Galbūt jau kurį laiką svarstai, kad norėtumei su kažkuo pasikalbėti apie tai, kaip jautiesi? O gal nedrįsti atsiverti, svarstai, ar verta? Pokalbis iš širdies turbūt yra viena gražiausių dovanų, kurią žmogus gali padovanoti kitam žmogui. Jis veda į supratimą, palaikymą, nusiraminimą, mažina vienatvės jausmą ir gali padėti atrasti reikalingą sprendimą sudėtingoje situa­cijoje. Pokalbio dėka žmonės tampa artimesni, stiprėja tarpusavio ryšys, atsiranda saugumo jausmas, jog ir kitą kartą bus kam atsiverti.

Atsakykite į klausimus ir suskaičiuokite teigiamus atsakymus. 

* Ar atrodo, kad neturi kam papasakoti apie savo jausmus?

* Ar atrodo, jog niekas tavęs negali suprasti? Ar artimiausiems žmonėms gali papasakoti tik apie malonius savo išgyvenimus, o apie nemalonius nutyli?

* Ar prieš užmiegant sunku nustoti galvoti apie įvairius rūpesčius?

* Ar būna, kad viduje tiek daug jausmų, jog sunku suprasti, kaip jautiesi?

* Ar būna, jog sunku įvardinti, kaip jautiesi?

* Ar dažnai nenori jaustis taip, kaip jautiesi (pykti, liūdėti, bijoti)?

* Ar norėtumei kam nors išsipasakoti, bet nedrįsti?

* Ar manai, jog niekam nerūpi, kaip tu jautiesi?

* Ar būna, jog bandai pamiršti apie savo savijautą ar nusiraminti gerdamas alkoholį, rūkydamas?

Suskaičiuok, į kiek klausimų atsakei „Taip“. Jei atsakei „Taip“ į: 0–2 klausimus, atrodo, jog pokalbiai iš širdies tau yra pažįstami ir gali atsiverti kitam žmogui. Turbūt turi keletą žmonių, kurie tave supranta ar kuriems gali pasipasakoti. Svarbu, kad pasikalbėtumei su patikimu žmogumi apie tuos klausimus, į kuriuos atsakei „Taip”; 

Jei „Taip“ atsakymas yra į 3–6 klausimus, panašu, jog nuoširdžių pokalbių tau trūks­ta. Galbūt šiuo metu išgyveni sunkesnį laiką. Po­kalbis iš širdies gali padėti pasijusti ramiau. Verta susikurti progą pokalbiui su patikimu žmogumi, padaryk tai dar šią savaitę; 

7–10 klausimų – pokalbio iš širdies reikia labai skubiai. Atrodo, kad tave slegia rūpesčiai, jausmai ir svarbu jais pasidalinti. Galbūt nesijauti, jog turi kam papasakoti apie savo išgyvenimus. Tokiu atveju gali kreiptis į „Jaunimo liniją”.

Kaip pasiruošti pokalbiui iš širdies?

Išsirink žmogų, kuriam norėtumei atsiverti. Pagalvok, kuo pasitiki, su kuo tau bend­rauti yra miela.

Rasti laiką, kad nereikėtų skubėti ar nuolat žvilgčioti į laikrodį.

Išsirink ramią vietą, jog niekas netrukdytų.

Giliai įkvėpk ir pradėk pasakoti tiek, kiek gali. Pokalbis gali vykti ir lėtai, mažais žingsneliais.

Norint atsiverti, neabejotinai labai svarbu rasti patikimą žmogų. Kai kurie žmonės nesijaučia savo aplinkoje tokių turintys, tad pokalbius iš širdies jiems dovanoja „Jaunimo linijos” savanoriai. „Jaunimo linijoje” savanoriai budi ištisą parą ir atsiliepia telefonu 8 800 28888, atsako į elektroninius laiškus ir internetinius pokalbius. 

Skirkite 1,2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio, kad nuoširdžių ir gelbėjančių pokalbių būtų daugiau.

* * *

„Jaunimo linija“ – viena didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba. Kasdien ji sulaukia vidutiniškai 140 skambučių! Tačiau „Jau­nimo linijos“ savanoriai dėl lėšų stokos atsiliepia tik į 72 proc. skambučių. 

Apie 350 savanorių stengiasi apsaugoti jaunimą nuo didžiausių gyvenime klaidų: pasikalbėti iš širdies su tais, kuriuos slegia depresija ar net kamuoja mintys apie savižudybę. 59 proc. jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais. 

2018 m. dėl emocinės paramos į „Jaunimo liniją“ buvo kreiptasi 42 tūkst. 940 kartų telefonu, įvyko 2249 pokalbiai internetu ir buvo atsakyta į 1102 laiškus. 

„Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, veikianti nuo 1991 m. privačių asmenų, verslo ir valstybės paramos dėka. 

Jovita JARUTIENĖ

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ nuo laikinai apriboja savo salonų veiklą aptarnaujant klientus gyvai ir pereina prie elektroninės prekybos.

 „Mūsų darbuotojų ir klientų sveikata yra aukščiausias prioritetas, todėl šiuo laikotarpiu savo paslaugas teiksime internetu. Raginame privačius ir verslo klientus planuotis savo pirkinius ir juos įsigyti internetu“, –  informavo Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

Pasak P. Masiulio, įmonės misija ir toliau išlieka tokia pati – užtikrinti sklandų bei kokybišką ryšį savo klientams.

Pasiūlymai darbui ir pramogoms

Internetu galite įsigyti viską, kas būtina darbui ar pramogoms namuose. Specialūs įrangos pasiūlymai galioja su visais „Tele2 Laisvas internetas“ paslaugos planais.

Šiuo metu ypatingai geri planšetinių kompiuterių kainų pasiūlymai. „MediaPad T3“ modelio, 16 GB „Huawei“ planšetė kainuoja vos 1 eurą. Pasiūlymas galioja, planšetes įsigyjant kartu su „Tele2 Laisvo interneto“ neribotu planu (už 17,90 Eur/mėn.), modemu nuo 2 Eur/mėn. ir 24 mėn. sutartimi.

Specialūs kainų pasiūlymai galioja daugumai kompiuterių, planšečių, kamerų ar televizorių. Visus „Tele2“ akcijų pasiūlymus rasite internetiniame puslapyje https://tele2.lt/privatiems/akcijos/viskas-ko-reikia-likus-namie?akmpf

Dirbant nuotoliniu būdu, itin svarbu palaikyti ryšį su kolegomis bei kituose miestuose gyvenančiais artimaisiais. „Tele2“ siūlomi pokalbių planai, suteiks galimybe neribotam bendravimui – dabar užsisakius bet kurį 1GB, 5GB, 10GB, 20GB ir 50GB neribotų pokalbių ir SMS planą, pirmą mėnesį galėsite naršyti nemokamai!

Daugiau informacijos apie „Tele2“ neribotų pokalbių planus bei jiems galiojančius pasiūlymus rasite internetiniame puslapyje https://tele2.lt/privatiems/planai/.

Visos „Tele2“ paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu, pristatymas – nemokamas

Internetinėje svetainėje http://www.tele2.lt/ galima įsigyti operatoriaus siūlomas prekes (telefonus, kompiuterius, išmaniuosius įrenginius, modemus ir kt.) bei paslaugas (pokalbių bei interneto planus). Užsakytos prekės ar paslaugos bus pristatytos nemokamai.

Visi „Tele2“ klientai savitarnos svetainėje https://mano.tele2.lt gali pasitikrinti savo sąskaitas, duomenų likučius, užsisakyti naujus pokalbių ir interneto planus, pratęsti sutartis, apmokėti sąskaitas arba užsisakyti papildomas paslaugas (pavyzdžiui, „Spotify“).

Klientai pasitikrinti duomenų likučius, apmokėti sąskaitas, papildyti išankstinio mokėjimo kortelių „Pildyk“ sąskaitą gali „Mano Tele2“ programėlėje. Ją nemokamai galima parsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“.

Taip pat „Tele2“ ir „Pildyk“ klientai papildomai duomenų gali užsisakyti internetu: http://narsyk.tele2.lt

 ir http://narsyk.pildyk.lt.

„Pildyk“ klientai internetinėse svetainėse www.pildyk.lt ir mano.pildyk.lt, taip pat programėlėje „Mano Pildyk“ gali pasitikrinti sąskaitų bei duomenų likučius, papildyti sąskaitas ir užsisakyti pokalbių ar duomenų planus. „Mano Pildyk“ programėlę nemokamai galima parsisiųsti „Google Play“ ir „App Store“.

Operatorius stiprina ir klientus aptarnaujančio kontaktų centro pajėgumą.

Privatiems „Tele2“ klientams informacija teikiama 7:00-23:00. Skambinti galima trumpuoju numeriu 117 (skambinant tik iš „Tele2“ tinklo, nemokamai) arba +370 684 00 117 (skambinant iš užsienio ar kito operatoriaus, kaina pagal mokėjimo plano tarifus).

„Tele2“ verslo klientams informacija teikiama 07–23 val. Skambinti galima trumpuoju numeriu 1575 (nemokamas) arba (8-684) 0-00-75 (kaina pagal mokėjimo plano tarifus).

Jovita JARUTIENĖ

Atkurtos Nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai švęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti ir apie Lietuvos bei Žemaitijos istorines ištakas. Renginio organizatoriai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus, siekė padėkoti aktyviai prisidedantiems prie Žemaitijos kultūros, istorijos, mokslo ir verslo plėtros bei kitais būdais pilietiškai ir visuomeniškai garsinantiems ją.

Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiutė pasveikino susirinkusius su gražia Lietuvos valstybės sukaktimi, padėkojo vienam iš organizatorių A. Gedvilui už dėmesį Žemaitijos istorijai, už jos istorinės Karšuvos žemės palikimo sklaidą. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis perdavė linkėjimus nuo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio. Žemaitiška šneka prisiminė 2019 m. renginius, skirtus Žemaitijos metams, atkreipė dėmesį, kad atskirų etnografinių regionų savitumas yra didelė vertybė ir pabrėžė, jog Žemaitijos žmonių susitelkimas, savo istorijos ir kultūros puoselėjimas yra ir modernios Lietuvos stiprybės pagrindas. Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė priminė, kad 2020-ųjų kultūros sostinė yra būtent Trakai. A. Gedvilas, priminęs auditorijai, kad už daugelį sumanymų, pradedant istoriniais tyrimais, įžvalgomis bei LDK ir Žemaitijos valdovų portretų nutapymu, Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių sukūrimu, turi būti dėkingas bendraminčiams: istorikams Tomui ir Ingai Baranauskams, dailininkui Artūrui Slapšiui, Lietuvos kariuomenės majorui Donatui Mazurkevičiui, beje,vienam iš Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjų Žalgirio mūšio inscenizacijose.

Renginiui iškilmingumo ir sakralumo suteikė folkloro ansamblio „Visi“ drauge su dalyviais atliktas Lietuvos himnas bei daina „Ir paauga žali leipa...“, kuri atstoja žemaičių himną. Taip pat skambėjo Kelmės, Šilalės, Tauragės, Raseinių rajonuose surinktos ir išmoktos dainos. Vėliau A. Gedvilas plačiau pristatė istorinės Karšuvos žemės, vienos iš Žemaitijos dalių, chronologinę raidą. Priminė auditorijai, kad tiek LDK valdovų ir Žemaitijos vadovų portretų bei atminimo medalių Vykintui, Erdvilui ir Durbės pergalės 1260 m. karžygiui Alminui bei kitų atminimo ženklų kūrimas yra siekis labiau sudominti lankytojus Pietų Žemaitijos istorija bei kultūra. Šiais trijų atminimo medalių rinkiniais numatyta keliais etapais apdovanoti virš šimto asmenų ir institucijų. Kovo 11- osios renginyje Trakuose planuota įteikti apie 30, bet dėl viruso grėsmės ir numatomo karantino dalis nominantų neatvyko. Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių numizmatiniais rinkiniais pagerbtos Žemaitijos istorijos tyrinėtojų dr. T. ir I. Baranauskų, Žemaitijos senųjų dainų populiarintojų ir tyrėjų doc. Evaldo Vyčino ir prof. dr. Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės šeimos. Tarp pagerbtų nominantų, meno, kultūros, sporto, mokslo, verslo, žiniasklaidos atstovai, kurie jau apdovanoti nacionalinėmis, regioninėmis ir savivaldybių premijomis. Šis numizmatinis rinkinys – dar vienas atminimo ženklas ir dėmesys įvairiose srityse besidarbuojantiems ir primenantiems, jog Lietuvos kultūra, istorija, jos raida susideda iš daugelio mūsų veiklos sluoksnių, į kurios turinį telpa Gimtinė, Tėvynė ir visa Lietuva, jos žmonių ateitis.
Atminimo ženklai įteikti jų kūrėjui dailininkui A. Slapšiui, lakūnui Jurgiui Kairiui, skulptorei Daliai Matulaitytei, buvusiam Tauragės merui Sigitui Mičiuliui, atgimimo metraštininkui Albinui Kentrai, kultūrologui Edmundui Žalpiui, alpinistui Vladui Vitkauskui ir kt. Dailininkas, fotografas Rimantas Dichavičius, dėkodamas už šį pagerbimą, organizatoriams įteikė savo leidinį „Laisvės paženklinti“. Savo pasisakymą skyrė A. Kentros ir jo bendražygių „Miško brolių draugijos“ atstatyto iš griuvėsių pastato Vilniuje situacijai apibūdinti – ši draugija teismuose jau dešimtmetį bando apginti nuo biurokratų interpretacijų ir noro nusavinti iš visuomenės aukų sukurtą turtą. Tai mūsų gyvenimo dviveidiškumas.

„Tokius mūšius laimėjome, o kažkokio biurokrato negalime įveikti, padėkime galutinį tašką“,– kvietė R. Dichavičius.

Teko laimė pasidalinti keliomis mintimis ir man, nuo Žemaitijos regioninės EKGT ir nuo Šilalės kraštiečių draugijos, kuri įsteigta 1990 m. lapkričio 23 d. Vilniuje ir šiemet taip pat švenčia 30-metį. Renginio organizatoriui A. Gedvilui už kryptingą Karšuvos ir Žemaitijos istorijos sklaidą  įteiktas dr. Ievos Švarcaitės leidinys „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas“. Buvo išsakyta mintis, kad, tęsiant romantizuotą pasakojimą apie Karšuvą, reikia remtis tvirtesniais istoriniais tyrimais, kitaip, kaip genialiam dailininkui ant blogo grunto sukūrus gražų vaizdinį, šis gali sutrūkinėti. Po atminimo leidinį „Žemaičių kultūros savastys. II d. Epochų jungtys“ su CD įteikta Trakų istoriniam muziejui, direktorei A. Zmejevskienei ir Trakų savivaldybės bibliotekai. Buvo proga padėkoti „Visi“ folkloro ansamblio nariams ir jo vadovams už Pietų Žemaitijos, Antano ir Jono Juškų, Simono Stanevičiaus surinktų dainų prikėlimą. Nuo Šilalės kraštiečių draugijos ansamblio moterys apdalintos gėlių puokštėmis, leidiniu „Karšuvos būtovė“.

Virginijus JOCYS

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Alvydo STANIŪNAIČIO nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį pasitikome su istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas įgyvendinančiu projektu „Laisvės malūnėliai". Projekto tikslas – per kūrybines, inovatyvias, šiuolaikinei visuomenei patrauklias, žmonių pilietiškumą bei tautinį identitetą stiprinančias veiklas paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos (Kovo 11-osios) 30-ąsias metines.

Šilalėje buvo nemokamai demonstruojamas kino filmas „Tarp pilkų debesų“, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus organizavo susitikimą su Šilalės garbės piliečiu Jonu Biržiškiu, vyko KASP 308-osios pėstininkų kuopos, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono bei Šilalės rajono savivaldybės organizuojamos bėgimo varžybos „Už laisvą Lietuvą“, atvirasis jaunimo centras kvietė į „Pokalbius su (ne) jaunimu“ kartu su Gabrieliumi Liaudansku-Svaru, Šilalės kultūros centras Tėvynės gynėjams dovanojo muzikinę programą, Šilalės Dariaus ir Girėno gimnazija organizavo chorų šventę.

Kaltinėnuose Kovo 11-oji pasitikta viktorina-protų mūšiu „Aš tikrai myliu Lietuvą“, kaltinėniškius džiugino teatralizuota lietuviškos muzikos ir poezijos šimto metų kelionė „Išdainuota, išmylėta“.

Kvėdarnoje vyko protų mūšis, Kovo 11-oji pasitikta šv. Mišiomis už Lietuvos žmones ir laisvės dvasią, po jų susirinkusieji klausėsi Gailestingumo šventovės ansamblio koncerto.

Laukuvoje projekto įgyvendinimo laikotarpiu vyko protų mūšis, popietė-susitikimas su Kauno karybos klubo ,,Viduramžių pasiuntiniai" nariais.

Kovo 2 d. Upynoje vyko susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviu Tomu Vaitkūnu,  o Kovo 11-àjà Upynos kultūros namų mėgėjų meno muzikinio teatro kolektyvas pristatė muzikinio-žaidybinio spektaklio premjerą „Svajonių kepurė“.

Obelyne vyko susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyve Aiste Pociūte, po pokalbių trispalvių malūnėlių dirbtuvėse dalyvavo Obelyno pagrindinė mokykla, Obelyno kaimo bendruomenė, Šilalės viešosios bibliotekos Obelyno filialas.

Kovo 11-osios 30-metis Šilalėje prasidėjo šv. Mišiomis Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, po jų vyko pilietinė akcija-žygis „Nepriklausomybės keliais“. Žygeiviai aplankė 11 Šilalės miestui bei Lietuvos istorijai svarbių paminklų, apie kuriuos pasakojo Šilalės gidų asociacijos gidės.

Visi grįžusieji buvo apdovanoti medaliais, vaišinosi karšta arbata, koše bei sriuba. Renginio dalyvius pasitiko ir nuotaikingai į koncertą kvietė Šilalės kultūros centro pučiamųjų orkestras.

Kovo 11-osios šventę vainikavo meninė programa, kurią atliko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos vaikų pop choro „Lietutis", Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Gers smuoks", Šilalės meno mokyklos šokių studija „Lokysta".

Po jaunatviškos programos sekė grupės „Hiperbolė“ legendos Igorio Berino ir grupės „Huge soul“ koncertinė programa.

Viso renginių ciklo metu vyko kūrybinės trispalvių malūnėlių dirbtuvės, per kurias net 53 Šilalės rajono įstaigos, organizacijos pagamino 6000 trispalvių „Laisvės malūnėlių“, kuriais papuoštas Šilalės kultūros centras.

Nuotraukos MB „Septintas kadras“, socialinio darbo organizatorės Monikos ŠERPYTYTĖS, savanorės Gabijos JAKAITĖS

Guoda JUŠKAITĖ

Šilalės kultūros centro kultūros projektų vadovė

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta Austė­jos Oržekauskaitės fotografijos darbų paroda „Pašto dė­žutė – kas ji“. 

A. Oržekauskaitė ki­lusi iš Raseinių rajono, ten gyvena ir dirba. Fotografės kelią pradėjo prieš trejus metus pas garsų Lietuvos fotomenininką Iridijų Švelnį. Kartu su mokytoju 2017 m. Raseiniuose surengė jungtinę fotografijos darbų parodą. 

Pristatydama savo personalinę parodą, autorė papasakojo, ko­dėl fotografuoja paš­to dėžutes, ką jos jai reiškia.

„Su ilgesiu prisime­nu dienas, kuomet laukdavau laiškų nuo artimų žmonių. Tai ilgi susirašinėjimai, jausmai, naujienos, mintys, svajonės“, – sako Austėja. 

Paroda buvo sukurta Lietuvos 100-mečiui, ją sudaro 100 fotografijų. Šilalėje eks­ponuojama tik 16, jose užfiksuotos pašto dėžutės iš Raseinių, Kelmės bei kitų rajonų, taip pat demonstruojami seni laiškai, atvirutės. 

Parodos atidarymo metu šiltais prisiminimais apie paštininko darbą pasidalijo ilgametė pašto darbuotoja Nijolė Katelynienė, Šilalės pašto skyriaus viršininkė Albina Lenciuvienė. 

Fotografijos darbų paroda „Pašto dėžutė – kas ji“ veiks iki balandžio 14 d.

Edita MERKELIENĖ 

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė

Juditos PAKALNIŠKYTĖS nuotr. 

Laukuvos miestelio bendruomenės šaškių-šachmatų klubas „Laukuva“ paminėjo Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo ir Kovo 11-osios – Nepriklausomybės atkūrimo dienas, organizuodamas šventinius turnyrus. 

Pirmasis šaškių turnyro etapas vyko Laukuvos Norber­to Vėliaus gimnazijoje, kur jėgas išbandė mokiniai. Nugalėtoja tapo Akvilė Beinoriūtė. 

Antrasis etapas buvo skirtas „Šilalės artojo“ laikraščio skaitytojams, sprendusiems užduotis, kurias ruošė šaškių entuziastas-mėgėjas Stasys Ža­deikis. Pirmąja-antrąja vietas pasidalino Alfonsas Stasytis ir Vilius Vildžiūnas, trečiuoju prizininku tapo Arūnas Lauruška. Laimėtojai buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos valstybinėmis vėliavomis. 

Įteikdami ap­dovanojimus, turnyro organi­zatoriai apgailestavo, kad jų rengiamiems šaškių-šachma­tų turnyrams ir klubo veiklai labai trūks­ta rajono vadovų dė­mesio. Ir pa­vyz­džiu pristatė Ra­seinių rajoną, kur tokio klubo veikla yra remia­­ma, o vyks­tant varžyboms, valdžios atstovai patys asmeniškai pagerbia dalyvius.

„Toks požiūris į prasmingai leidžiamą laisvalaikį, žmonių užimtumą maloniai nustebina, skatina dar labiau stengtis ir daryti dar daugiau. Deja, mūsų rajono vadovai tam yra abejingi“, – nusivylęs vie­nas iš turnyro organizatorių Zenonas Gedminas.

Baigiamasis šaškių-šachma­tų turnyras Kovo 11-ajai paminėti vyko Laukuvoje. Jame dalyvavo mė­gėjai iš Kražių, Kvėdarnos, Gineikių, Balsių ir šeimininkai laukuviškiai. Pa­sivaržyti nutarė ir du mokiniai – Nedas Vasiliauskas bei Gustas Rimkus, kuris buvo jau­niausias dalyvis. Vyriausiojo titulas atiteko Mečislovui Sūdžiui. Prizines vietas šaškių žaidime užėmė kra­žiškiai Bronius Dirmeikis ir Pranas Dirmeikis bei kvėdarniškis Vytau­tas Grygalis. Šachmatų lygoje nugalėtoju tapo Antanas Dabulskis, antras liko B. Dirmeikis, trečioji vieta atiteko Artūrui Kilinskui.

Džiaugiamės aktyviais klubo nariais ir žaidėjais.

Birūta VIKNIENĖ

Laukuvos miestelio bendruomenės pirmininkė 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Grupė Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinių ir mokytojų dalyvavo „Erasmus+“ projekto „Echoset“ veiklose Vokietijoje. Į susitikimą atvyko ir partneriai iš Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Ispanijos bei Lenkijos.

Projekto dalyviai susipažino su garsios Vokietijos pianistės, kompozitorės Klaros Šuman vardu pavadinta gimnazija, ugdymo procesu, kabinetais, inventoriumi. Mokiniai dalyvavo fotomedžioklėje Dülkeno miestelyje, aplankė įžymias vietas. Po muzikinių dirbtuvių bei koncertinių repeticijų kartu su bažnytiniu choru mokiniai dalyvavo iškilmingame koncerte „Europa dainuoja“, kuris vyko gotikinėje Šv. Kornelijaus bažnyčioje. Taip pat visi aktyviai įsijungė į diskusiją tema „Karnavalai mano šalyje“. Mes papasakojome apie lietuvių Užgavėnių tradici­jas, maistą, žaidimus.

Aplankėme didingąją Kelno katedrą, susipažinome su jos istorija, apžiūrėjome Liud­viko van Bethoveno gimtąjį mies­tą Boną, lankėmės nacio­nali­nia­­me moderniosios istorijos muziejuje. 

Kristina KATAUSKAITĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų/vokiečių kalbų mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos komanda (ke­turi penktokai ir dvi mokytojos) pagal „Erasmus+“ pro­jektą „Move your body, move your mind“ lankėsi Gravinos mieste Italijoje. 

Po prisistatymų mokiniai susipažino su mokykla, dalyvavo pamokose. Vyko sportinės varžybos, kuriose dalyvavo komandos, sudarytos iš visų šalių atstovų. Mokiniai iš Rumunijos, Lenkijos, Grai­ki­jos, Italijos ir Lietuvos bu­vo paruošę po vieną žaidimą, turėjo  išmokyti ir kitus mokinius. Visiems labai patiko mūsų žaidimas „Žuvis ir tink­las“.  

Be projektinių veiklų, vaikai susipažino su istorinėmis regiono vietovėmis, apsilankė nuostabaus grožio Materos, Alberobelo ir Polignano miestuose.

Rita ŠTĖRIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos anglų kalbos mokytoja 

AUTORĖS nuotr.

Klaipėdoje vyko Baltijos šalių jaunių uždarų patalpų čempionatas. Jame run­gėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ko­man­dos. 

Į šalies rinktinės komandą atstovauti Lietuvai buvo pakviestos mūsų gimnazijos mokinės Ernesta Lasauskaitė ir Aistė Mižutavičiūtė. Ernesta varžėsi rutulio stūmimo rungtyje ir liko penktoje vietoje (rezultatas – 13 m). Aistė, trišuolio rungtyje užėmusi antrąją vietą (11,64 m), tapo Baltijos šalių vicečempione. 

Augustė MIŽUTAVIČIŪTĖ 

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos Ig klasės mokinė

AUTORĖS nuotr.

Neatsakingas antibiotikų vartojimas ne tik kenkia žmogaus sveikatai, bet ir žaibiškai didina šios grupės vaistų atsparumą, kas galiausiai gali privesti prie to, 

kad infekcijoms gydyti nebeturėsime efektyvių vais­tų.

Apie tai, kaip neracionaliai vartojant antibiotikus ri­zi­kuojame pabloginti savo sveikatos būklę ir kokių pag­rindinių taisyklių vertėtų laikytis vartojant šios grupės vaistus, pasakoja vaistininkas Laurynas Rukas.

Individualiai gydytojo paskiriamas vaistas

Nors visuomenė yra raginama atkreipti dėmesį į gydytojų išrašomus receptus ir neužsiimti savigyda antibiotikais, medicinos specia­listai pripažįsta dažnai sutinkantys pacientų, kuriems šios grupės vaistas yra pats geriausias ir greičiausias spren­dimas, siekiant įveik­ti bet kokią ligą.

Niekas nenori ir nemėgsta sirgti, tačiau vertėtų pamiršti mitą, kad, įsigijus antibiotikų, bet kuri liga bus greitai nuslopinta.

Antibiotikai yra itin specifinių vaistų grupė, kuri stabdo patogeninių bakterijų dauginimąsi ir sunaikina jų struktūrą, todėl turi būti vartojama tik gydytojui išrašius receptą, o ne nusprendus gydytis savarankiškai. 

„Šie vaistai skiriami ir yra efektyvūs tik bakterinėmis infekcijomis sergantiems pacientams gydyti, jie nėra taikomi tokioms ligoms kaip peršalimas ar gripas“, – teigia vaistininkas L. Rukas.

Be to, antibiotikai skirstomi pagal veikimo pobūdį arba pagal antimikrobinį veikimo spektrą, atlieka skirtingas funkcijas organizme ir yra skiriami konkrečiam pacientui, atsižvelgiant į jo ligos istoriją, amžių, svorį, alergijas bei kitus požymius. Dėl šios priežasties negalima naudoti šios grupės vaistų, kurie buvo skirti kitam žmogui, nors ligos simptomai gali ir sutapti.

Netinkamai vartojant, gydymas bus nesėkmingas

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, dažniausiai mūsų imuninė sistema pati geba sunaikinti į organizmą patekusius patogeninius organizmus. Tačiau kai žmogaus organizmas yra nusilpęs ir pats negeba kovoti prieš tam tikrą bakterinę infekciją, skiriami antibiotikai. Tiesa, pacientas vaistus turi vartoti tiksliai, kaip pataria specialistai. 

„Labai svarbu atsižvelgti tiek į preparato vartojimo daž­numą per parą, tiek į trukmę, nes netinkamas antibiotikų vartojimas gali turėti įtakos atsparių bakterijų vystymuisi, todėl net ir vartojant šiuos vaistus, tokiu atveju bakterijos išliks atsparios ir gydymas bus nesėkmingas“, – perspėja vaistininkas L. Rukas.

Norint pasiekti maksimalių gydymo rezultatų, net ir pasijutus geriau, būtina suvartoti visą individualiai skirtų antibiotikų kursą, nevartoti senų vaistų likučių, gerti daug vandens, dažnai plauti rankas, atsisakyti alkoholio ir tam tikrų maisto produktų, kuriuos nurodo gydytojas. 

Be to, reikia informuoti gydytoją apie kitus vartojamus vaistus, jei tokių yra, nes vienų ar kitų preparatų poveikis gali pakisti dėl jų nesuderinamumo. Pavyzdžiui, tam tikros rūšies antibiotikai silpnina kontraceptikų efektyvumą, todėl moterims visuomet rekomenduojama naudoti papildomas apsaugos priemones.

Virusinės infekcijos nėra gydomos antibiotikais

Pasak gydytojų, visi karščiavimai būna skirtingi, ir nebūtinai tai yra infekcija, sukelta tam tikros bakterijos. Daugybė virusinių infekcijų, tokių kaip gripas, peršalimas ar bronchitas, negydomos antibiotikais, todėl, pavyzdžiui, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, pirmiausia derėtų likti namuose, gerti 

daug skysčių, vėdinti gyvena­mąsias patalpas, dažniau plau­ti rankas bei dėvėti apsaugines veido kaukes.

Anot vaistininko L. Ruko, jeigu pacientas neturi temperatūros arba ji nesiekia 38 laipsnių, jos mažinti nereikėtų ir neverta iškart skubėti pas gydytoją. 

Ūmi ligos stadija paprastai praeina po 2–3 dienų, tačiau jei po šio laikotarpio sveikatos būklė nesikeičia arba pablogėja, vertėtų pasirodyti gy­dy­tojui, kuris, įvertinęs ligos požymius bei atlikęs reikalin­gus tyrimus, nustatys tolimes­nę gydymo eigą.

Praranda savo veiksmingumą

Antibiotikai, kaip ir visi kiti vaistai, turi nepageidaujamų poveikių sveikatai, o neatsakingai juos vartojant, galima dar labiau pabloginti esamą sveikatos būklę: neretai atsiranda tokie sutrikimai kaip alergija, viduriavimas, pilvo pū­timas, vidurių užkietėjimas, žarnyno mikrofloros pusiausvyros negalavimai, nemalonus skonis burnoje bei panašiai.

Be viso to, antibiotikų veikimo mechanizmas yra susijęs su gebėjimu slopinti tam tikrų bakterijų augimą bei jų naikinimą, todėl, laikui bėgant ir neracionaliai vartojant šios grupės vaistus, išsivysto bakterijų atsparumas, ir vaistai praranda savo efektyvumą. Tokiais atvejais dažnai tenka naudoti naujesnės kartos antibiotikus, kurie neretai būna brangesni, prailgina gydymo trukmę ir gali turėti dar daugiau šalutinių poveikių.

Toliau mažėjant antibiotikų veiksmingumui, darosi vis sunkiau gydyti pneumoniją, tuberkuliozę, gonorėją, kraujo užkrėtimą bei kitas infekcines ligas, todėl gali išaugti ne tik infekcijų skaičius, bet ir mirtingumas, nes atsiranda realus pavojus nebeturėti efektyvių vaistų. Vien tik Europos Sąjungoje kiekvienais metais beveik 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, o ir naujų antibiotikų pasaulyje išrandama itin mažai.

Atsakingai elgtis privalo ne tik medikai, bet ir pacientai

Vienas svarbiausių Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetų yra antibiotikų atsparumo stabdymas, kadangi daugelyje šalių antimikrobinio atsparumo paplitimas kasmet žaibiškai didėja, keldamas didžiulį nerimą.

Norint išvengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, kone pagrindine priemone išlieka visuomenės švietimas. 

„Svarbu pacientus informuoti ne tik apie antibiotikų sukeliamus nepageidaujamus poveikius, bet ir apie žalą gamtai bei gyvūnams, kadangi antibiotikai yra nau­dojami ne tik sveikatos srityje, bet ir žemės ūkyje. Todėl antimikrobinių dalelių galima aptikti vandenyje, dir­vožemyje ir net gyvūnų organizmuose. Visa tai sudaro vientisą ciklą, kuomet antibiotikai nedidelėmis dalelėmis grįžta į mūsų organizmą ir suteikia galimybę toliau daugintis atsparioms bakterijoms“, – informuoja vaistininkas L. Rukas.

Taip pat pačių pacientų atsakomybė yra griežtai vadovautis gydytojų nurodymais bei pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais. Iš­kilus bet kokiems klausimams ar šalutiniams poveikiams, visuomet rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į specialistus ir, žinoma, jokiu būdu neužsiimti savigyda kitais antibiotikais.