Švenčių receptas: užbaikime metus tvariau ir draugiškiau gamtai

Artėjančių didžiųjų metų švenčių nuotaikos vis labiau spalvina mūsų kasdienybę, tad pasistenkime, jog šis nuostabus ir šiais metais kiek kitoks laikotarpis būtų kitoks visomis prasmėmis – tvaresnis, atsakingesnis ir draugiškesnis gamtai bei mums patiems. Pasistenkime švęsdami padaryti kuo mažau žalos aplinkai ir visai planetai, pagalvokime ir apie vartojimo bei tvarumo temas.

Kodėl?

Atsakymas paprastas – šventinis sezonas gruodžio mėnesį tradiciškai yra didžiausio vartojimo laikotarpis, kai dovanojame vieni kitiems dovanas, daug keliaujame ir lankome vieni kitus. Skaičiuojama, kad per kelias švenčių dienas žmogus sukuria tokį savo anglies dioksido pėdsaką, kokį palieka skrydis lėktuvu per Atlantą. Po švenčių išmetama tonos nesuvalgyto maisto, plastikinių dovanų pakuočių, nukertama milijonai eglių, o statistika rodo, kad kas antras žmogus meluoja, jog gauta dovana iš tikro patiko. Tad verta susimąstyti, ką galima daryti kitaip?

Dovanos savo šeimai, artimiesiems, draugams, kolegoms

Įprastai dovanų pirkimo klausimas žmonėms prieš šventes sukelia daugiau streso nei malonumo, užima daugiausiai laiko ir kainuoja daugiausiai išlaidų. O ar pagalvojame, ar artimiesiems tikrai reikia dar daugiau „daiktų“? Daugelis iš mūsų ir taip jau turime kur kas daugiau, nei mums reikia. O kai labai norime kažko, įsigyjame patys. Tad ką padovanoti, o gal visai atsisakyti dovanų?

Numatykime naujas taisykles šių metų (ne)vienkartinėms dovanoms tarp šeimos narių, draugų, kolegų – idėjų yra išties nemažai:

• keistis dovanomis už sutartą sumą – taip tereikės pasirūpinti viena dovana, bet ne atskira kiekvienam;
• dovana tam tikra tematika, pvz. TIK maisto produktas, TIK rankų darbo dovana, TIK ekologiška ar iš perdirbtų medžiagų pagaminta – sąrašas išties ilgas: stiklainis uogienės, medaus, pačių kepti meduoliai, pieštas piešinys, megztos kojinės, pasiūtas daugkartinis pirkinių krepšys, sukalta lesyklėlė, o gal augalas vazone, kuris džiugins kasdien ir pan. Gal ir kažkoks praktinis daugkartinis daiktas, kurįbus galima naudoti ne vienerius metus? Tarkime, daugkartinis puodelis kavai ar arbatai, gertuvė vandeniui, daugkartiniai šiaudeliai, maišelių rinkinys sveriamiems produktams ar kt.;
• geras darbas, šventės metu pasirūpinant aukų dėžute ir surinktą sumą paaukojant kažkam, kam to reikia labiau – gal kažkieno svarbiai operacijai, gal norint pasirūpinti vienišais ar sergančiais žmonėmis, o galbūt – gyvūnais prieglaudoje;
• jei visgi perkame daiktus, pirmiausia rinkimės tai, kas pagaminta mūsų šalyje, taip paremiant vietos verslą ir vietos kūrėjus, mažus verslus.

Dovanų pakuotės

Jei visgi nusprendėme rinktis dovanojimo džiaugsmą, laikas pagalvoti apie dovanos supakavimą. Didžiojoje Britanijoje buvo paskaičiuota, kad per Kalėdas sunaudojama apie 227 0000 mylių vyniojamo dovanų popieriaus – tokio kiekio drąsiai pakaktų supakuoti prie Prancūzijos krantų esančią Gernsio salą. Išeitys yra kelios: arba atsisakyti dovanų popieriaus ir su juo kartu į porą einančių lipnių juostų, juostelių, blizgučių ir dovanoti dovanas nesupakuotas. Juk toks popierius po dovanos išpakavimo tiesiu taikymu keliauja į šiukšliadėžę. Juolab – didžioji dalis dovanų pakavimo popieriaus neperdirbama dėl jo gamyboje naudojamų įvairių cheminių baliklių su chloru ar kitų cheminių medžiagų, arba būti išradingiems – supakuoti dovanas į turimo audinio atraižą, kurią po išpakavimo galima tiesiog pasiimti atgal ir pasilikti kitai progai, pasiūti maišelį iš to audinio – bus dviguba dovana, vėliau keliaujant į parduotuvę pirkiniams arba sveriamiems produktams. Taip pat dovanų pakavimui gali pasitarnauti ir anksčiau gauti dovanų maišeliai, kurių neišmetėte, laikraščiai, seni žemėlapiai…

Bet jei išpakavus dovanas visgi liko daug įvairių pakuočių,būtina pasirūpinti, kad jos atsidurtų teisingame pakuočių atliekų konteineryje. Ir būtinai – tvarkingai sulankstytos, kad neužimtų daug vietos.

Eglutės ir dekoracijos

Kokia – plastikinė, gyva nukirsta, gyva vazonėlyje, eglės šakelė, o gal nuomota eglutė?

Jei tai plastikinė eglutė, kuri namuose jau seniai puošiama kasmet, žinoma, ją galima naudoti ir toliau – geriau nei išmesti ir įsigyti kitą. Atsisveikinti su ja reikėtų tik tada, kai ji visiškai nebetiks puošimui. Tada dirbtinę eglutę reikėtų nuvežti į artimiausią didelių gabaritų (stambiagabaričių) atliekų surinkimo aikštelę.

Eglutė vazonėlyje – puikus sprendimas papuošti namus, nepadarant didelės žalos gamtai, jei po šventės bus kur ją pasodinti.

Jei visgi namus puošime nukirsta eglute, svarbu po švenčių ją tinkamai sutvarkyti – neišmesti į buitinių atliekų konteinerį ar nepalikti šalia jo, o pristatyti į specialų konteinerį eglutėms surinkti – apie tai praneša arba patiems verta kreiptis į konkretų namą aptarnaujančią atliekų tvarkymo įmonę. Gyvenant nuosavame name, ją galima kompostuoti ar sudeginti.

Jau keletą metų vis labiau populiarėjanti paslauga – eglutės nuoma, kai per šventes ji džiugina namus, o pasibaigus šventiniam sezonui grįžta atgal į gamtą, ūgteli ir laukia kitų metų.

O gal šiais metais pakaks tik eglutės šakos jaukumui namuose sukurti? Tokių parūpina prieš šventės miškininkai, kurie dalina nugenėtų eglių šakas prie prekybos centrų ar miesto aikštėse.

Gyvenimo be atliekų (zero waste) propaguotojai siūlo ir dar daugiau smagių ir išradingų sprendimų šiuolaikiškai eglei: eglute paversti vieną iš namuose augančių vazoninių augalų, jį papuošiant šventinėmis dekoracijomis; papuošti kieme augančią eglutę, arba dar tvariau ir „su šypsena“ – papuošti rėmeliu kambario sieną ar stalą su iš kokio seno žurnalo iškirpta eglute arba eglute papuošti kompiuterio užsklandos ekraną.

Grįžkime prie senųjų tradicijų – jau ilgus metus senosios kartos papuošimams naudodavo medžiagas ir daiktus iš gamtos, tad ir mes ieškokime originalių sprendimų, savo rankomis pasidarykime dekoracijų: eglutės puošimui tiks ir džiovinti vaisiai, kepti riestainiai, medžiaginiai žaisliukai ar žaislai iš gamtoje randamų priemonių. Tvarumas papuošimuose – tolygu minimalizmui, natūraliems akcentams namuose ir visiškam pompastikos nebuvimui. O jei tai kurta pačių ar mūsų vaikų rankomis – jaukumo bus tik daugiau.

Maistas per šventes

Svarbiausia – išmokti planuoti ir keliauti į parduotuvę, apgalvojus šiuos svarbius dalykus:

• jei šventės vyks su tėvais, artimaisiais, draugais – aptarti meniu iš anksto ir pasidalinti, kas už kokius patiekalus bus atsakingas. Priešingu atveju, tikėtina, patiekalai gali kartotis ir, deja, dalis jų pateks į šiukšlių dėžę;
• ar tikrai vis dar būtina laikytis tradicijų ir gaminti 12 ar net daugiau patiekalų šventiniam Kūčių stalui?
• jei visgi maisto prigaminome per daug, o kažkas liko net nepaliestas ir neragautas, galima jį paaukoti ar atiduoti kitiems;
• tegul šventės būna tas momentas, kai geriau pagaminti vieną ar kelis patiekalus, kurių neragavome visus metus, kurio labai pasiilgome ir kurį ruošime patys, žinodami visus į jį dedamus produktus. Tvariausia vakarienė, pietūs bus tie, kai viskas bus suvalgyta ir maistas neatsidurs šiukšliadėžėje.

O svarbiausia…

Kūčios, Kalėdos – tai ne dovanos, tai yra dvasingumo šventės, buvimas kartu su šeima ir su pačiais artimiausiais žmonėmis. Didžiųjų švenčių esmė senosioms kartoms buvo artimųjų, šeimos susibūrimas, bendravimas, deja, šiandien šį aspektą vis labiau pakeičia materialių dovanų kultas. Tačiau kad ir kokios brangios būtų dovanojamos dovanos, jos niekaip nekompensuos bendravimo ir artimo ryšio trūkumo.

Kūčios, Kalėdos – tai nėra viena diena metuose, kai visi gauna tai, apie ką svajojo ištisus metus. Priešingai – tai galimybė priminti sau ir vaikams, kokios vertybės yra svarbiausios. Senosios kartos tikėjo, jog šventiniu laikotarpiu gauti palinkėjimai pildosi, tad dovanokime vieni kitiems ne daiktus, ne stresą, bet pokalbius, įsimintinas akimirkas, bendravimą, buvimą su šeima ir gerą bei kokybišką laiką kartu. Tuo pačiu tausosime ir gamtą.

Tvarių ir jaukių visiems pamažu artėjančių švenčių!

VšĮ „Gamtos ateitis“ inform.