„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

„Prarastoji karta“ – tai tik dar viena etiketė, klijuojama mokiniams

Z. Masteikienė (pirma iš dešinės) su kolegėmis lituanistėmis Z. Masteikienė (pirma iš dešinės) su kolegėmis lituanistėmis

Įsibėgėjus valstybiniams brandos egzaminams, visuomenėje vėl netyla diskusijos, kad „ši moksleivių kar­­ta – prarastoji“. Tačiau Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė su tuo nesutinka – anot pedagogės, visais laikais mokiniams buvo klijuojamos įvairiausios etiketės.

Pasirinkimo nesigaili

Z. Masteikienė Šilalės Simono Gaudė­šiaus gimnazijoje dirba jau 36-erius metus. Mokiniai ją apibūdina kaip visada linksmą ir motyvuojančią savo srities specialistę. Tačiau pati pedagogė pasakoja, kad iš pradžių tai neatrodė svajonių profesija.

„Mūsų šeimoje buvo didžiulė pagarba mokytojams, savo mokykloje taip pat sutikau puikių mokytojų, todėl ši profesija iš šalies atrodė patraukliai. Bet neturėjau nė mažiausio supratimo, kaip viskas iš tiesų vyksta mokyklos „viduje“. Kai baigiau studijas, mokykloje buvau atlikusi praktiką, dirbau pionierių stovykloje vadove, tačiau apie nuolatinį pedagoginį darbą tikrai negalvojau. Su kurso draugais vis pajuokaudavome, kad jeigu blogai mokysies, teks eiti į mokyklą. Ir iš tiesų – dauguma jų pasirinko visai kitą gyvenimo kelią. Mokytojais dirbame vos keli. Bet tikrai nesigailime dėl to, nes sunkus ir įdo­mus darbas pranoko bet ko­kius mūsų įsivaizdavimus“, – sako patyrusi pedagogė.

Direktoriaus pavaduotoja ug­dymui neslepia, jog būdama mo­kinė ji buvo gana stropi ir pareiginga, tačiau pamokos ne­buvo jos mėgstamiausia veikla.

„Tais laikais lyderystės niekas neskatino, kaip buvo sakoma, taip ir turėjome elgtis, be jokių interpretacijų bei svarstymų. Atsimenu, klasėje labai daug dainuodavome, smagiai keliaudavome, spor­tavome, lankėme spektaklius, pa­ro­das, eidavome į kiną. Tėvai manęs per daug nekontroliavo, laisvalaikio malonumus rinkausi pati. Tu­rėjau draugę, su kuria po čiuo­žyklos sušilti eidavome į pa­rodą. Kažkaip neatsimenu, kad būčiau džiūgavusi dėl pamokų. Nors kai kurių mokytojų bijojau“, – prisipažįsta mokytoja.

Šiuo metu pedagogo specialybę renkasi vis mažiau jaunimo. Ilgą darbo patirtį turinti mokytoja sako, jog žmonių, kurie galėtų dirbti mokytojais, yra, tačiau jiems trūksta motyvacijos.

„Esu įsitikinusi, kad į mokyk­lą turi ateiti tik patys geriausi. Tiks­liau – jų neturėtų pritrūkti, nes tokių žmonių tik­rai yra. Mokytojas privalo būti darbštus, atkaklus, atviras, reiklus, sveikas, pozityvus“, – neabejoja pašnekovė.

„Prarastoji karta“ – dar viena etiketė

Vis girdime frazę, jog „ši karta – prarastoji karta“. Tačiau puikiai mokinius pažįstanti Z. Masteikienė net neabejoja, kad tai tėra tik dar viena skambi frazė. 

„Manau, jog toks apibūdinimas – dar viena etiketė, kurią norima „pakabinti“ ant visos kartos. Ir mūsų kartos žmonės mėgsta sakyti, kad „mes buvome kitokie“, reikėtų suprasti – geresni. Bet netikiu „pranašais“, turinčiais ir teigiančiais vienintelę tiesą apie mokyklą, lietuvius, jaunimą, švietimą, mediciną ir t. t.“, – sako direktoriaus pavaduotoja ugdy­mui.

Pedagogė neslepia, kad ilgi darbo me­tai mokykloje leido įsitikinti ir patirti įvairių kartų skirtumus. Tačiau, anot jos, nesvarbu, kaip keitėsi laikas, bet žmogus išliko žmogumi.

„Keitėsi aplinkybės. Jos skatino tapti „madingais“ kitus dalykus negu buvo mano vaikystėje, iškėlė naujų reikalavimų. Bet žmogus liko žmogumi: gyvas, jautrus, siekiantis laimės, klystantis. Visada stebiuosi žmogaus vidiniu varikliu, energija, nuolatiniu atsinaujinimu. Ir tai nesusiję su amžiumi, gyvenamuoju laiku, aplinkybėmis. Tai arba yra, arba nėra“, – neabejoja lituanistė.

Anot direktoriaus pavaduotojos ugdymui, karantinas mokyklos gyvenimą pakeitė, tačiau išmokė ir daug naujų dalykų.

,,Karantino metu yra visko. Bet daugiau gero. Juk žinoma, kad, bėdai ištikus, visi susitelkia, padeda vieni kitiems. Manau, ir mus ištikusi neganda padėjo susikoncentruoti, pa­gelbėti vienas kitam. Ir jei visi šokame vienas kitam į pagalbą, nesusireikšminame, vis­kas eina progreso link“, – įsitikinusi mokytoja Z. Mastei­kienė.

Naujos ugdymo programos teikia daug vilčių

Daugeliui mokinių lietuvių kalbos egzaminas kelia baimę ir nerimą. Tyrimai rodo, kad lietuvių kalbos žinios vis prastėja. Tačiau lituanistė Z. Masteikienė su šiuo teiginiu nesutinka ir teigia, jog yra daug jaunuolių, kurie lietuvių kalbai skiria daug dėmesio nuo mažų dienų.

„Lietuvių kalba lyg ir aiški, žinoma. Stebiu, kaip mūsų gimnazistai nuo pirmos gimnazijos klasės ima rody­ti sa­vo kalbinį talentą olimpiadose, kon­kursuo­se. Dažniausiai tie patys mokiniai lieka ištikimi lietuvių kalbai iki mokyklos baigimo. Tikiuosi, kad ir vėliau ją gerbia. Ne vieną ryškią asmenybę esu mačiusi per meninio skaitymo konkursus, tai kartais ir nustebina, ir sužavi. Yra tekę skaityti ir jų meninės kūrybos“, – apie mokinių meilę kalbai pasakoja mokytoja Zoja.

Šiuo metu Lietuvoje atnaujinamos ugdymo programos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui sako, kad iš naujų programų tikisi išties daug.

„Reikia pamokoms pritaikytų naujų vadovėlių, priemonių, su kuriomis būtų galima dirbti, o ne klaidžioti interneto „keliais su tuščia terbele“, kurti užduotis bei pan. Visada su dideliu pavydu stebiu anglų kalbos pamokas – šios srities specialistai turi gerus vadovėlius ir mokymo priemonių paketą. Tikiuosi, kad naujos kartos lituanistai jau dirbs kitaip. Nes kol kas stinga vieningos sistemos. Pasirinkai prieš penkerius metus „ne tą“ vadovėlį – ir vargsti, nes tuomet, pasirodo, suklydai. Visko labai daug. Ir nors tikrai turime puikių mokytojų litua­nistų, ekspertų, jų patirtis neretai atrodo lyg būtų paslėgta po sunkiu akmeniu, o rankos surištos. Tačiau viliuosi, kad viskas susitvarkys“, – neabejoja mokytoja Z. Masteikienė. 

Vesta VITKUTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos I kurso studentė

Nuotr. iš Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos albumo