskusiją. Priimta Deklaracija, rezoliucija, kreipimasis į Eu­ro­pos Parlamentą, nusiųstas kupinas nerimo laiškas A. Lu­kašenkai, pasirašoma peticija... Aišku, to maža. Reikia, jog sukrustume visi. Juk mokame ne tik švęsti, bet ir pasirūpinti savo Lietuva.

Česlovas IŠKAUSKAS

Naikins ribas tarp savivaldybių

Jau daugiau nei metai kalbama apie paslaptingą Vyriausybės projektą „Tauragė+“. Su gyventojais seniūnijose susitinkantis rajono meras Algirdas Meiženis pasakoja apie savivaldybės planus griauti Šilalės kultūros centrą ir statyti prabangią areną, Bijotuose kurti visos Lietuvos senelių namus, giriasi, jog į finansuojamų objektų sąrašą įtrauktas ne tik miesto skveras, bet ir tiltas per tvenkinį, bei skaičiuoja, kiek milijonų artimiausiais metais galėtų gauti viskam įgyvendinti. Tačiau sausio pabaigoje savivaldybės tarybos posėdyje apsilankęs šio projekto ekspertas bei koordinatorius Gediminas Česonis neslėpė, jog „Tauragė+“ finansuos tik tuos projektus, kurie bus naudingi visam regionui, ir siūlė pamiršti utopinę areną.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Koks maistas gydo, o koks sargdina?

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungoje lankėsi gydomosios mitybos specialistė, „Gydanti lėkštė” radijo laidos vedėja, lektorė Ingrida Kuprevičiutė. Ji skaitė paskaitą „Gydomoji mityba: ateik ir sužinok, koks maistas gydo, o koks – sargdina“. Paklausyti paskaitos susirinko nemažas būrelis klausytojų, kuriems norėjosi pagilinti savo žinias sveikatinimo tema.

Lektorė paskaitą pradėjo įžvalga, jog dar visai neseniai į maistą žiūrėjome tik kaip į savotišką kurą, suteikiantį mums energijos. Tačiau šiuolaikinė medicina, tirdama maistą iki smulkiausių jo sudedamųjų dalių, atskleidė, kaip skirtingos maistinės medžiagos veikia organizmo sistemas, kokią įtaką maistinių medžiagų trūkumas turi ligų atsiradimui, bei įrodė, jog maistas, kurį valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų savijautai bei sveikatai.

„Šiandien laikoma įprastu dalyku, kad jaučiamės pavargę, neturime energijos, kad daugelį žmonių kamuoja migreniniai galvos skausmai, skauda sąnarius vis jaunesniems žmonėms. Bet tai nėra normalu. Tai simptomai, kurie turėtų priversti susimąstyti, jog kažkas ne taip. Ir kaip tik mityba turi didelį poveikį įvairių ligų simptomų mažinimui, nors šis poveikis dažnai yra pamirštamas. Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių patiria įvairius skausmus, uždegimus, o nuo jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Tačiau jei žmogus yra fiziškai neaktyvus, pakankamai neišsimiega, vartoja daug pridėtinio cukraus, miltinių produktų, gaiviųjų gėrimų, vartodamas vaistus nuo uždegimo, savo valgomu maistu tuos uždegiminius procesus dar labiau skatina“, – aiškino I. Kuprevičiūtė.

Pasak specialistės, daugėja susirgimų, kurie priskiriami gyvenimo būdo ligoms. Tai yra mūsų netinkamų, sveikatai nepalankių kasdienių įpročių pasekmė. Didžiulę įtaką šioms ligoms atsirasti turi sveikatai nepalanki mityba, fizinis neaktyvumas, miego trūkumas. Prie gyvenimo būdo ligų galėtų būti priskiriamas nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ligos. Vis dažnesnis sutrikimas – susilpnėjusi skydliaukės veikla. Jį gali sukelti nemažai veiksnių, bet pirminė problema – nusilpusi imuninė sistema.

„Imuninė sistema labai priklauso nuo žarnyno veiklos: kaip pasisavinamos maistinės medžiagos, ar žarnyno gerosios bakterijos užtikrina terpę, kuri padeda mažinti uždegiminius procesus. Todėl nustačius lėtinį skydliaukės uždegimą, pirmiausia reikėtų sutvarkyti žarnyno veiklą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kepenų veiklą kad jos nebūtų suriebėjusios, o kepenų fermentai nebūtų padidėję“, – pasakojo gydomosios mitybos specialistė.

Be to, anot lektorės reikia išsitirti vitamino D kiekį ir užtikrinti, kad organizme jo būtų pakankamai, nes vitaminas D yra labai svarbus imuniniams procesams. Taip pat esant skydliaukės problemoms, svarbu, jog netrūktų seleno, cinko, kurie reikalingi aktyviai skydliaukės veiklai. Labai svarbu, jog nebūtų vidurių užkietėjimo ir būtų tuštinamasi kiekvieną dieną, nors esant sutrikusiai skydliaukei, tai nėra lengva. Todėl maiste turėtų būti daug skaidulų, reikia gerti pakankamai vandens ir užtikrinti, kad organizmui netrūktų magnio, nes tai skatina vidurių užkietėjimą. Esant nesveikai skydliaukei, I. Kuprevičiūtė pataria iš mitybos raciono išbraukti šiuos labiausiai uždegiminius procesus sukeliančius produktus: cukrų, miltinius, pieno produktus, taip pat turinčius glitimo (kviečiai, rugiai, miežiai – juos geriau keisti grikiais, bolivine balanda, daržovėmis, sojų produktais).

Skydliaukės veiklai labai svarbūs antinksčiai. Tai organas, kuris reaguoja į stresą. Sutrikusią jų veiklą rodo tai, kad žmogus labai jautriai reaguoja net į menkiausią streso situaciją, daugiau energijos turi vakare, o rytą jam sunku išlipti iš lovos. Šiam organui labai reikalingas vitaminas C, magnis ir B grupės vitaminai. Taip pat patartina susirasti sau tinkamus streso mažinimo būdus: tai gali būti pasivaikščiojimas, meditacija, kvėpavimas.

Jeigu kamuoja lėtinė sloga, pirmiausia iš mitybos raciono reikėtų išbraukti pieną bei pieno produktus. Be galo daug žmonių netoleruoja pieno produktų ir net gali to nežinoti. Jeigu žmogus kažkam alergiškas, reakcija pasireiškia labai greitai, suvalgius vienokio ar kitokio maisto. Esant netoleravimui, reakcija į išgertą stiklinę pieno ar suvalgytą varškės porciją gali pasireikšti tik po kelių dienų. Natūralu, jog žmogus nesusieja šios reakcijos su prieš kelias dienas valgytu maistu. Be to, pieno produktai skatina gleivių kaupimąsi, vidurių užkietėjimą. Ar reikia išbraukti dar kokią nors produktų grupę, reikėtų vertinti konkrečiu atveju ir vėliau, kai paaiškės, kaip padėjo pieno produktų vengimas“, – akcentavo I. Kuprevičiūtė.

Pasak sveikos mitybos specialistės, apie 80 proc. mūsų maisto turi būti augalinis. I. Kuprevičiūtė teigė esanti už mėsos vartojimą, bet mėsa turi būti kokybiška, t. y. gyvulys šertas grūdais, žole, pašaru be hormonų ir antibiotikų.

„Pirmiausia būtina kiek įmanoma sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Dažnai žmonės kavą, arbatą geria be cukraus, bet nežino, kad jo dedama praktiškai į visus gatavus, net į duoną. T. y. didžioji dalis mūsų suvartojamo pridėtinio cukraus yra „paslėpta“ įvairiuose produktuose, ir jeigu neskaitome etikečių, galime net nenutuokti, kiek jo suvartojame. Pačios blogiausios kalorijos – tai gaivieji gėrimai. Su vienu tokio gėrimo buteliuku galime gauti apie 50 g cukraus – tai vos ne trijų dienų norma. O kadangi nejudame, tos kalorijos nusėda organizme kaip riebalai – auga svoris, riebėja kepenys“, – įspėja gydomosios mitybos specialistė.

Pasak jos, suriebėjusios kepenys dabar aptinkamos net vaikams, antro tipo diabetu serga vis jaunesni žmonės. Ne veltui, anot lektorės, mokslininkai spėja, jog per 200 metų pirmą kartą gali atsitikti taip, jog vaikai nepergyvens savo tėvų, t. y. gali mirti anksčiau už tėvus nuo prevenciškai visiškai išvengiamų ligų.

Violeta KASNAUSKAITĖ

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė

Vilmos GRYGALIENĖS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą