„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Laisvės pavasaris

„Paimkim Lietuvą

Visi ant rankų,

Priglauskim Lietuvą

Kaip kūdikį brangų.

Grąžinkim Lietuvai

Jos ryto dangų,

Dainuokim Lietuvai:

„Lietuva brangi“...

(Aniuta Vitkauskaitė – Dukynienė)

Švęsdami 26-ąjį Laisvės pavasarį, mokykimės gyventi dabartimi.

Nustokime ruoštis visuotinėms ir asmeninėms grėsmėms ir nelaimėms. Pajuskime palaimą, mėgaudamiesi dabarties akimirka - jos trapumu bei trumpumu. Tai ir yra tikrasis gyvenimas, apie kurį taip mažai galvojame. Mokykimės gyventi, ne išgyventi. Toks mokslas nekainuoja nė cento. 

Ieškokime kitokio, tauresnio santykio su Tėvyne. Ji yra vienintelė, kaip tėvas ir motina - jų visų nesirenkame. Nesuprastinkime meilės - nustokime ieškoti, ką tokio patogaus galėtume mylėti: patogų-naudingą žmogų, patogią-turtingą šalį. Pabandykime jaustis gerai čia ir dabar, nes nuolatinė nerimo, nevilties, pykčio, nepasitenkinimo būsena užprogramuoja katastrofišką žvilgsnį į ateitį. Taip atsiduriame užburtame nevilties rate, kai nedžiugina ne tik dabartis, bet nieko bent kiek šviesaus nesimato ir ateityje. Gamtoje aušta pavasaris. Ar išauš jis ir mūsų sieloje?

Rima PETRAITIENĖ

Pavogta „Toyota“ po paros rasta išardyta

 

Savaitgalį Tauragės AVPK komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai operatyviai atskleidė automobilio vagystę ir sulaikė keturis įtariamuosius. „Šilalės artojas“ jau rašė, kad praėjusio šeštadienio rytą, apie 9 val., policija iš 52 metų moters gavo pranešimą, jog iš kiemo Šilalėje, Žemaitės g., pavogtas automobilis „Toyota Corolla Verso“. Pareigūnai, pasitelkę gausias pajėgas, nedelsdami pradėjo tyrimą. Naudojantis kriminalinės žvalgybos duomenimis, nustatyti keturi įtariamieji, kurie galimai įvykdė minėtą vagystę. Sekmadienį, apie 16 val., pareigūnai jau turėjo duomenų apie galimą transporto priemonės buvimo vietą. Atlikus kratas, buvo sulaikyti keturi policijai žinomi asmenys- trys tauragiškiai ir Pagėgių savivaldybės gyventojas. Tą pačią dieną, apie 18 val., aptiktas ir ieškotas automobilis. Ardoma mašina rasta Tauragės rajone, Gaurės seniūnijoje.

Dviems 29, 25 ir 36 metų vyrams pareikšti įtarimai dėl vagystės. Jiems gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Policijos turimais duomenimis, jie galimai planavo ir daugiau panašių nusikalstamų veikų, tačiau operatyviai atskleidę šią vagystę, pareigūnai užkirto tam kelią.

 

 

Apie tai, ko nepasakiau per tarybos posėdį

Arba paskutinis žodis prieš nuosprendį. Ne naujiena, kad visoje Respublikoje mokinių skaičius mažėja, nes mažėja gimstamumas. Ne išimtis ir mūsų kraštas. Būtent dėl šios priežasties reorganizuojama ir Bijotų Dionizo Poškos pagrindinė mokykla. Darbuotojai tam buvo psichologiškai ruošiami jau nuo rudens, tiksliau - nuo mokslo metų pradžios. Nors ir žinodami situaciją, mokytojai nenuleido rankų ir toliau dirbo, negailėdami jėgų. Mokiniai dalyvavo ne viename konkurse, sportinėse varžybose, edukaciniuose renginiuose bei išvykose. Ir jeigu mokykla pirmą kartą negali sudaryti komandos dalyvauti „Šviesoforo varžybose“, nemanau, jog tai yra didžiulė tragedija. Mes didžiuojamės, kad su turimu kontingentu mokytojai sugeba suorganizuoti renginius, paruošti programėles bei nudžiuginti tėvelius per šventes mokykloje. Visa informacija su nuotraukomis pateikiama mokyklos tinklalapyje.

Mokykloje dirba visų dalykų specialistai. Ar galite įsivaizduoti kiek mokytojui lieka uždarbio, jei jis važiuoja dirbti vieną ar dvi dienas, turėdamas vos 3 ar 4 pamokas? Vargu ar padengiamos kuro sąnaudos. Todėl mokytojai dirba iš idėjos, daugumą mokymo priemonių perka iš savo lėšų, nes, deja, kai kurie tėvai tuo nepasirūpina. O gal mokiniai tiesiog nesiteikia paprašyti... Ir už tai niekas net AČIŪ nepasako. Tačiau per posėdį išgirdau paskaičiavimą, jog vienas mokytojas moko 2,5 mokinio.

Apibūdinant mokyklą, net nebuvo užsiminta apie gerus standartizuotų testų rezultatus, nekalbėta apie tai, kaip mokiniai jaučiasi mokykloje, neinformuota, jog pridėtinės vertės rodiklis mūsų mokykloje yra aukščiausias.

Suprantu, kad savo pasisakymu nieko nebūčiau pakeitęs, gal todėl ir nenorėjau veltui aušinti burnos ir trukdyti  brangų posėdžio laiką. Beje, porą metų darytos išimtys mūsų mokyklai, už ką galima padėkoti savivaldybės tarybai, nepasitvirtino. Tėvai, prašę, jog mokykla nebūtų uždaryta prieš pat rugsėjo pirmąją, patys išvedė vaikus į kitas, o likusieji su ašaromis akyse išėjo mokytis kitur. Ir dabar dažnai jie užsuka į mokyklą ir priekaištauja, kad „mes ne savo noru išėjome - mus išvarėte“. Patikėkite - skaudu tai girdėti. Todėl nesinorėjo šiemet beprašyti tarybos išimčių. Kas žino, gal vėl pasikartos tas pats scenarijus. Nors pagal prognozes, iki 2020 metų besimokančių skaičius be darželinukų lieka stabilus: atitinkamai 42, 41, 41, 48 mokiniai ir dar po 10-12 darželinukų kiekvienais metais (duomenys iš mokinių skaičiaus kitimo Šilalės mokyklose prognozių lentelės).

Bet ar norės jaunos šeimos grįžti gyventi į Bijotus, kuriuose nėra mokyklos? Kaimas be mokyklos - pasmerktas žlugti.

Arvydas ZDANAVIČIUS

Bijotų Dionizo Poškos pagrindinės mokyklos direktorius

 

Ar neskuba gyvenimo laikrodis?

Priartėjote prie vidutinio amžiaus ir nerimaujate dėl sveikatos? Rūpestį gali išsklaidyti profilaktiniai kraujo tyrimai. Dabar išsitirkite skydliaukės hormonus ir dėl prostatos vėžio.

Depresija, nervingumas, nuolatinis nuovargis, svorio problemos, sutrikusios mėnesinės ar vaisingumas, silpstanti lytinė potencija – galima nustebti, kiek bėdų pridaro išsiderinusi skydliaukės hormonų gamyba.

Streso kupinas šiuolaikinis gyvenimo būdas ypač nepalankiai veikia skydliaukę, kuri yra lyg viso mūsų organizmo laikrodis. Manoma, kad polinkį sirgti jos ligomis turi net 30-40 proc. moterų.

Blogiausia, kad skydliaukės hormonų problemos prasideda tyliai. Todėl, sulaukus 35 metų, juos išsitirti reikia visiems žmonėms. Tyrimui tereikia duoti kraujo. Jei atsakymas bus geras, lengvai atsikvėpsite. O anksti pastebėjus ligą, daug efektyviau galima ją išgydyti.

Vyrams būtina priminti, jog, sulaukus vidutinio amžiaus, viena aktualiausių grėsmių yra prostatos vėžys. Jis iš pradžių irgi nerodo aiškių požymių. Todėl, peržengus 40 m. slenkstį, reikia ateiti į laboratoriją ir iš kraujo mėginio atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą. Ypač svarbu kasmet išsitirti tiems, kurių tėvą ar brolius palietė prostatos vėžys. Sulaukus 50-ies, atlikti PSA būtina dukart per metus. Kartu ištirtas laisvas PSA duoda dar tikslesnį atsakymą.

Laiku atliktas PSA tyrimas gali padėti išgebėti ne tik gyvybę, bet ir vyriškumą. Beje, padidėjęs PSA lygis kraujyje gali būti sergant kitomis prostatos ligomis. Tačiau tai pirmas skambutis apie galimą mirtiną pavojų.

Su nuolaida išsitirti skydliaukės hormonus ir PSA bei laisvą PSA galima „Medicina practica“ laboratorijoje, Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19, tel.: (8-449) 4-67-63, (8-656) 6-79-57. Reikia būti nevalgius. Iš anksto registruotis nebūtina. Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.

 

 

„Nuo dangaus ant daikto prie žmogaus“

Taip vadinasi žemietės tautodailininkės Da­lios Sta­laus­kienės darbų ant stiklo paroda, už­praėjusį penk­tadienį pristatyta Šilalės Vlado Stat­kevičiaus muzie­juje. Jau pats pavadinimas simbolizuoja darbų atsi­radimo būdą, prasmę ir esmę: iš Visatos – per daiktus į visų širdis.

Dalia gimė ir užaugo Šilalės rajone, Paežerio kaime, baigė Upynos vidurinę mokyklą. Kaip teigia pati, niekuo ypatingu iš kitų vaikų neišsiskyrė:

„Klausti tikriausiai reikėtų mano klasiokų, kurių atvykimu į parodos atidarymą labai džiaugiuosi. Į gimtąjį rajoną atvažiuoju retai, tad jais ir vi­sais vaikystės bei jaunystės dienų žmonėmis labai džiaugiuosi“.

Mokykloje ji sakė dalyvavusi etnografiniame ansamb­lyje, paskui tokiame pat - jau studijuodama Šiaulių universitete. Tuomet ypač susidomėjo etnokultūra. Prisimena, kaip kartu su kitais studentais dalyvaudavo ekspedici­jose po kaimus, rinkdavo lie­tuvių tautosaką. Vi­sada mėgo liaudies dainas, domėjosi pa­pročiais, tradicijomis, vaizduojamuoju menu, ypatingai - ornamenti­ka. Taip pirmiausia atsirado karpiniai, ekslibrisai, vėliau - darbai ant stik­lo, virtę ciklais „Dvylika kalendoriaus lapelių“, „Daug yra margų skryne­lių“, „Pri­juostės“, „Vi­­sata-liz­das“, „Paukščių ta­­kas“, „Til­tai“, „Vai­nikai“ bei kt.

Anot Dalios, gamtos motyvai atkeliauja iš tėviškės sodo, pievų, laukų, gėlynų. Gamtoje gausu įvairiausių spalvų - juk turime keturis metų laikus. Pasak Dalios,  jos tėtis mylėjo ir puoselėjo sodą, mama - gėlynus, tad ją supo graži aplinka bei šeimos darna. Todėl turbūt vienintelio savo kūrinio „Tėvelio sodas“, kurį ji teigia eksponuojanti kiekvienoje pa­rodoje, neparduoda.

„Tapyba ant stiklo užsi­imu jau trylika metų. Aš šituos  darbus vadinu tarsi savo sie­los langeliais. Sten­giuosi į juos sudėti visą savo gyvenimo pilnat­vę, kuria gyvenu, ir dovanoti žmo­nėms“, - sakė D.Sta­lauskienė.

Piešimui ant stiklo Dalia naudoja vit­ra­­žinius dažus, ak­­va­­relę, guašą. Kad stik­­las kiaurai ne­per­si­šviestų, po juo deda apa­tinį sluoksnį iš popieriaus. Ja­me piešinys turi atitikti kuriamo darbo temą.

„Kūryba man visada pakelia nuotaiką. Mintys tiesiog šauna į priekį, ranka vos spėja iš paskos“, - pasakojo menininkė.

Dalia teigia Šilalėje savo darbus ekspo­navusi maždaug  prieš 20 metų. Džiau­gia­si, jog per tą laiką jos kūryba tapo solidesnė, brandesnė. Anksčiau labiau dominavo karpiniai, atvirukų bei indų dekoravimas, eks­lib­risai. Tapyba ant stik­lo jos kūryboje - naujovė. Autorė teigia jau surengusi per 30 personalinių pa­rodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o jos kūriniai yra iškeliavę į Latviją, Vokietiją, Nor­­vegiją, Graikiją, Ru­siją, Jungtines Ame­rikos Valstijas. Dalia džiaugiasi, kad jai vi­sada padeda vyras, kuris ne tik rėmina paveikslus, bet ir daro jų menines fotografijas.

Muziejaus ekspozicijų salės sie­nos nukabinėtos D.Sta­­­laus­kienės darbais. Čia, be jau minėto „Tėvelio sodo“, akį traukia vandenų, žolynų, dangaus raštai, autorės teigimu, autentiški skrynių raš­tai, sugulę į cik­lą „Daug yra margų skrynelių“, vėjų sūpynės, paukščių dan­gus ir žemė bei kt. Atskiras autorės širdies kampelis skirtas įamžinti meilę savo tėviškei. Tai paveikslai, kuriuose vaizduojama Upyna, Žakaimė, Kliūkių, Rin­galių kai­mai. Ciklas „Pri­juostės“ - keturių etnografinių Lietuvos re­­gionų tau­tinio kostiumo ne­atsiejamos dalies - prijuostės - raštų perteikimas. Bene didžiausias eks­­ponuojamų dar­bų ciklas „Dvy­lika kalendoriaus lapelių“ - tai dvylikos metų mėnesių įamžinimas per Zodiako ženklų prizmę. Juose susipina mitologija, papročiai, astrologija, simboliai, dangaus ženk­lai.

Dailininkės karpiniais iliust­ruotos kelios poezijos bei pasakų knygelės, jie spausdinami ir periodiniuose leidiniuose. Mūsų skaitytojai taip pat turėtų prisiminti daugelį „Šilalės artojo“ numerių, papuoštų Dalios karpiniais.

„Šie darbai skleidžia šilumą, juose tiek daug saulės, gyvenimo džiaugsmo. Tai tik­ra sielos terapija. Todėl ei­ki­me jų pasižiūrėti ir kitus pa­raginkime“, - sakė viena iš bū­relio menininkės buvusių kla­sės draugų.

Didelio susidomėji­mo sulaukė ir D.Sta­laus­kie­nės išpieštos šil­ki­nės skarelės. To­kią ori­gina­lią aksesuaro detalę do­vanų turbūt norėtų gauti ne viena moteris. Neabejotinai bus nupirkta ir Dalios paveikslų – parodos pristatymo metu jau girdėjosi klausimų apie jų kainas. Autorė teigė visus duomenis palikusi muziejaus darbuotojoms. Tad susidomėjusieji gali kreiptis.

Dalia su šeima gyvena Mo­lėtuose, dirba Suginčių vidurinėje mokykloje. Džiau­giasi savo mokinių darbeliais, kuriais nukabinėtos visos laisvos mokyklos erdvės. Grožio bei skonio pajautimo, anot Dalios, nestokoja ir jau suaugusios dukterys Austėja, Rūta bei Germantė.

Paroda Šilalės Vlado Stat­kevičiaus muziejuje veiks iki balandžio 1 d.

Eugenija BUDRIENĖ

anonsas

  • Naujienos trumpai 1 psl.
  • 1. Balsių poilsiavietės tvarkymas jau brangsta
  • 2. Vanduo švarus
  • 3. Klaipėdos pareigūnai patruliuoja ir mūsų rajone
  • 4. Savanorių parama ugniagesiams
  • 5. Rado negyvą
  • Pagalba neįgaliesiems – be būtiniausių priemonių 1–6 psl.
  • Kaip patekti į sklypą, jeigu kelias virto dirbamu lauku? 2 psl.
  • Pirmenybę teiks ūkininkaujantiems greta 2 psl.
  • Į „Sodrą“ – su navigacija? 3 psl.
  • Automobilyje – kone pusšimtis litrų naminės 3 psl.
  • „Kaip balsuoja Tadis“? 3 psl.
  • Nematoma gyvenimo pusė: kova tarp „Guminio ir Chirurgo“ 4 psl.
  • Su kaimyniniais rajonais pasirašytas susitarimas dėl „Tauragė+“ plėtros strategijos 5 psl.
  • Atleidimas iš direktorės pareigų pripažintas neteisėtu 5 psl.
  • Rūpi ne tik asmeninės problemos 5 psl.
  • Padėkos akcijoje dalyvaus ir šilališkiai 6 psl.
  • Erkės puola vis dažniau 7 psl.
  • Pokalbiu galima nuraminti žmogų 7 psl.
  • Apsispręsti dėl pensijų kaupimo liko mėnuo 10 psl.
  • Veiklą atnaujina svarbios institucijos 10 psl.
  • Televizijos programa 11 psl.
  • Naujausią „Šilalės artojo“ numerį įsigykite artimiausioje prekybos vietoje Šilalės mieste ir rajone. Kaina – tik 0,60 Eur

Reklama laikraštyje „Šilalės artojas“

Reklamos, užuojautų, sveikinimų, padėkų, skelbimų, užsakomųjų straipsnių įkainiai „Šilalės artojo“ laikraštyje.

 
Reklamos (rėmeliuose) kaina:
  • 1 kv. cm – 0,45 € (be PVM); 0,54 € (su PVM).
Skelbimų (ne rėmeliuose) kaina:
  • iki 6 žodžių – 3 €;
  • iki 10 žodžių – 4 €;
  • iki 20 žodžių – 5 €;
  • iki 30 žodžių – 6 €.

Užsakant skelbimą keliems kartams, taikoma nuolaida! Asmeniniai skelbimai, užsakius juos „Šilalės artojo“ laikraštyje, NEMOKAMAI gali būti išspausdinti Plungės, Telšių rajonų laikraščiuose.

  • Užuojauta – 7 €;
  • Nekrologas – 20 €;
  • Padėka – 10 €;
  • Padėka (po laidotuvių) – 5 €;
  • Sveikinimas su nuotrauka – 15 €, be nuotraukos – 12 €.

Reklaminių informacinių publikacijų kaina (su PVM): 1 kv. cm – 0,54 €.

Reklamas, asmeninius skelbimus, sveikinimus, užuojautas ir pan., norimus pageidaujama data išspausdinti „Šilalės artojo“ laikraštyje, galima pateikti šiais būdais:
  • darbo dienomis ateiti į „Šilalės artojo“ redakciją (Jono Basanavičiaus g. 2, Šilalė, 3 a., savivaldybės pastate);
  • atsiųsti užsakymą ir tekstą ar maketą el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. pasiteirauti (8-699) 67384; (8-449) 74195.
  • Straipsnio publikavimas „Šilalės artojo“ internetiniame puslapyje – 75 Eur/mėn., skelbimų baneris – 80 Eur/mėn.

Įmonės kodas – 176600454; PVM kodas – LT 766004515; Atsiskaitomoji sąskaita – LT 96 4010 0445 0007 0281, bankas Luminor AB.

  • Skiltis: Info
  • 0

Karūna tautos vienybei

Jau šeštus metus skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą "Pasaulio lietuvių vienybės karūna". Su bendražygiais skulptorius, etninės kultūros puoselėtojas G.Radzevičius įkūrė "Lietos" labdaros fondą, su projektą garsinančiais koncertais jau apvažiavo daug Lietuvos miestų ir miestelių, buvo ir Šilalėje. Šiemet pradėtą statyti skulptūrą baigti tikisi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

„Šilalės artojas“ kalbasi su skulptoriumi apie jo idėją ir apie tai, kaip sekasi ją įgyvendinti.

- Kokia pagrindinė projekto „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ mintis? Kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

- Monumentas „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – vienas iš matomų ilgalaikių simbolių, skirtų skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę. Tai- siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą, išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę sąvastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant ateities kartoms.

Ši idėja brendo seniai ir iš dalies išsipildė, sukūrus kompoziciją iš lauko akmenų, metalo, ąžuolo, verslininko Algirdo Budrecko sodyboje, prie Gaveikių ežero. Tą kūrinį pavadinome „Gaveikių paežerės siena“ ir skyrėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. 2009 m. diskutuojant su draugais toje sodyboje apie tautos vienybės stiprinimo, puoselėjimo reikšmę, organizacijos „Sugrįžus“ prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė, ar negalėčiau tą mintį išreikšti monumento pavidalu. Nuo to ir prasidėjo. Sukūriau projekto maketą iš plastilino ir metalo. Vėliau su jaunaisiais architektais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme kompiuterinę vizualizaciją. Dabar idėją pristatome visuomenei.

- Kur planuojate Karūną statyti?

- Pamatęs projektą, Europos parko steigėjas, skulptorius Gintaras Karosas statybai neatlygintinai pasiūlė vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis, turime hektarą žemės idėjai įgyvendinti.

- O kodėl būtent Europos parke?

- Taip, Lietuva plati, galima būtų statyti monumentą ir kitur, tačiau šita vieta yra ypatinga dėl daugelio aplinkybių. Pirmiausia, tai - Europos geografinis centras. Žinant, jog mūsų kalba yra viena seniausių indoeuropiečių pasaulyje, mano įsitikinimu, šitas statinys bus reikšmingas ne tik mums, bet ir šiuolaikinei indoeuropiečių bendruomenei.

Europos parkas savo žinomumu jau seniai peržengė Lietuvos ribas ir yra pasaulinio mąsto reiškinys Rytų Europoje, kurioje mūsų protėviai gyvena ne vieną tūkstantmetį. Gaila, kad ne visi tai suvokia ir geografinę sąvoką bando tapatinti su Europos Sąjungos politinėmis peripetijomis.

Karūna vizualiai ir teritoriškai atsiskirs nuo skulptūrų parko. Laukymę, kur ji stovės, juosia  miškas, kuris sukuria ramybės bei jaukumo aurą. Sklypą gavome nemokamai, lankymasis čia bei renginiai šioje vietoje taip pat bus nemokami.

- Jūsų monumente yra nemažai į vieną visumą sujungtų simbolių. Gal galite juos pakomentuoti?

- Simbolius stengiausi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros, baltiškų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Tuo domiuosi nuo jaunystės.

Visa monumento kompozicija patalpinta miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškoje, bet ir krikščioniškoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu. Įėjimas į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno " Vardan tos Lietuvos". Kitoje arkos pusėje esantis užrašas "Vienybė težydi" - simbolinis palinkėjimas išeinantiems iš aikštės. Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, kuriam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos. Rato kairėje pusėje, ant pilkapius primenančių supiltų žemės sanpilų, stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11- osios aktas.  Bus iškaltos ir aktyviausių rėmėjų pavardės. Centrinėje monumento dalyje - „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“. Ją sudarys iš lauko akmenų ratu išmūryti aštuoni apvalūs stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis: rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir t.t. Tarp kolonų bus aštuoni metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų - koriai su lauko akmenėliais: koriai primena bites, o bitės simbolizuoja vienybę. Lauko akmenėliai koriuose simbolizuos Lietuvai dirbančių žmonių suneštą nektarą. Metalinio skliauto viršų jungs žemės rutulys su žalvariniu Vyčiu. Jis bus judantis, lyg vėtrungė, kuri nuo seno laikoma apsaugos nuo blogio simboliu. Papūtus priešiškam vėjui, Vytis atsuks kalaviją į jo pusę, lyg perspėdamas- sustok.

- Ar tikite, kad tokie statiniai turi reikšmės tautos vieningumo stiprinimui?

- Diskusijos apie tikrų tautinių religinių simbolių reikšmę tautos savasties išsaugojimui, jos dvasiniam formavimui, perduodant tai ateities kartoms, plėsti nenorėčiau, nes kiekvienam nors kiek išsilavinusiam žmogui tai yra savaime suprantamas dalykas. Galiu pateikti tik kelis pavyzdžius, kurie yra plačiai žinomi. Tai tautinio simbolio, paminklo skirto Vytautui Didžiajam Perlojoje apgynimas sovietmečio metu. Kitas pavyzdys - „Kražių skerdynės“, kai žmonės, negailėdami sveikatos, gyvybės ginė savo tikėjimą, neduodami iš jų atimti Bažnyčios. Tarp jų buvo ir mano senelio Vincento sesuo Kotryna Mėčajūtė, kuri buvo areštuota ir su kitais gynėjais nugabenta į kalėjimą Vilniuje, iš kur po tardymų netekusi akies, pėsčiomis grįžo namo. O Sausio 13- osios įvykiai kalba patys už save.

- Kokia projekto preliminari vertė ir kokiu būdu ruošiatės surinkti lėšų?

- Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi monumentas skirtas pasaulio lietuvių vienybės stiprinimui, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jos statyme turėtų dalyvauti visa tauta. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo „bangą“. Ji per marias nusiris iki Biržų, o paskui per jūras iki Čikagos. Yra išdrožta pereinama ąžuolinė Krivulė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti "Lietos" labdaros fondui organizuoti specialius renginius, skirtus lėšų rinkimui. Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti Krivulės kote. Dar turime išleidę atminimo lakštus „Lietus“, kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas 8 minučių trukmės filmas, pasakojantis apie projektą. Po pristatymo vyksta koncertai, kuriame dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, tokiu būdu sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Renginių metu surinktos lėšos skiriamos monumento statybai. Be to, kreipėmės į visų partijų vadovus, verslininkus, į Pasaulio lietuvių bendruomenę, savivaldybes. Galbūt pavyks surengti labdaros koncertą per Lietuvos televiziją. Kiekvienas, norintis prisidėti prie projekto, gali pervesti lėšų į „Lietos” fondo specialią sąskaitą. Nepriklausomai nuo sumos, aukotojo vardas ir pavardė bus skelbiami "Lietos" fondo internetinėje svetainėje. Bus žinoma, kas konkrečiai prisidėjo, o kas tik gražbyliavo.

- Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

- Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti įsisenėjusį stereotipą, jog viską sprendžia valdžia. Tą variantą mes turėjome nuo 1940 metų: partijos centro komitetas nusprendė, pirmasis sekretorius palaimino, pavedė vyriausybei, vyriausybė liepė, ministerija paskyrė. Po to sukviečiami eiliniai žmonės ir su jų „vieningu pritarimu“, aidint audringiems plojimams, paminklas atidengiamas...

Buvo pasiūlymų ieškoti ES lėšų, bet man tai nepriimtina. Juk ne fermą statome, o pasaulio lietuvių vienybės karūną, mūsų tautos vienybės simbolį. Negi eisime ištiesę rankas per Europą prašydami tam pinigų? O kai mūsų paklaus, kodėl patys negalime, beliks mekenti, kad nesugebame to padaryti savarankiškai. Nes pragėrėme, praūliavojome, išvaistėme... Bet mūsų tauta yra drąsi, turinti didingą istoriją ir mums reikalinga Karūna.

Ši idėja man nėra kieno nors duotas užsakymas. Tai mano tikėjimo, proto, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasinių galių išbandymas, savotiškas gyvenimo apibendrinimas. Šiemet švęsiu savo buvimo žemėje 65-metį ir kūrybinio kelio 45-metį, esu pakankamai subrendęs ir žinau, ko siekiu. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo tikresnis, teisingesnis, neapipintas vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais. Įgyvendinant įdėją, pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

Nors sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tačiau viltis miršta paskutinė. Jeigu tą idėją parems kuo daugiau žmonių, bus lengviau ją įgyvendinti.

- Ar susiduriate su nepatenkintais, nepritariančiais?

- Bet ką darant visada atsiras prieštaraujančių. Kai kadaise statė Eifelio bokštą, nemaža dalis  garsių Prancūzijos žmonių tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą, sakė, kad bokštas sudarkys miesto vaizdą. Buvo net toks posakis, jog geriausia vieta yra kavinė bokšte, nes iš jos nesimato bokšto. Dabar Paryžius be Eifelio bokšto tiesiog neįsivaizduojamas.

Lengviausia yra kritikuoti ir nieko neveikti. Todėl, kad nebūtų pilstoma iš tuščio į kiaurą, turiu konkretų pasiūlymą: kas abejingas šiam projektui, tegul perveda į "Lietos" fondo sąskaitą 5 eurus, kas prieš - 10 eurų, kas abejoja - 15 eurų, o kas už – nuo 20 eurų. Tokiu būdu turėsime konkrečią statistiką, kiek yra "už", kiek "prieš" ir kiek abejoja. Nepriklausomai nuo pervestos sumos, prisidėjusiųjų pavardes įrašysime į rėmėjų sąrašą ir skelbsime fondo internetinėje svetainėje. Mūsų šūkis: "Neprisidėsi - liks neprisidėta. Prisidėsi - bus pastatyta".

- Monumento autorius esate Jūs. O kas dar padės projektą įgyvendinti?

- Taip, aš esu projekto autorius. Dievas sutalpino manyje ir skulptoriaus, ir architekto, ir idėjų generatoriaus, ir organizatoriaus savybių. Mano asmeniniams kūriniams įgyvendinti to iki šiol pakakdavo, o jei kas neaišku, visada pasitariu, padiskutuoju su kolegomis, specialistais, bet galutinį sprendimą priimu pats. Tai yra mano, laisvo menininko, kūrėjo prigimtinė teisė. Be abejo, vienam įgyvendinti sumanymo neįmanoma. Organizaciniuose „Lietos“ fondo veiklos darbuose talkina nedidelė, bet nuoširdi, ištverminga, darbšti komanda, o kurti monumentą padės ir mano sūnus Tautvilas, kuris irgi yra skulptorius. Papildomus darbus atlikti kviesime patyrusius meistrus, vienokios ar kitokios srities specialistus, nes reikės ir sklypą suformuoti, ir betonuoti, mūryti, ir, metalą virinti, ir kitus darbus atlikti.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti inernete (www.lietosfondas.lt), o paremti jį galima, pervedant lėšų į sąskaitą SEB banke, banko kodas 70440, Gedimino skyrius, LT-01103 Vilnius, Gedimino pr. 12, a.s. LT 25 7044 0600 0768 5540; monumentui „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.

Prenumerata

Laikraščio „Šilalės artojas“ prenumerata priimama visuose rajono pašto skyriuose, spaudos platinimo tarnyboje „Ritspeda“, tel. (8-652) 84471, Jono Basanavičiaus g. 23, Šilalė.

Prenumeratos kainos 2020 m.:
  • 1 mėn. – 4,50 €;
  • 3 mėn. – 13,50 €;
  • 6 mėn. – 27 €;
  • 12 mėn. – 54 €.
  • Pastaba. Paštas ir privati platinimo tarnyba „Ritspeda“ taiko prenumeratos administravimo ir aptarnavimo mokestį.
Laikraštį galima užsisakyti PDF formatu, susisiekite su mumis el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
  • 1 mėn. – 4 €;
  • 3 mėn. – 12 €;
  • 6 mėn. – 24 €;
  • 12 mėn. – 48 €.
  • Prenumeruoti – pigiau negu pirkti!
Įmonės kodas – 176600454; PVM kodas – LT 766004515; Atsiskaitomoji sąskaita – LT 96 4010 0445 0007 0281, bankas Luminor AB
  • Skiltis: Info
  • 0

Redakcija

Šilalės rajono laikraštis „Šilalės artojas“
Leidžia UAB „Šilalės artojas“
Jono Basanavičiaus g. 2,
LT – 75136 Šilalė
el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Leidžiamas antradieniais ir penktadieniais,
Tiražas – 4050 egz., deklaruojamas Kultūros ministerijai.
SL–073; 3 spaudos lankai (12 psl.).

Laikraštis yra Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narys.

UAB „Šilalės artojas“ akcijos 100 proc. priklauso redakcijos darbuotojams (arba jų šeimų nariams).

Pagrindiniai akcininkai: Remigijus Žiauberis (33,98 proc.), Angelė Bartaševičienė (30,11 proc.).

  • Redaktorė Angelė BARTAŠEVIČIENĖ, tel. (8-449) 70072, (8-605) 19407.
  • Redaktorės pavaduotoja Eugenija BUDRIENĖ, tel. (8-449) 74168.
  • Korespondentės Žydrūnė JANKAUSKIENĖ, Daiva BARTKIENĖ, tel. (8-449) 70080, (8-650) 63658.
  • Fotografas Algimantas AMBROZA, tel. (8-449) 74168.
  • Maketuotojos Onutė SIRTAUTIENĖ, Jovita JAKIENĖ, tel. (8-449) 51090.
  • Vyr. buhalterė (reklama) Aldona BIELICIENĖ, tel. (8-449) 74096, (8-655) 23388.
  • Sekretorė (skelbimai) Dženeta AUDINIENĖ, tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384.

Mūsų skaitytojai visuomet gali skambinti nurodytais redakcijos telefonais visais jiems rūpimais klausimais darbo dienomis, nuo 8 iki 17 val., taip pat ir savaitgaliais tel. (8-605) 19407 arba rašyti adresu J. Basanavičiaus g. 2, LT–75136 Šilalė, elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Įmonės kodas – 176600454; PVM kodas – LT 766004515; Atsiskaitomoji sąskaita – LT 96 4010 0445 0007 0281, bankas Luminor AB

  • Skiltis: Info
  • 0
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą