Kitokia Rugsėjo 1-oji

Į pasikeitusį, nestabilų, apribotą pasaulį atėjo Rugsėjis. Su vis tamsėjančiais vakarais,
žvaigždėtu dangumi ir ūkanotais rytais. Kitokia Rugsėjo 1-oji. Ach, anie, būtieji rugsėjai!

Būriai mokinių, apsikabinimai ir susikabinimai, juokas ir klegesys, ilgos, dažniausiai jau daug kartų girdėtos sveikinimo kalbos pilnose mokyklų salėse arba kiemuose.

Dabar tai atrodo taip tolima ir taip jauku.
Šiandien visko mažiau – susibūrimų, šurmulio, kalbų. Bet gal mažiau ne visada blogiau?

Gal dabar pats laikas suvokti, kad pažinimui, atradimui, suvokimui nėra ribų ir beveik nėra pavojų.
Jei yra didelis noras ir ryžtingas nusiteikimas. Kad vėliau, kada nors, nekiltų tokie kvaili
klausimai, apie kuriuos rašo Liutauras Degėsys: „Tau trisdešimt, o tu dar nebaigei?

Maždaug mokymasis yra kaip kokia vaikiška liga: reikia laiku persirgti, kad paskui nekiltų komplikacijų.
Kad nepradėtum sirgti tais mokslais. Reikia baigti. Ir kiek yra žmonių,

sėkmingai pabaigusių mokytis. Vieną dieną baigė – ir gana. Nė knygelės daugiau“.
Kai pasaulis pandemijos akivaizdoje pritilo, tegu prabyla knygos ir žodis tepasiekia jo ištroškusias širdis.
Rima PETRAITIENĖ