Redakcija

Brokas išlindo, vos pasirašė renovacijos užbaigimo aktą

Prieš keletą metų prasidėjęs daugiabučių renovacijos procesas teikė vilties, kad netrukus miesto daugiabučiai atsinaujins ir džiugins ne tik akį, bet ir gyventi juo­se bus daug patogiau, o šiluma kainuos pigiau. Deja, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta: šiandien jau akivaizdu, jog dalyje atnaujintų pastatų akis bado brokas, o užsitęsusi renovacija netgi atskleidė, kuriuose namuose gyvena sugebantys susitarti ir priimti bendrus sprendimus gyventojai. Dalis tokių namų jau sutvarkyti, o šildymo išlaidos, palyginus su tomis, kurios patiriamos niekaip nebaigiamuose remontuoti arba iš viso nerenovuotuose daugiabučiuose, gerokai sumažėjo.

Mūsų rajone daugiabučių renovacijos administravimas pa­tikėtas UAB „Šilalės šilumos tinklai“. Įmonės direktorius Algirdas Šniepis sako, kad rajone per pirmuosius du etapus jau atnaujinta 18 namų (Žemaitės g. 6-asis namas kol kas neužbaigtas).

Ir nors gyventojai galėjo patys spręsti, kokią renovacijos darbų apimtį rinktis, kai kuriuose daugiabučiuose šis procesas vyko „automatiškai“, per daug neįsigilinus. Visi namai buvo nusprendę pasiekti renovacijos energetinio efektyvumo C klasę, tačiau po po modernizavimo, daugiabučiuose atlikus daugiau darbų, 8 namams suteikta B klasė.

Tenka pripažinti, kad dalį daugiabučių renovacija galbūt išgelbėjo nuo griūties, tačiau akivaizdu ir tai, jog kai kuriuose iš jų naudos iš statybininkų darbo mažoka. Be abejo, įtakos tam turi ir kvalifikuotų statybininkų trūkumas, ir atsakingų už šį procesą asmenų neprofesionalumas, ir, deja, pačių gyventojų abejingumas.

Jei statybos įmonėje vidutinis uždarbis vos siekia minimalų, tai, be abejo, atsiliepia ir darbų kokybei. Kaip tik tokiai įmonei galima priskirti UAB „Norvila“, kuri Šilalėje renovavo kelis namus bei kurios darbuotojų vidutinis atlyginimas tesudaro vos pusketvirto šimto eurų.

Šią savaitę gavome Dionizo Poškos g. 14 namo gyventojo (pavardė redakcijai žinoma) laišką su keliais klausimais dėl šio daugiabučio atnaujinimo. Žmogus teigia nusivylęs ir darbus atlikusia UAB „Norvila“, ir už renovaciją atsakingo Šilalės šilumos tinklų darbuotojo Viktoro Stancelio požiūriu į problemą: paaiškėjo, kad nors darbų užbaigimo aktas pasirašytas tik praėjusį gruodį, nuo daugiabučio sienų jau krenta tinko (dekoro) gabalai. Apie tai už renovaciją atsakingos įmonės atstovai kuo puikiausiai žino, tačiau, pasak šilališkio, iš jų gyventojai kol kas realios pagalbos nesulaukia, o pažadus sutvarky­ti sieną arba bent jau pasirūpinti, jog tą padarytų namą remontavusi įmonė, girdi ilgiau nei pusmetį. Be to, žmones stebina ir tai, jog, priduodant darbus, kažkodėl nebuvo pakviesti namo atstovai.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius A. Šniepis teigia, jog su Dionizo Poškos g. 14 namo renovaciją atlikusia UAB „Norvila“ darbų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. gegužės 14 d., o 2016 m. gruodžio 14 d. įformintas darbų priėmimo aktas.

„Pasirašant šį dokumentą, dalyvavo komisija, kurią sudarė Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Ruslanas Pačkovskis, savivaldybės architektas Stasys Kruša, Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckis, Nacio­nalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė. Namo įgaliotinis, pasirašant darbų priėmimo aktą, nedalyvavo. Buvo užfiksuoti defektai ir nurodyta pakeisti trejas tambūro dvivėres duris su platesne varčia dešinėje pusėje, suremontuoti  dviejų laiptinių įėjimo laiptus, įrengti lauko durų atmušėjus. Visa tai turėjo būti atlikta iki šių metų gegužės 2 d. Po kurio laiko gyventojai informavo mus apie išryškėjusį broką. Kreipėmės į UAB „Norvila“ ir gavome pažadą, jog jis bus pašalintas iki šių metų gegužės 31 d. Kadangi įmonė to nepadarė, šiuo metu apie situaciją informuota techninę priežiūrą atlikusi UAB „Antikus“. Rangovo atstovas yra kviestas atvykti liepos 25 d. ir priimti konkrečius sprendimus dėl defektų pašalinimo“,- informuoja A. Šniepis.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktoriaus teigimu, labai nuvylė ne tik UAB „Norvila“ - sunkiai renovacijos administratoriui bendrą kalbą rasti sekasi ir su UAB „Pilkasis granitas“, kurios darbininkai šiuo metu tvarko Žemaitės g. 6 namą.

Renovuojamus daugiabučius, dalyvaujančius modernizavimo programoje, turi prižiūrėti ne tik renovacijos administratorius bei techninis prižiūrėtojas, bet ir valstybinės institucijos – Būsto energijos taupymo agentūra bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taigi, atrodytų, kontroliuojančių institucijų lyg ir pakanka. Deja, nesusipratimų, kaip matome, nestinga. Todėl patiems gyventojams reikėtų žinoti, jog, baigus renovaciją, turi būti suteikta garantija, kad atlikti darbai bei panaudotos statybinės medžiagos atlaikys laiko išbandymą. Renovacijos ilgaamžiškumą garantuoja įstatymai. Jeigu paaiškėja, jog darbai atlikti nekokybiškai arba buvo padaryta klaidų, priklausomai nuo to, dėl kurio iš statybos dalyvių padarytų pažeidimų atsirado defektų,  už tai atsakingas gali būti statinio projektuotojas, rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas. Garantiniai terminai yra reglamentuoti Statybos įstatymu. Statybos darbams šis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai, o paslėptų statinio elementų (vamzdynų, konstrukcijų ir kt.) garantija - 10 metų. Tais atvejais, kai renovuojant daugiabutį nustatoma, kad paslėptuose elementuose yra specialiai pas­lėptų defektų, garantinis laikotarpis pailgėja iki 20 metų. Garantiniai terminai skaičiuojami nuo visų renovacijos darbų užbaigimo bei perdavimo užsakovui dienos. Todėl net jei broką gyventojai pas­tebi ne iš karto po renovacijos, jie turi teisę kreiptis į rangovą dėl jo ištaisymo. Pavyzdžiui, po 3 metų paaiškėja namo apšildymo vamzdynų trūkumai. Kadangi šie tinklai priklauso paslėptiems statinio elementams, jų garantinis remontas rangovo sąskaita yra 10 metų. Už atsisakymą atlikti garantinį remontą arba nesilaikymą sutarto defektų šalinimo laiko yra taikomos sankcijos. Apie tokius faktus reikia pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tuomet dėl patirtų nuostolių išieškojimo užsakovas turės kreiptis į teismą, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apie tokius rangovus informuos Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. Pastarasis gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti ar panaikinti dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti statybos darbus, galiojimą.

Nesinori būti blogu pranašu, tačiau kas gali paneigti, kad gražių pinigėlių už renovavimą prisisėmusios kai kurios statybos firmos (ypač įsisteigusios tik „renovacijos progai“) nebank­rutuos, nesulaukusios garantinio laiko pabaigos. Kas tada taisys broką?

Kita vertus, aktyvesni turėtų būti ir patys gyventojai. Juk tuose namuose, kuriuose jie domėjosi visomis renovacijomis subtilybėmis, procesas praėjo sklandžiai, o praėjusią žiemą šildymas kainavo beveik 3 kartus pigiau. Vadinasi, dabar ir kitiems reikia atkakliai judinti administratorių bei rangovą ir visomis įstatymų numatytomis priemonėmis išsireikalauti, kad brokas būtų ištaisytas.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dažnai besikartojantis mėšlungis gali pranešti ir apie ligas

Ne vienas bent kartą esame pajutę netikėtai užklupusį veriantį skausmą suspazmavus raumenims. Nuolat pa­sikartojantis mėšlungis signalizuoja apie organizmo problemas, pirmiausia – apie magnio trūkumą.

Spazmai suintensyvėja vasarą

Mėšlungis – nevalingas, skaus­mingas raumens spazmas. Dažniausiai jis ištinka nakties metu. Paprastai jis juntamas kojose: blauzdose, pėdose, šlaunyse. Tačiau mėšlungis gali sutraukti ir rankų raumenis, pilvo presą, kaklą, pasireikšti akies trūkčiojimu ir pan.

Vaistininkė Jūratė Vitkauskaitė pastebi, kad mėšlungis dažniau vargina daug judančius, sportuojančius, sunkų fizinį darbą dirbančius žmones. Jis ypač suaktyvėja vasarą.

Tiesa, šie raumenų spazmai gali pranešti ir apie ligas ar kai kurių ligų komplikacijas, pavyzdžiui, skydliaukės ar inkstų, išsėtinę sklerozę ar venų išsiplėtimą. Todėl pajutus, kad mėšlungis kartojasi dažniau, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei kartu su staigiais raumenų spazmais pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją ar net kviesti greitąją pagalbą.

Jei raumenis sukaustė mėšlungis, suspazmavusią kūno vietą reikia pamasažuoti, taip pat atsipalaidavus pabandyti ją ištempti, jog spazmas greičiau atsileistų. Kai kas priepuolio metu į įsitempusį raumenį baksteli adata, tačiau vaistininkė sako, kad sutrauktą vietą galima paprasčiausiai švelniai pagnaibyti.  Naktinių kojų raumenų spazmų truk­mę gali padėti sumažinti ir staigus atsistojimas, pažingsniavimas pakaitomis ant pirštų ir ant pėdos ar kulno. Raumenis atpalaiduoti padeda ir šilta vandens srovė.

Signalas apie mikroelemento stoką 

Vaistininkės teigimu, mėšlungis gali ištikti dėl per didelio ar pernelyg mažo fizinio krūvio raumenims, dehidratacijos, venų varikozės, medžiagų apykaitos sutri­ki­mų, nepatogios avalynės, didelių temperatūros pokyčių ir pan. Tačiau dažniausia prie­žastis – magnio stoka organizme. Anot vaistininkės šio mikroelemento su maistu gau­nama nepakankamai. Bet labiausiai magnio netenkama dėl prakaitavimo, jo trūksta ir nėščiosioms ar vyresnio amžiaus žmonėms.

„Magnis labai svarbus širdies darbui. Trūkstant jo (taip pat ir kalio), gali būti juntami širdies permušimai, silpnumas. Šis mikroelementas reikalingas ir nervų sistemai. Dėl magnio trūkumo gali sutrikti miegas, padidėti nervingumas, net ištikti insultas ir miokardo infarktas, – pabrėžia vaistininkė.

Balansui atstatyti vien mitybos gali nepakakti  

Padidinti magnio atsargas organizme galima valgant daugiau grūdinių produktų (kviečių grūdų gemalų, avižinių dribsnių, sėmenų, grikių, duonos), riešutų (migdolų, žemės, lazdyno, brazilinių), daržovių ir vaisių (špinatų, kaliaropių, bananų), šokolado, geriant mineralinį vandenį. Tačiau kai magnio trūkumas organizme yra didelis, vien subalansuotos mitybos kartais nepakanka, todėl reikėtų vartoti specialius maisto papildus.

Vaistininkė pataria vasarą juos vartoti ne mažiau kaip dvi savaites, geriausia – vieną mėnesį. Tai vertėtų daryti kelis kartus per metus. Labai daug dirbantys ar sportuojantys magnio preparatus gali vartoti ir du, ir tris mėnesius iš eilės.

Dagnė ARMONAITĖ

Kaltinėnuose išmėgintos žolės riedulio lazdos

Prieš kelias savaites į Kaltinėnus atvykęs Lietuvos žo­lės riedulio federacijos prezidentas Leo­nardas Čai­­kauskas kartu su šio sporto profesionalais mo­kė bendruomenės narius olimpinės sporto šakos paslapčių.

Kaltinėnų miestelio bend­ruomenė, tęsdama projektą „Kal­tinėnų bendruomenė už spor­tą ir sveiką gyvenimo būdą“, pakvietė bendruomenės na­rius į Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijos sta­dio­ną. Ten išbandyta dirbtinės dangos aikštelė, kurioje žolės riedulio lazdas suremti galėjo visi norintys. Kad žaidimas būtų dar įdomesnis, į pagalbą pasitelkti profesio­na­lai – Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentas L. Čaikauskas, Vilniaus „Žuvėdros“ sporto klubo moterų vyriausiasis treneris Maksimas Tarasovas, Lietuvos žolės riedulio jaunimo rinktinės narys Gied­rius Kuizinas, „Žuvėd­ros“ klubo narė bei nacionalinės rinktinės žaidėja Jovita Banevičiūtė ir Lietuvos žolės riedulio federacijos biuro vadovė, taip pat žaidžianti „Žuvėd­ros“ klube, Monika Ivanauskaitė.

„Dažnai tenka dalyvauti įmonių šventėse, kur darbuotojus mokome šio žaidimo paslapčių. Bend­ruomenė mus pakvietė pirmą kartą. Toks noras gyventi sveikai, šviesti savo narius yra labai sveikintinas“, – kalbėjo L. Čaikauskas.

Kiekvienas galėjo palaiky­ti lazdą, pasitikrinti miklumą, varinėjant kamuoliuką. Pro­fesionalūs žaidėjai pade­monstravo smūgius, ir tada kal­tinėniškiai išmėgino ko­man­dinio žaidimo smagumą.

Be to, svečiai negailėjo ir dovanų – įteikė žolės riedulio lazdų bei kamuoliukų, linkėdami, kad žaidimo tradicijos nenutrūktų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės ateičiai - smėlio pilis

Jau turime kelias žiedines sankryžas, baseiną ir trium­fo arką. Tiesa, kol per Balsius remontuoja kelią, dar turime ir šviesoforą. Ir kai atrodė, jog betrūksta tik tilto išilgai tvenkinio, netikėtai kone miesto centre atsirado smėlio pilis. Žmonės ėjo jos žiūrėti, džiaugėsi ir fotografavosi. O kai jau visi išreiškė susižavėjimą, tai Aukštuomenės kronika irgi nusprendė pasisakyti ir perteikti kitą visuomenės nuomonę šiuo subtiliu klausimu. Mat kai kurie nesusipratėliai žiūri į pilį, niurna ir traukia pečiais:

- Kodėl iš smėlio? Argi laikys? Ir kodėl ant šaligatvio, o ne, tarkime, tvenkinio pakrantėje?

O taip, lietūs užeis, smėlio pilį nuplaus, vėjai į kišenes supūs nupirktą smėlį. Bet... Metai praeis, kiti ateis, o mies­tui paliks legenda. Ją žmonės kartos iš lūpų į lūpas, kartos keisis, o legenda gyvens.

Sykį buvo toks Jonas, kuris mėgo statyti svajonių pilis. Pilis mėgo, bet statyti nelabai sekėsi. Durniausia, jog tos pilys griuvo nė nepastatytos. Nei draugai, nei giminės, nei smalsūs turistai nespėdavo prie jų nusifotografuoti, tai ir nuotraukos nesklido per visą pasaulį internetu. O juk galėjo pasaulis išgirsti apie tokį statytoją, galėjo plūsti čia piligrimai, sugrįžę namo rodyti nuotraukas, sakyti savo draugams ir artimiesiems:

- Ir aš čia buvau! Žinot, kas statė?..

Maža Jono pilis - menki įdėjimai, stabilumo nėra. Bū­tų didžiulė, galinga - ar ją negeri vaikai paspirtų koja? Suprato Jonas: pilis turi bū­ti Seimo didumo. Tada ir apsauga garantuota!

Prieš kažkiek metų Seimo svajonių pilį jis statė ne vienas. Turėjo būrį šauklių, kurie nešė per kraštą gerąją žinią, trimitavo visiems apie Jono pergalę, ant sienų, langų ir durų klijavo statytojo nuotrauką. Labai gerai dirbo samdyti šaukliai - taip šaukė, kad jis ir pats patikėjo pergale, jau ruošėsi keltis į savo statytą ir paimtą Seimo svajonių pilį. Ne vienas ruošėsi keltis - su visa svita, su savo kariūnais ir generolais, kuriems pažadėjo šilčiausias Sei­mo svajonių vietas.

Ir štai išaušo diena, kai lagaminai jau sukrauti, su kaimynais beveik atsisveikinta. Bet...pramerkia Jonas akis - jokios svajonių pilies! Anei griuvėsių, nei pamatų, visiškai nieko - nei pareigų, nei mandatų.

Antrą sykį Seimo svajonių pilį Jonas statė dar atkak­liau, samdė dar brangesnius šauk­lius, bet ir antroji griuvo. Ir kai nebeliko jokios vilties, kažkas į ausį pašnabždėjo žodžius:

- Kam tu statai Seimo aukščio pilis? Susiręsk iš smėlio – ir išsipildys svajonė turėti pilį. O paskui, kai visi pamatys, tegu smėlio pilis patyliukais subyra. Tyliai, ramiai, lyg pinigai į kišenę. Dienos, savaitės ir metai praeis, o žmonės kalbės: čia buvo smėlio pilis. Kiti klaus: kas tas statytojas? Senieji jiems atsakys: tai tas garsusis Jonas, kur savo ir mūsų džiaugsmui smėlio pilį pastatė!

Paklausė to balso Jonas, suorganizavo ant šaligatvio pilį. Ir štai, žmonės eina pro šalį ir netveria džiaugsmu:

- O taip, smėlio pilis gerokai pigiau, nei tiltas išilgai tvenkinio!

Dar ir Kultūros centro priekį ta proga padažė – kaip kolchozų laikais, kai laukdavo partkomo patikrinimo, fermas su kreida pabaltindavo... Laikina? Bet juk taip gražu. Tik tas niekdarys lietus visą planą gali sugadinti...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pasiūlytas kyšis virto solidžia bauda

Vienintelis visame mūsų rajone laikinai įrengtas švie­soforas remontuojamame kelyje per Balsių gyvenvietę jau ne vienam vairuotojui pridarė bėdų. Ir tik dėl to, jog kai kurie sėdintieji už vairo atsainiai žiūri į kelių eismo taisyklių reikalavimus. Visai neseniai teismo slenksčius teko minti vairuotojui, pasiūliusiam kyšį pareigūnams: žmogus taip sumanė išvengti baudos už važiavimą de­gant raudonam šviesoforo signalui. Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti policijos pa­reigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir sky­rė jam daugiau nei 1000 eurų baudos.

Bylos duomenimis, Kauno rajono gy­ven­tojas mėgino įsiūlyti 20 Eur kyšį po­licininkui, siekdamas susitarti, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Sunkvežimio vairuotojas nepaisė draudžiamo (raudono) šviesoforo sig­nalo. Teisme vyras pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismas tai įvertino bei pripažino lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, jog vyras yra dirbantis, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Tiesa, jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, atstovė ryšiams su visuomene Monika Vyšniauskienė informuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti pareigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir priteisė jam 1055 Eur baudą.

Pasak teismo atstovės, per pastaruosius 9 mėnesius Šilalės apylinkės teisme dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išnagrinėta viena baudžiamoji byla. Tačiau pravartu žinoti, jog korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, remiantis Korupcijos prevenci­jos įstatymu, laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, taip pat piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgalioji­mų viršijimas, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pa­jamas, pelną ar tur­tą pateikimas, nu­sikalstamu būdu įgy­tų pinigų ar turto le­galizavimas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Motociklu sprukęs bėglys turės atlyginti nuostolius

Praėjusių metų pavasarį nuo pareigūnų bėgęs ir ava­riją sukėlęs šilališkis Evaldas Štrapėla vėl atsidūrė teis­me. Šįkart Tauragės apskrities vyriausiasis policijos ko­misariatas į jį kreipėsi su ieškiniu, kad patruliams nepaklusęs vairuotojas atlygintų žalą už sulamdytą ci­vi­­lio asmens automobilį. Bylos nagrinėjimas baigėsi taikos sutartimi.

Istorija apie motociklininko gaudynes Šilalės rajone užpraėjusį pavasarį nuskambėjo visoje Lietuvoje. 2016 m. gegužės 19 d. pareigūnai pastebėjo be registracijos numerių važinėjantį motociklą „Yamaha“. Įtardami, jog jis gali būti vogtas, pareigūnai ėmė vairuotoją stabdyti. Tačiau šis nė nemanė paklusti teisėtiems jų reikalavimams ir lėkė toliau.

Remiantis tada Tauragės AVPK pateikta informacija, sprukdamas nuo policijos, mieste vaikinas važiavo ant vieno motociklo rato, išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.
Prasidėjusios veiksmo filmo siužeto vertos gaudynės įvykio dalyvius atvedė į Tauragės rajoną, prie šilališkių pareigūnų prisijungė policijos ekipažai iš Tauragės. Pradžioje vaikiną mėginta stabdyti, blokuojant kelią tarnybiniu automobiliu, tačiau motocik­lininkas jį be vargo apvažiavo. Iš priekio parvažiuojantis kitas ekipažas, supratęs, kad vieniems šio bėglio sučiupti nepavyks, į pagalbą pasitelkė pro šalį važiuojantį visureigį „Volvo“. Pažeidėjas pro šią blokadą nebeprasiveržė – trenkėsi į kelio viduryje pastatytą automobilį ir nuskriejo į griovį.

Kadangi motociklas buvo neregistruotas, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, buvo nedraustas, tapo aišku, jog „Volvo XC90“ savininkui nuostolius turės atlyginti Policijos komisariatas. Šis savo ruožtu su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš avarijos sukėlėjo.

Tauragės AVPK teismo prašė priteisti 8770 eurų žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimu nurodyto visiško atlyginimo. Tačiau bylą, prasidėjus jos nag­rinėjimui, nuspręsta užbaigti taikos sutartimi. Mo­­tociklu skraidęs ir svetimą automobi­lį aplamdęs E. Štra­pėla geranoriškai su­tiko sumokėti ko­mi­saria­tui 7319 Eur už suniokotą niekuo dėto asmens mašiną. Kadangi suma nemenka, vy­ras pasisiūlė ją atlyginti lygiomis dalimis - po 121,98 Eur per 60 mėne­sių. Savo ruožtu Tau­ragės AVPK, ku­­riam teisme atstovavo viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas, atsisakė reikalavimo pri­siteisti 5 proc. palūkanų.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Lėšų į biudžetą surenkama trečdaliu daugiau

Savivaldybei vadovaujantys politikai turėtų kuo grei­­čiau keisti užstrigusią plokštelę: nuolatiniai pa­dū­sa­vimai, kad biudžete trūksta lėšų, tampa akivaizdžiu žmonių mulkinimu. Birželio pabaigoje penkių mėnesių biudžeto surinkimo rezultatus apibūdinusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Ši­lalės pos­kyrio vedėja Valė Dargienė informavo, jog šiemet biudžetas gavo 1,8 mln. eurų pajamų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Iššoko aukščiau bambos

Klaipėdos apskrities VMI Ši­lalės poskyrio vedėja V. Dar­­gienė sako, kad 90 proc. biudžeto pajamų sudaro mokesčiai ir tik dešimtadalį – baudos bei kitos įplaukos. Lyg bi­tės medų pajamas savivaldybės biudžetui suneša 783 ra­jone veikiančios įmonės ir per 20,7 tūkst. gyventojų.

Per penkis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą sumokėjome 7,8 mln. Eur. Nacionalinį biudžetą sudaro savivaldybių ir valstybės biudžetai. Nors atrodo, jog tie 7,8 mln. Eur yra nemaži pinigai, tai sudaro mažiau nei ket­virtadalį visų Tauragės apskrityje sumokamų mokesčių, mažiau nei 2 proc. Klaipėdos regione surenkamų mokesčių ir tik 0,25 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Didžiausia dalis į nacionalinį biudžetą sumokamų pinigų atitenka savivaldybės biudžetui – nuo šių metų pradžios kiekvieną mėnesį jis pasipildo maždaug milijonu eurų. Pernai per pirmuosius penkis mėnesius į rajono biudžetą buvo surinkta 83 proc. mažiau – tik 2 mln. 763 tūkst. Eur.

Praturtėjimas – ne dėl pagerėjusio gyvenimo, didesnių atlyginimų ir įsteigtų naujų darbo vietų, o dėl to, kad nuo šių metų Biudžeto sandaros įstatyme numatyta savivaldybėms palikti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Pagal tai VMI sudarė savivaldybių biudžetų surinkimo planus. Nors šiemet jis buvo nustatytas didesnis, Šilalė sugebėjo iššokti aukščiau bambos – biudžeto pajamų surinkimas net 587 tūkst. Eur viršijo lūkesčius.

Gerokai mažesnė Šilalėje surenkamų mokesčių dalis patenka į valstybės biudžetą – per penkis mėnesius ten nukeliavo 2,7 mln. Eur. Iš jų 2 mln. 257 tūkst. Eur yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), likę 163 tūkst. Eur – pelno mokestis.

V. Dargienės duomenimis, šiemet į valstybės biudžetą šilališkiai sumokėjo 503 tūkst. Eur pelno ir PVM mokesčių mažiau nei pernai. Priežastis – smukusi įmonių apyvarta, kuri akivaizdžiai liudija apie prastėjančią provincijos ekonomiką. 

Daugiausiai sumoka ne žemdirbiai 

Klaipėdos AVMI duomenimis, Šilalėje yra tik vienas didelis ir 15 vidutinių mokesčių mokėtojų. Didžiaisiais vadinamos įmonės, kurių įmokos į nacionalinį biudžetą per einamųjų metų ketvirtąjį ir tris praėjusių metų ketvirčius siekia 4 mln. Eur arba apyvarta yra didesnė nei 30 mln. Eur. Šiuos kriterijus Šilalės rajone atitinka tik UAB „Jozita“, pernai sumokėjusi 1 mln. 51 tūkst. Eur mokesčių. Tai sudaro 6,6 proc. visų Šilalėje į nacionalinį biudžetą sumokamų mokesčių.

Vidutinių mokesčių mokė­tojų, per metus sumokančių 150 tūkst. Eur mokesčių arba viršijančių 5 mln. Eur apyvartą, rajone yra 15. Prie tokių priskiriama UAB „Eurobiuras“, pernai sumokėjusi 583 tūkst. Eur, žemės ūkio bendrovė „Kontautėliai, sumokėjusi 361 tūkst. Eur, UAB „Lankmelita“, sumokė­ju­si 347 tūkst. Eur, UAB „Ma­rijonas“, pervedusi į biudžetą 339 tūkst. Eur, UAB „Kvė­darsta“, biudžetui atseikė­jusi 317 tūkst. Eur, ir kitos didesnės įmo­nės.

Taigi 16 Šilalės rajone veikiančių įmonių atseikėja trečdalį visų rajone nacionaliniam biudžetui sumokamų mokesčių. Pasak V. Dargienės, tai patvirtina, jog ne žemdirbiai išlaiko rajono biudžetą, nors Šilalė ir vadinama žemdirbišku kraštu.

Tačiau pačią didžiausią mokesčių dalį – daugiau kaip 54 proc. pajamų - į biudžetą suneša 767 mažos įmonės: 314 „uabų“, 195 individualios įmo­nės, 185 ne pelno siekiančios ir 86 kitos organizacijos.

Per penkis šių metų mėnesius verslo liudijimus išsipirko 286, individualia veikla vertėsi 492 rajono gyventojai. V. Dargienė tikina, kad jų indėlis į biudžetą yra labai skirtingas.

„Pastebime tendenciją registruoti individualią veiklą pagal pažymą, nes tokie asmenys patys tvarko buhalteriją ir turi daugiau galimybių nuslėpti mokesčius. Tie žmonėse, kurie įsigyja verslo liudijimus bei sumoka vienkartinį mokestį, deklaruoja pajamas, kurios mums atrodo realios, o lygiai tokią pat veiklą pagal pažymą vykdantys deklaruoja keliolika kartų mažesnes pajamas. Visų atvejų vertinti vienodai negalime, bet tokių abejotinų pasitai­ko“, - sako Klaipėdos AVMI Ši­lalės poskyrio vedėja.

Gyventojai, mokantys žemės, nekilnojamojo turto, paveldėjimo bei kitus vienkartinius mokesčius, į biudžetą sudeda tik 12,7 proc. pajamų.

Kasmet Mokesčių inspek­cija stebi, kurie mokesčių mo­kėtojai daro didžiausią teigiamą ir neigiamą įtaką biudžeto pajamų surinkimui. V. Dargienė šiemet išskyrė UAB „Kvėdarsta“, per penkis mėnesius sumokėjusią beveik 100 tūkst. Eur daugiau nei pernai, ir gyvulius superkančią bendrovę „Marijonas“, per šį laikotarpį sumokėjusią net 228 tūkst. Eur – pernai per tą patį laiką ji buvo sumokėjusi tik 68 tūkst. Eur.

Didžiausią neigiamą poveikį biudžeto surinkimui šiemet padarė UAB „Jozita“, sumokėjusi 210 tūkst. Eur mažiau nei pernai, ir UAB „Viktomas“, sumažinęs įmokas į biudžetą maždaug  20 tūkst. Eur.

Mažinti šešėlį turės ir valdininkai

V. Dargienė į tarybos posėdį susirinkusiems politikams ir valdininkams priminė, kad Mokesčių administravimo įs­tatymas įpareigoja savivaldy­bės institucijas ir įstaigas teikti mokesčių administratoriui visapusišką pagalbą: tai yra pranešti apie mokesčių įstatymo pažeidimo požymių turinčias veikas, kai tik jos tampa žinomos, įstaigoms bei organizacijoms atliekant savo funkcijas.

„Iš eilinių gyventojų pasitikėjimo telefonu 1882 VMI gauna nemažai skambučių. Atlikę stebėsenos ir  kontrolės veiksmus, nustatome, jog maždaug pusė pranešimų būna teisingi. Savivaldybės jokių pranešimų mums nepateikia, nors manome, kad, tikrindami pašalpų prašančių gyventojų buities sąlygas, mato, jog kažkas gal dirba užsienyje, turi prabangių automobilių. Nežinau, kokiais kriterijais jūs tokius atvejus vertinate, bet jei pateiktumėte mums tokius sąrašus, ir mes vieną kitą atvejį gal nusižiūrėtume“, - prašė pagalbos V. Dargienė.

Nesąžiningo praturtėjimo atvejus, V. Dargienės manymu, turėtų pastebėti ir statybos leidimus išduodantys valdininkai. Tarkime, jei tokio leidimo prašo niekur nedirbantis arba užsienyje dirbantis asmuo, kyla klausimas, iš kokių pajamų jis vykdys statybas.

Mokesčių inspekcijos Šilalės poskyrio vedėja tikisi ir seniūnų pagalbos. Geriausiai savo gyventojus pažįstantys valdininkai, pasak V. Dargienės, galėtų pranešti mokesčių administratoriui, kas jų seniūnijose nuomoja sodybas, pirtis, kubilus ir pan. Pasirodo, nemažai tokia veikla užsiimančių gyventojų nemoka jokių mokesčių.

„Mes jau kelinti metai rengiame akciją „Vasaros sezonas“, kuri skirta nustatyti neregistruotai veiklai. Taikome įvairius metodus, nemažai padeda kai kurie mokesčių mokėtojai, bet labai sunku išsiaiškinti, kas yra sodybų ar pirčių savininkai. O neturėdami pavardžių, negalime atlikti patikrinimų. Gal seniūnai galėtų mums pateikti gyventojų, turinčių tokius objektus, sąrašą? Nežinau, kaip jūs į tai pažiūrėsite, bet informacija labai reikalinga. Tik bend­romis jėgomis galime panaikinti šešėlį, viena Mokesčių inspekcija to padaryti nepajėgi“, - pripažino V. Dargienė.

„Pirčių dabar yra daug, štai ir Algirdas pirtį turi“, - mostelėjo į tarybos narius meras Jonas Gudauskas.

Ne itin palankiai mintį apie bendradarbiavimą su mokesčių administratoriais sutiko ir kiti politikai. Vieni siūlė inspektoriams skaityti laikraštį, kuriame yra daugybė skelbimų, kiti patarė važiuoti užsisakyti paslaugų – dabar visi stengiasi sudaryti su klientais rašytinę sutartį, kad nesupleškintų sodybų ir jose esančio turto.

Po tokių diskusijų tampa akivaizdu, jog vis dar gaji nuostata, kad būti pilietiškiems ir sąžiningiems prilygsta skundimui, o to visi kaip įmanydami stengiasi išvengti. Net politikai, kurie turėtų būti patys sąmoningiausi valstybės šalininkai.

Daiva BARTKIENĖ

Dirbame ir atostogaujame prasmingai

Mes, jaunieji Šilalės maltiečiai, aktyviai dalyvaujame gerumo veikloje. Padedame vienišiems seneliams at­lik­ti būtiniausius darbus, lankome gyvenančiuosius globos namuose, slaugome sunkiai sergančius. Nelie­kame abejingi ir negalią turintiems vaikams. Dirbame nesitikėdami jokio atlygio, todėl labai apsidžiaugėme, kai mūsų veiklą kuruojanti Rozvita Beržinienė surengė pažintinę kelionę į Trakus.

Labiausiai norėjome aplankyti Galvės ežero saloje ku­nigaikščių Kęstučio ir Vytauto pastatytą pilį, taip gražiai aprašytą Maironio. Kad patektume į ją, ekskursijos vadovės Rozvitos iniciatyva, turėjome pa­deklamuoti eilėraštį „Trakų pilis“, todėl stengėmės nesuklysti. Pilies viduje gidė mus vedžiojo iš menės į menę, primindama garsią mūsų šalies istoriją, o didžiausią įspūdį paliko inscenizuota riterių kova. Aplankę pilį, smagiai plaukėme laivu po Galvės ežerą, klausėmės kapitono pasakojamų legendų apie salų atsiradimą.

Maloniai nustebino Užutrakio dvaras - didingas pastatas su restauruotomis menėmis ir terasa. Grožėjomės parko augmenija, ornamentiniais gė­lynais, marmuro vazomis bei skulptūromis.

Kelionės pabaigoje aplankėme Angelų kalvą, kur tarp daugybės kitų suradome ir maltiečių angelą. O išalkę po ilgų vaikščiojimų gardžiavomės gar­siaisiais Trakų kibinais.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų vadovei Rozvitai už nuostabią kelionę.

Ugnė KOŠINSKAITĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunoji maltietė  

AUTORĖS nuotr.

Medvėgalio radiniai: čia būta galingos pilies

Dvi savaites trukę archeologiniai Medvėgalio Pilies kalno kasinėjimai patvirtino, kad čia būta išskirtinės pilies. Kalno šlaite, šiaurinėje pusėje, aptikta akmeninių sienos liekanų.

- Įprasta, kad ant piliakalnio viršūnės randame gynybos įtvirtinimų liekanų, tačiau sienos pačiame piliakalnio šlaite - daug retesnis dalykas, - „Šilalės artojui“ sakė tyrinėjimų vadovas, Klaipėdos universiteto docentas, archeologas Gintautas Zabiela. - Tai rodo, jog čia būta gerai įtvirtintos bei reikšmingos pilies.

- Medvėgalis neabejotinai buvo Medininkų žemės cent­ras, - tvirtino tyrinėjimais susidomėjęs iš Telšių atvykęs Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas ir ilgametis Telšių „Alkos“ muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius. - Kas tuo metu buvo Varniai? Paprasčiausia gyvenvietė. Gynybos centras galėjo būti tik Medvėgalis.

- Štai mūsų atkasta akmeninė pamatų juosta, - rodė G. Zabiela. - Žemaitijoje pilys statytos medinės, o iš akmenų būdavo daromi sienų pamatai. Čia jų likučiai. Tai pats įdomiausias radinys.

Kad ir koks svarbus mūsų kraštui būtų Medvėgalis, jis, pasirodo, tyrinėtas labai mažai.

- Iki šio amžiaus jis iš viso nebuvo tirtas, - sakė mokslininkas. - Pirmieji papėdės tyrinėjimai atlikti 2006 metais, rengiantis kalno tvarkymui bei siekiant nustatyti kultūrinius sluoksnius. Po jų žinoma, kad čia būta gyvenvietės nuo pirmojo tūkstantmečio vidurio iki pilies gyvavimo pabaigos, tai yra iki XIV amžiaus pirmosios pusės. Gyvenvietės likučių rasta pietinėje ir šiaurinėje papėdėje, tik šiaurinėje pusėje kultūrinio sluoksnio ruožas siauresnis. Pernai šiaurinėje Med­vėgalio papėdėje ieškojome kūlgrindos ir po 20-30 centimetrų durpių sluoksniu radome tris nedideles akmenimis grįstas aikšteles. Tai nėra žemaičiams būdingas povandeninis akmenų kelias arba jo likučiai, dar neaiški tų akmeninių aikštelių paskirtis. Užtat mūsų radiniai ant pagrindinio, aukščiausiojo Žemaitijos kalno pakeitė vyravusią nuomonę apie jį. Manyta, jog tai natūralus ir žmonių nenaudotas kalnas, tačiau ant jo radome pusės metro storio kultūrinį sluoksnį ir keramikos liekanų. Jeigu ant kalno viršūnės gyveno žmonės, galime tvirtinti, kad tai ne šiaip sau natūralus kalnas, o piliakalnis.

Šiemet Klaipėdos uni­ver­si­teto studentai, Kal­ti­nė­nų bei Laukuvos gimnazijų moksleiviai, vadovaujami universi­te­to mokslininkų ir istorijos mokytojų, atidengė kultūrinio sluoksnio ruožą ant Pilies kalno. Velėnas jie sudėjo į atskirą krūvą, po darbo jas užtaisys kaip buvę, o kasamą žemę sijoja per sietus. Žiūrint iš šalies, darbas panašus į aukso ieškotojų. Kai pro vielinį tink­lelį išbyra smėlis, visi supuola žiūrėti, kas liko. Ant sieto - tai ang­lies trupinukai, tai koks žalvario gabaliukas. G. Zabiela rodo pačius įdomiausius radinius - žalvarinį pakabuką, žalvarinę įviją, karoliukus ir kitus XIII–XIV a. papuošalus. Neblogai išsilaikęs geležinis pincetas - XIV a. radinys. Kam jis buvo naudojamas?

- Istorikai nesutaria dėl jo paskirties, - sakė mokslinin­kas. - Pagal vieną versiją, tai galėtų būti dar­bo įrankis, nau­­­dojamas smulkiems, sunkiai sučiupinėjamiems daiktams, tarkime, juvelyriniams dirbiniams apdoroti. Pagal ki­tą - priemonė, naudojama plau­kams pešioti.

Geležinis arbaleto ieties ant­galis - irgi radinys iš XIV a., bet tai - jau kryžiuočių palikimas.

- Arbaleto ietimis kryžiuočiai apšaudydavo pilių gynėjus. Šį antgalį aptikome prie šlaito sienos likučių, - aiškino G. Zabiela.

Iš visų rastų daiktų pats seniausias - kaulinis smeigtukas. Jo amžius - apie 2000 metų. Iš to istorikai daro išvadą, jog prieš tiek laiko Med­vėgalyje jau gyveno žmonės - daug seniau, negu atsirado pilis.

- Kaulinis smeigtukas - apskritai pats seniausias Medvėgalio radinys, - sakė mokslininkas.

Jis tvirtino esąs patenkintas dviejų savaičių „laimikiu“.

- Būna, kad kasinėjame, kasinėjame ir nerandame nieko. Tačiau šį sykį - puikios radybos, gerokai praplėtusios mūsų žinias apie Medvėgalį, - „Šilalės artojui“ pasakojo archeologas.

Acheologiniai Medvėgalio ty­rinėjimai - bendras Klaipėdos universiteto ir Šilalės savivaldybės projektas. Prie jo geranoriškai prisidėjo ir Buciškėje gyvenantys Snieguolė bei Domas Akstinai. Garsiajame Jurskio dvare jie priglaudė jaunuosius archeolo­gus, suteikdami Klaipėdos uni­ver­siteto studentams nak­vy­­nę bei skirdami patalpas stovyk­lautojams pavalgy­ti. Kal­­ti­nė­nų ir Laukuvos gim­na­zis­tai į darbą buvo vežiojami iš namų.

- Itin didelio pagyrimo verti Kaltinėnų bei Laukuvos moksleiviai, - sakė viena iš tyrinėjimo organizatorių, Šilalės savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausioji specialistė Jurgita Viršilienė. - Kad žinotumėte, kaip jie kruopščiai ir atkakliai dirbo! O juk tai ne tik daug kantrybės reikalaujantis, bet ir fiziškai sunkus darbas. Kasti, sijoti žemę nėra lengva. Ant kalno ir saulė kepino, ir vėjas pūtė, tačiau mokiniai nė kiek neniurnėjo. Esu jais sužavėta.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

 

Laukuva - 2018-ųjų Mažoji Lietuvos kultūros sostinė

Neseniai vykusio festivalio „Naisių vasara 2017“ metu paskelbtas Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių sąrašas. Tarp dešimties išrinktųjų pateko ir Laukuva.

Seniūnas Virgilijus Ačas sa­kė, jog Laukuvą šiai nominacijai pasiūlė Šilalės vietos veik­los grupės (VVG) pirmininkė Teresė Jankauskienė.

„Tokiu būdu buvo įvertin­ta mūsų bendruomenės veik­­la. Šis statusas – ir garbė, ir atsakomybė, ir darbas. Steng­simės garsinti ne tik Lau­ku­vos, bet ir rajono vardą“, – teigė seniūnas.

T. Jan­kaus­kienė „Šilalės artojo“ skaitytojams paaiškino dar pernai gavusi Lietuvos kaimo bend­ruomenių sąjungos raginimą siūlyti nominantus tapti Ma­­žąja kultūros sostine. Ta­čiau tąkart šios idėjos buvo atsisakyta.

„O šiemet, įvertinę bendruomenes, aktyviausiai organizuojančias įvai­rius renginius, nusprendėme dalyvauti. Gavę laukuviškių sutikimą, ir pasiūlėme šiai nominacijai. Šiuo metu bendruomenės pirmininkė yra išvykusi, tad kaip viskas toliau vyks, spręsime, jai grįžus“, – sakė T. Jan­kaus­kienė.

Kol kas Mažųjų kultūros sostinių sąrašas dar niekur nėra skelbiamas. Jis paviešintas tik „Naisių vasaros 2017“ festivalio scenoje.

Mažosios kultūros sostinės atrenkamos konkurso bū­du pa­gal iš anksto nustatytus LR Kul­­tūros ministerijos reikala­vimus. Pirmąja Mažąja Lie­tu­vos kultūros sostine 2015 m. tapo Naisiai. Kasmet renkama ne mažiau kaip 10 kaimų, kurie, paskelbti Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis, garsina rajono ir kaimo vardą įvairiais renginiais. Pernai šį titulą „nešiojo“ Pagramantis, šiemet juo didžiuojasi Vil­kyš­kiai (Pagėgių savivaldybė) ir Priekulė (Šilutės r.).

Morta MIKUTYTĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą