Mokytojas: mokyti ir ne tik

Kyla abejonių, ar kas nors, neragavęs mokytojo duonos, gali jį suprasti. 

Bet jei pajuntate, kad pavargote nuo savo dviejų ar trijų vaikų, 

įsivaizduokite mokytoją, kuris kasdien 7–8 valandas bendrauja 

su maždaug 100–140 – maždaug tiek mokosi penkiose klasėse. Ir visi laukia 

išklausymo, įvertinimo, paaiškinimo. Dar nori išskirtinio dėmesio – 

kiekvienas vis kitokio paskatinimo, supratingumo. Neabejotinai svarbus 

mokytojo humoro jausmas, šypsena, akių kontaktas. Taip pat ir per pertraukas.

Ištaikius laiko nueiti į valgyklą, labai tikėtina, jog, 

kramtant priešpriešpaskutinį kąsnį, nuskambės skambutis ir tai reikš, 

kad pietūs baigėsi. Nebaigtą kramtyti kąsnį teks nuryti, einant į klasę... 

Kartais atrodo neįmanoma, beprotiška ir nežmoniška. Ir tą beviltišką akimirką, 

kai, baigęs pamokas eini mokyklos takeliu namų link, o mintyse koneveiki 

savo sunkų darbą, staiga pasigirsta daugybės rankų barbenimas į langą. 

Pakeli galvą aukštyn, o jie, linksmi ir energingi, praveria langą 

ir mojuodami rankomis choru šaukia: 

,,Mokytoja, iki rytojaus! Lauksime jūsų pamokos!“ 

Ir – kažkoks stebuklas: jėgos grįžta.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.