Pamintijimai Valstybės dienos proga

O gal Tėvynę reikia visą laiką

Lipdyt ir kurti, kurti ir lipdyti?

Nes jeigu sustoji tik - jinai ir miršta.

(Justinas Marcinkevičius „Mindaugas“)

Šiandien tikėti yra nemadinga. Ne tik religine prasme. Savo valstybe tikėti - taip pat. Jei pasakysi, kad tiki, susilauksi mažų mažiausiai pajuokos: keistas naivuolis, į pasaulį žiūrintis pro rožinius akinius. Juk mūsų netenkina gerovės lygis! Išties problematiška ir korumpuota bemaž kiekviena sritis - nuo švietimo iki sveikatos apsaugos. Bet Valstybės dieną, ko gero, ne apie tai turėtume svarstyti. O apie tai, kad išlikome, kad esame, ir, tikėkime, būsime. Mažytė šalis didelių ir, toli gražu, ne visada draugiškų gigantiškų valstybių apsuptyje. Tebekalbame savo kalba, turime tradicijas, puoselėjame savastį.

Įdomus faktas:1897 metų gyventojų surašymo duomenimis, pavyko rasti tik 2843 lietuvius, turinčius didesnį nei pradinį išsilavinimą ir vos 100 studentų. Tačiau Lietuvos valstybė politiniame žemėlapyje atsirado.

Šiandien mūsų jauni žmonės studijuoja ne tik Lietuvoje, bet ir garsiausiuose pasaulio universitetuose. Paklauskime jų ir įsiklausykime - jie tiki savo Valstybe. Jie yra pasiryžę siekti permainų bei sklaidyti įsitikinimus, jog viskas priklauso nuo valdžios, kurios nurodymus privalome vykdyti. Tad liaukimės bijoti ir patyliukais piktintis, o atvirai bei tiesiai siekime permainų, kurios padėtų tapti tikrais, laisvais laisvos Valstybės piliečiais.

Tikėkime savo Valstybe, nes ji yra mūsų.

Rima PETRAITIENĖ