Amžinai mylinti
Žydrūnės JANKAUSKIENĖS nuotr.
Profesorė Viktorija Daujotytė viename iš savo straipsnių rašo:
„Lietuvių tautosaka, prigimtinės kultūros patirtys
liudija dvasinę ištvermę, ypač motinų.
Birutės Baltrušaitytės apysaka „Nešančioji“ – apie nuo maro bėgančią
Mažosios Lietuvos moterį su dviem leisgyviais vaikais,
susuktais į languotą skepetą. Išbūti, išgelbėti ir išsigelbėti.
Nėra tokio skausmo, kurio mano širdis nebūtų pakėlusi, –
Žemaitė galėjo taip ištarti. Ir kas girdėjo ją, neabejojo,
kad taip – nėra tokio skausmo. Kas yra daug pakėlęs,
gali pakelti dar daugiau“.
Raktiniai šios trumpos ištraukėlės žodžiai – nešančioji, išgelbėti,
širdis, skausmas, pakelti. Ar tik nebus jie apie visų laikų
visas Motinas, nešiojančias ir nešančias, skausme prikeliančias
ir pakeliančias, visada širdyje žinančias,
kaip ir kuo gyvena jų net ir pražilę vaikai.
Visi mokslai ir atradimai apie Visatos didybę ir amžinumą
telpa amžinai mylinčios Motinos žvilgsnyje...
Rima PETRAITIENĖ