Ūkininkams skundžiantis, kad lietingomis vasaromis skęsta pasėliai, savivaldybės valdininkai paprastai turi vienintelę „paguodą“ – „melioracijai nėra pinigų“. Ir tikrai iš valstybės biudžeto jų atskaičiuojama kukliai: jau kelinti metai melioracijos sistemoms atnaujinti Šilalės savivaldybė gauna vos apie 200 tūkst. eurų. Trūkstant lėšų, pasirenkama remontuoti tik vieno ar dviejų kurių nors upelių baseinų melioracijos griovius bei statinius. Tačiau kad ir kokios menkos sumos skiriamos, pernai atsitiko sunkiai įtikėtinas dalykas – pirmą kartą per daugelį metų savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino ketvirtadalį visų melioracijai gautų lėšų.

Daiva BARTKIENĖ

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

Legenda byloja, kad moterų mylėtojas ir pasipūtėlis Don Žuanas užkariaudavo moterų širdis ir negailestingai įsukdavo jas į aistrų verpetą. Wolfgango Amadeaus Mocarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose pasiners į komedijos, melodramos ir antgamtinių elementų kupiną istoriją, kurios pagrindinį herojų įkūnys baritonas Žygimantas Galinis.

Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mocarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.

Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mocartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...

„Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.

Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mocartu susitiko gyvendami Prahoje.

Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.

Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviems garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.

Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...

Vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

KVMT inf.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė dėl piniginių kom­pensacijų už elektros stulpus išmokėjimo tvarkai, nu­ma­tant išmokas ne tik už sklypus, bet ir už statinius bei patalpas juose.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Su teisėsauga nemalonumų tikriausiai niekas nenori turėti, tačiau pasitaiko, kad prieš ją tenka stoti ne vien dėl to, ką darai ne taip, bet ir dėl to, jog nedarai taip, kaip reikia. Būtent taip nutiko smulkiajam ūkininkui Remigi­jui Z., kuris laiku neįdarbino pagalbinio darbininko ir už tai su­laukė tūkstantinės baudos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Sausio 18–25 d. krikščionių pasaulyje švenčiama eku­meninė savaitė, šių maldų tikslas – visų krikščionių susivienijimas. Todėl ir Šilalėje sausio 23-iosios vakarą į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią rin­kosi ne tik katalikai, bet ir evangelikai liu­­teronai, Šv. Mišiose skambėjo abie­jų krikš­čionybės atmainų dvasininkų žo­džiai, gie­dojo du chorai.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos dekanas kun. Saulius Katkus priminė, kodėl tikintieji ir jų dvasiniai vadovai privalo švęsti pasaulio krikščionių vienybę ir susitaikymą.

„Krikščionių susiskaldymas tęsiasi daug šimtmečių, o tai yra labai skausminga ir priešinga Dievo valiai. Drauge su krikščionimis visame pasaulyje, kurie tiki maldos galia, siekiame įveikti atsiskyrimą.

Pasak tradicijos, apaštalas Šv. Paulius pasiekė Maltos kran­­tus 60-aisiais metais. Va­sa­rio 10-ąją Maltos krikščionių bend­ruomenė švenčia Šv. Pauliaus laivo sudužimo šventę, kuria dėkojama, kad į šias salas buvo atneštas krikščionių tikėjimas. Dėl to šios šventės skaitinys pasirink­tas ir šių metų Maldos savaitei. Maldos yra siejamos su svetingumu, kurį salos gyven­tojai parodė tiems, kurie pa­tyrė laivo su­dužimą. Apaš­talų darbų knygoje rašoma: „Su mumis el­gėsi labai drau­giškai“. Tad te­­gul meilė ir pa­garba, ku­rią ro­dome vie­nas kitam mels­­damiesi šian­­dien, lydi ir mus“, – kalbėjo Šilalės katalikų dvasinis vadovas. 

Šią mintį pratęsė ir Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios va­dovas, kun. Mindaugas Dikšaitis. Pasak jo, smagu būti vienoje Bažnyčioje, prie to paties altoriaus, su tikėjimo broliais, su kuriais išpažįsti tą patį Viešpatį. 

„Esame vienybės savaitės sušaukti, bet kartu gyvename ir dirbame ne tik šią savaitę. Miestas nėra toks didelis, nors mūsų tradicijos, požiūriai galbūt ir yra skirtingi. Bet ar tai gali būti pleištu tarp mūsų? Maltos salos žmonės tapo palaiminti, kai Dievo rankos vedamas Paulius joje atsidūrė, sudužus laivui.

„Jie buvo barbarai, jie buvo kitokie, bet su mumis elgėsi labai draugiškai“, – rašė evangelistas Lukas. O šiandien Malta, galima sakyti, yra mums tikėjimo pavyzdys, pati krikščioniškausia pasaulyje šalis, ir net 98 proc. Maltos gyventojų save laiko tikinčiais krikščionimis. Prieš metus mano žmona kolektyvui pirko kelionę į Maltą, ten nuvykome kaip tik tą dieną, kai iškilmingai buvo švenčiamas apaštalo Pauliaus laivo sudužimas.

Tad nors mes ir esame skirtingi, bet svarbiausia yra visko kūrimas meilės pagrindu. Greta mūsų yra žmonių, kurie visiškai nepažįsta Kristaus. Todėl visų mūsų bend­ras didysis pašaukimas yra eiti, skelbti ir liudyti Kristų, jo meilę ir malonę“, – sakė  M. Dikšaitis.

Dvasininkų žodžius lydėjo bendri tikinčiųjų atsiliepimai ir ypatingos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažny­čios choristų (vadovai Antanas Kazlauskas ir Laima Saroč­kie­nė) atliekamos giesmės. 

Šv. Mišioms pasibaigus, kun. S. Katkus pakvietė susirinkusiuosius pabūti krikščioniškoje vienybėje ir pabendrauti prie arbatos puodelio Parapijos namuose.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

2018 m. spalio 26 d. „Šilalės artojas“, sulaukęs gyventojų kritiškų skambučių, išspausdino pub­likaciją „Tilto rekonstravimas bus baigtas dar negreitai“. Jame rašyta, jog nuo rugsėjo vidurio, rengiantis tilto per Jūros upę kelyje Šilutė–Pajūris remontui, buvo uždarytas eismas viena jo juosta. Kaip paaiškėjo vėliau, redakcijai ėmus domėtis, VšĮ „Kelių transporto tyrimų institutas“, atlikęs tyrimą, nustatė, kad tilto kraštinių perdangų sijų betonas buvo pažeistas, todėl tilto pakraščiais mašinoms važiuoti nesaugu.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8

Upynos gyventojai nekantriai laukia renovuotų kultūros namų atidarymo, kuris planuojamas šį savaitgalį. Iš salės jau kelinta savaitė sklinda muzikos akordai, pasigirsta dainų nuotrupos, verčiančios upyniškius spėlioti, kokia nauja programa juos nustebins vietiniai meno mėgėjai, kokių ir iš kur sulauks atvykstant svečių. Upyniškė koncertų organizatorė Renata Gužauskienė puoselėja viltį, jog nauja, šilta ir šviesi erdvė suburs miestelio žmones ne vienam vakarui, o nesibaigiančiai bendrystės šventei.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8

Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė praėjusių metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laik­raštis, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota. Įvairiais prizais, padėkos raštais ir kalnais gėlių buvo apdovanoti pernai labiausiai šį kraštą garsinę ūkininkai, liaudies menininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, daugiavaikės šeimos, verslininkai, dvasininkai. Stebiu tuos į kultūros ir laisvalaikio cent­ro sceną vis kopiančius vyrus ir moteris, ir manęs neapleidžia mintis: kokia sveika, gyvybinga, darbšti, optimistinė savo viduje ta vadinama provincija, ta mūsų Lietuva!

Manau, jog šitaip šauniai praėjusius metus apibendrina ir kitos savivaldybės, kitų rajonų bendruomenės. O kas pranašavo, kad regionai numirs? Garsus ekonomistas ir bankininkas Raimundas Kuodis siūlė palikti kokius pustrečio regioninio centro, o visą provinciją sujungti į didžiuosius miestus, nes, girdi, kaimas miršta, ir jį išlaikyti valstybei per brangu.

„Kokia nesąmonė!“ – pagalvojau tą penk­tadienio popietę šventėje Prie­nuo­­se.

Tokiuose susibūrimuose nori neno­ri išgirsti sodriai keikiant valdžią. Žmo­nių pasipiktinimas suprantamas. Nors jiems sakai, kad juk patys ir renkame tokią valdžią, jie atšauna: kaip nerinksi, jei aukso kalnus žada. Tai, jog smunka tokių vadovų reitingai, yra būsimų rinkėjų atpildas šiems pažadukams. 

Štai ir praėjusią savaitę paskelbta nauja bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, o nuo gruodžio jų populiarumas nukrito 0,6 proc., gi per metus – nuo pernykščio sausio – 4,4 proc. Taip „valstiečiai“ per metus prarado trečdalį rinkėjų.

Iš politikų didžiausią reitingų kritimą patyrė Premjeras Saulius Skvernelis – daugiau kaip 10 proc. Laikymasis įsikibus Ramūno Karbauskio parankės jį tempia žemyn. Noras vykdyti „valstiečių“ lyderio įgeidžius ir žūtbūt išsaugoti koalicijos partnerių atstovą Ja­roslavą Narkievičių ministro poste jam yra pražūtingas. Specialistai kalba, kad Premjerą užklupusi liga taip pat turi įtakos jo reakcijai į politinius procesus.

O štai Prezidentas Gitanas Nausėda gyventojų palankumą susigrąžino į lap­kričio mėnesio lygį – 73,6 proc. Gruo­dį jis buvo 3,3 proc. smuktelėjęs. Tai lė­mė ir stabili laikysena susisie­kimo ministro atžvilgiu, ir reakcija į tarptau­tinius iššūkius. Sužinojęs, jog pasaulio Holokaus­to forume Izraelyje pirmuo­ju smuiku ketina groti Vladimi­ras Pu­ti­nas, Preziden­tas atsisakė jame da­ly­vauti. Solidari­zuo­damasis su Len­ki­jos pozicija, jis nuvyko į Aušvicą, kur ir vei­kė didžiausias nacių „mirties fabrikas“. 

Taip ir atsitiko: Rusijos prezidentui forume pirmajam buvo suteikta tribūna, ir jis puolė balinti Molotovo – Riben­tro­po paktą ir smerkti valstybes, kuriose esą su vietinių pagalba buvo išžudyta dešimtys tūkstančių žydų. Dėl to ypač smū­giuota Uk­rai­nai ir Lie­tu­vai. Ži­no­ma, nu­tylėta apie Sta­lino režimo piktadarybes, okupacijos žiaurumus.

Kiek anksčiau šia jaut­ria tema pa­­sigirdo Sei­mo nario, „valstiečio“ Arūno Gu­mu­liaus­ko siūlymas Lenkijos pavyzdžiu šiek tiek keisti vadinamą Ho­lokausto įs­ta­tymą ir priimti nutarimą, jog tuo me­tu okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta žydų žudynėse nedaly­vavo. Anot A. Gumuliausko, prie Ho­lo­kausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas.

„Kad Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste, tai visiems akivaizdu, nes birželio 15 d. mes patyrėme pirmą sovietų okupaciją, vėliau ją pakeitė nacių, o po to antroji sovietų okupacija, savaime aišku, ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti, nes buvo okupuo­ta“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Bet Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bend­ruomenės kritikos. 

„Aišku, kad Lietuva ir Lie­tuvos žmonės nedalyvavo Ho­lokauste, tik paskiri, o mums irgi aišku, kad ne visi žydai išžudyti, o tik paskiri, o iš paskirų žydų sudėjus vieną paskirą prie kito, išeina virš 200 tūkstančių“, – su ironija sakė F. Kukliansky. Jai LTV laidoje pritarė rašytojas Markas Zin­geris.

Istorikas Arvydas Nikžen­tai­­tis sako, jog visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis. Tačiau akivaiz­du, kad visuomenėje gajus ir žydų peršamas įsitikinimas, jog kaltę turi prisiimti visi, t.y. visa Lie­tuva ir tauta. Kaip kitaip suprasti dar 1995 m. Al­girdo My­­­kolo Brazausko Iz­rae­lio kne­se­te pareikštą atsi­pra­šy­­mą dėl žydų žudynių Lie­tu­vo­je. Juk tuomet jis kalbėjo kaip Lie­tu­vos prezidentas ir valstybės vardu...

Niūrios tai sausio pabaigos mintys. Jos tikrai nedera su ta nuotaika, kokia apėmė būnant tarp paprastų provincijos žmonių Prienuose. O vienas vaikinukas iš Balbieriškio, dar koks dešimtokas, atsiėmęs apdovanojimą už savo motiną, priėjęs sako: aš ketinu tapti kunigu. Šaunu, pirmyn! Ir jo veidą nušvietė šypsena...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tarptautinė organizacija „Reach For Change“ skelbia konkurso „Talentas keisti“ pradžią. Visi, turintys socialinio verslo idėją, kaip išspręsti vaikams aktualią problemą, jau dabar gali teikti paraiškas, pretenduoti į 20 tūkst. eurų premiją ir dar gauti papildomą ekspertinę paramą savo iniciatyvai įgyvendinti.

Jau tradiciniu tapusį socialinių pokyčių konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia šeštą kartą.

„Keliolika idėjų, per visą šį laikotarpį dalyvavusių konkurse, šiandien sėkmingai keičia vaikų gyvenimus į gera. Pavyzdžiui, „Anksti.lt“ padeda ankstukų susilaukusiems tėvams, „Teenshapers“ paaugliams ugdo sveikos mitybos įpročius, „Kūrybos kampas 360“ vaikams padeda suprasti pagrindinius tvarios aplinkosaugos principus. Šiais metais ir vėl norime atrasti ambicingus inovatorius, kurie būtų pasiryžę reikšmingai prisidėti prie vaikų gerovės kūrimo“, – sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Reach for change“ vadovė Baltijos šalyse.

Geriausios socialinio verslo, galinčio kurti geresnį pasaulį vaikams, idėjos autorius gaus ne tik pagrindinį 20 tūkst. Eur prizą, bet ir iki penkerių metų truksiančią ekspertinę paramą.

Be to, jau antrus metus iš eilės konkurse „Talentas keisti“ bus galima laimėti ir papildomą 20 tūkst. Eur  premiją, įsteigtą fondo „The Ella Fund“. Šis specialus prizas bus skirtas idėjoms, kurios skatins moterų ir merginų įgalinimą, arba moters verslininkės pasiūlytam socialinio verslo sumanymui įgyvendinti.

„Įvairūs tyrimai patvirtino, kad tokia pradinio finansavimo suma yra optimali verslui pradėti. Konkursą laimėjęs socialinis verslininkas ją galės laisvai panaudoti pagal savo poreikius iniciatyvos tikslams pasiekti: nesvarbu, ar tai būtų patalpų įsigijimas, ar naujų darbuotojų įdarbinimas, ar išėjimas iš darbo, kad iniciatyvos sumanytojas galėtų skirti daugiau laiko savo idėjai įgyvendinti“,– teigia J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot jos, šis konkursas unikalus tuo, kad galima laimėti ne tik svarų finansavimą, bet ir galimybę dalyvauti inkubatoriaus programoje, kuri bus suteikta mažiausiai trims geriausioms idėjoms. Šią programą sudarys strateginiai verslo profesionalų patarimai, įvairių sričių specialistų konsultacijos ir ekspertinė parama.

„Pastebėjome, jog pradedantiems socialiniams verslininkams dažnai labiau nei finansinės reikia ekspertinės paramos: patarimų, išklausymo, pagalbos, kuriant reikalingų kontaktų tinklą. Skaičiuojame, kad didesnė prie inkubatoriaus prisijungusių dalyvių dalis iki šiol kuria poveikį vaikams, nepaisant to, kad ne visi iš jų laimėjo finansinę paramą“,– sako J. Ribinskaitė-Glatzer.

Konkurso paraiškas jau dabar galima pildyti internetinėje svetainėje www.talentaskeisti.lt Jas teikti bus galima iki vasario 29 d., 23:59 val.

Dalyvių atsiųstas paraiškas vertins ekspertų komisija, o atrinktų idėjų autoriai bus pakviesti savo pasiūlymus pristatyti gyvai – interviu su vertinimo komisija metu. Įveikusieji šį etapą galės dalyvauti intensyviuose verslo ir socialinio pokyčio valdymo mokymuose, kurių metu turės progą pasitikrinti savo idėjos stiprumą bei aktualumą.

Viešas geriausių idėjų pristatymas Vilniuje planuojamas gegužės 14 d., o konkurso nugalėtojas bus paskelbtas Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją. Apdovanojimo renginys vyks Švedijos ambasadoje.

Kokios idėjos gali dalyvauti konkurse?

Pasak J. Ribinskaitės-Glatzer, svarbiausia, kad pasiūlyta idėja būtų aiški, įgyvendinama ir galėtų realiai spręsti tikrą Lietuvos ar net užsienio vaikų problemą.

„Iniciatyva turėtų būti kūrybiška ir unikali – tikimės, jog pasirinktai problemai įveikti bus pasiūlytas naujas sprendimo būdas. Svarbu ir tai, kad į kitą etapą pateks tik tos idėjos, kurios turės potencialo išaugti ne į kelių metų projektą, bet į ilgalaikį ir tvarų socialinį verslą, be to, vertinsime ir idėjos autoriaus asmenybę bei pasiryžimą“,– atskleidžia J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot jos, siūloma iniciatyva turėtų orientuotis ne į pavienių vaikų bėdas, tačiau galėti jas spręsti platesniu mastu, taip pat turėti potencialo daryti pokyčius ir struktūriniu lygmeniu.

Konkurse gali dalyvauti fiziniai asmenys arba nedidelės, savo veiklą pradedančios organizacijos, turinčios realiai įgyvendinamų ir vaikų gyvenimo sąlygas galinčių pagerinti idėjų.

Daugiau apie konkursą „Talentas keisti“ sužinoti galima www.talentaskeisti.lt, išsamesnės informacijos suteiks Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Reach for Change“ vadovė Baltijos šalyse.

Tel.:+370 600 87199; el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Indrė UBARTAITĖ

Nuo sausio 27 d. mūsų rajone pradeda dirbti mobilieji laiškininkai. Tai – prieš porą metų prasidėjusios „Lietuvos pašto“ pertvarkos rezultatas. Nuo sausio pabaigos nelikus net septynių pašto skyrių (Bijotų, Didkiemio, Pajūrio, Tenenių, Tūbinių, Upy­nos ir Žadeikių), vietoje jų veiks 8 mobilieji laiškininkai. „Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, specialiais tarnybiniais automobiliais šeši iš jų pas klientus išvyks iš Šilalės pašto, po vieną – iš Kvėdarnos ir Kaltinėnų. Kol kas nepertvarkomi lieka tik paštai Šilalėje, Kaltinėnuose, Kvėdarnoje ir Laukuvoje. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7