Logo
Spausdinti šį puslapį

„Misijos Sibiras“ iliustracijos – Upynos kultūros namuose

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės 30-mečiui, Šilalės rajono įstaigos ir bendruomenės jungiasi prie Kultūros centro projekto – renginių ciklo ,,Laisvės malūnėliai“. Tam reikalingi istoriškai patvirtinti pavyzdžiai iš laisvės, nelaisvės netekčių, išgyvenimų... Prieš Nepriklausomybę  komunizmo ideologija buvo paremta klasių kova, diktatūra, kitų sunaikinimu, nesuderinamo devizo laisvė, lygybė, brolybė deklaravimu. Paprastai kalbant laisvė – žydinti įvairių žiedų pieva, komunistų lygybė – žoliapjovė, nupjaunanti visiems galvas ir taip sulyginanti. To įkūnijimas – fizinis naikinimas ištremiant ir įkalinant.

Kultūros darbuotojos Renatos Gužauskienės kvietimu, Upynoje lankėsi „Misijos Sibiras“ dalyvis, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas Tomas Vaitkūnas, kuris pirmiausia pastebėjo, jog miestelis nusiteikęs patriotiškai: paminklas partizanams, atminimo lenta. Pasak vaikino, norėjosi gyvo ryšio su praeitimi, idant ją perduoti mokiniams, jaunimui, kuris yra pilietiškas ir kuria ateitį mūsų istorijai. Nebūtų 1939 -ųjų rugpjūčio 23 d. bei po to sekusių kitų slaptų sovietų ir nacių susitarimų, kuomet diktatorių pieštukų dryžiu milijonai žmonių, keletas valstybių atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje, nebūtų trėmimų, kalinimų ir dabartinių misijų į Sibirą. Per pirmąjį dešimtį SSRS okupacijos metų priverstinai Lietuvą turėjo palikti apie 300 tūkst. žmonių, iš kurių kas dešimtas buvo vaikas. Dalis jų išvežta į Kazachstaną, kur veikė Prancūzijos dydžio lagerių sistema, pavadinta mirties žeme. Politiniai kaliniai čia buvo nuasmeninti, panašiai kaip aprašoma Balio Sruogos „Dievų miške“ – gaudavo numerį, kurį privalėdavo prisisiūti aiškiai matomoje vietoje, prarasdavo žmogiškąsias, pilietines teises. Būtent į šį kraštą 2019 m vasarą vyko ekspedicija.

Buvo gauta daugiau nei 1000 norinčiųjų vykti anketų, iš kurių tik 80 keliavo į 50-ies kilometrų bandomąjį žygį Raseinių rajone. Atrinktieji atliko įvairias praktines užduotis bei iš brūzgynų į dienos šviesą ištraukė senąsias Ariogalos žydų kapines. Kadangi žygis vyko birželio 14-ą, Gedulo ir vilties dieną, buvo prisijungta prie ištremtųjų ir įkalintųjų iš Lietuvos vardų, pavardžių, likimų skaitymo bei visuotinės tylos minutės jų atminimui. Tuomet per parą dvylikoje miestų ir vienoje užsienio bendruomenėje paminėta 120 tūkst. ištremtųjų.

Po keleto atrankų, 2019 m. liepos 17 d., iš Vilniaus į Kazachstaną išvyko 16 žmonių, kurie, stabtelėję Karabaso geležinkelio stotyje (ten pirmiausia koją ant tremties žemės padėdavo politiniai kaliniai), pastatė iš Lietuvos dalimis atsivežtą dviejų metrų kryžių. Paieškų ekspedicija vyko Astanoje (Nur – Sultane). Masinėje kapavietėje, prie moterų kalėjimo (kuris ir šiandien atlieka tą pačią funkciją), pastatytas koplytstulpis, išberta sauja lietuviškos žemės.

Karagandos krašto kapinės – milžiniškos, kosmopolitiškos, čia palaidota įvairiausių tautų žmonių. Pasak T.  Vaitkūno, atrasti lietuvių kapavietes lengvino pavardžių, vardų galūnės, katalikiški simboliai. Per dešimt misijos dienų aplankyta aštuoniolika kapinių masyvų, naujai rasta ir sutvarkyta 130 lietuvių kapų, kurie suvesti į sistemą, suteikiant galimybę atrasti artimuosius. Misijos dalyviui įstrigo 94-erių buvusio politinio kalinio istorija bei prašymas. Po karo, būdamas šešiolikos, kartu su 1200 lietuvių, buvo išvežtas į Kareliją. Dėl ligų ir pasibaisėtinų sąlygų išgyveno tik keturi šimtai ištremtųjų. Vėliau kalėjo Sibire kartu su Kijevo profesūra, galiausiai atsidūrė Karagandoje. Kalintas ten iki Stalino mirties. Bet susipažinęs su būsimąja žmona, jos paleidimo laukė penkis metus, ten gimė ir dvi dukros, iš kurių viena mirė. Senolio  prašymas – rasti pagal nuotrauką dukros kapą. Pasak ekspedicijos dalyvio, po ilgų paieškų, dėl riboto laiko, atrodo, geso viltis tai realizuoti. Bet po atkaklių  tyrinėjimų pažadas vis tik ištesėtas: identifikuota ir sutvarkyta mergaitės amžinojo poilsio vieta.

Misijos metu pabendrauta su ten likusiais lietuviais. Vienas jų – Dimitrijus Rugis, dešimt metų dirbęs šachtose (kur padirbėjus sakoma, kad nebėra sunkių darbų) po tremties pirmą kartą apsilankęs Lietuvoje 1983 m. Pasak jo, jau tada gimtasis kraštas, lyginant jį su Kazachstanu, atrodė Vakarai. Iš Lietuvos tada parvežęs rūsio po namu idėją, susigyvenęs su vietos kraštu ir pasiliko ten.

„Ekspedicijoje tiek kartų iš naujo atradome gyvenimo prasmę, kad net sunku suskaičiuoti“, – patriotiška gaida iliustruotą pasakojimą baigė „Misija Sibiras 2019“ dalyvis Tomas.

Jo įspūdžių klausėsi istorijai neabejingi upyniškiai, muziejininkai, kultūros, švietimo ir seniūnijos darbuotojai. Renginio iniciatorė Renata dėkojo „Misija Sibiras“ dalyviui ne tik už kelionę į Kazachstaną, bet ir už kelionę į Upyną.

Arūnas MIKALAUSKAS

Pajūralio pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas

R. GUŽAUSKIENĖS nuotr.

Atnaujinta Pirmadienis, 09 kovo 2020 16:33
2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos