„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Šilalė – piligriminio maršruto dalis

Populiariausio piligrimų kelio Camino de Santiago atšaka jau nusidriekė ir Lietuvoje, tačiau entuziastai nesustoja. Prieš savaitę žygeiviai suko Šilalės rajono gražiausiomis vietomis, dėliodami žemėlapyje būsimą maršrutą. Jis ir taps Camino Lituano atšaka, kuri įsilies į didįjį Europos piligrimų kelių tinklą.

„Tik iki darbų pabaigos dar liko nemažai nuveikti“, – sako savanoriškai maršrutą planuojantis Marius Min­kevičius.

Kas yra Camino de Santiago?

Camino de Santiago (Jokūbo kelias) – pasaulyje gerai žinomas tarptautinis piligrimų kelias į Ispanijoje esantį San­tiago de Compostela miestą, kuriame yra Šv. Jokūbo kapas. Istoriniai šaltiniai teigia, jog kadaise ant jo buvo pastatyta koplyčia, o aplink įsikūrė gyvenvietė, galiausiai tapusi miestu.

Piligrimai į šią šventovę keliauja daugybe skirtingų kelių, tačiau pats populiariausias yra bemaž 800 kilomet­ro ilgio Camino Frances – Prancūzijoje prasidedantis kelias, vedantis iki minėto Santiago de Compostela miesto. Maršrutu kasmet eina šimtai tūkstan­čių piligrimų ir kiekvienas dėl savų priežasčių: vieni remiasi religiniais motyvais, kitiems tiesiog patinka eiti, treti ieško būdų atsipalaiduoti, pailsėti nuo darbų. Tarp tokių keleivių – ne vienas lietuvis, apie kelionės įspūdžius praėjusią vasarą galėjo skaityti ir „Šilalės artojo“ skaitytojai – jais dalinosi laikraščio bendraautorė Kotryna.

Šį kelią išbandė bei įveikė ir M. Min­kevičius, kuris savanoriauja kuriant Ca­mino Lituano maršrutus (Lietuvos kelio). „Šilalės artojui“ jis pasakojo, kad tokio maršruto kūrimo idėja kilo būtent tarp Camino de Santiago išbandžiu­sių žygeivių.

„Nutarėme, kad ir Lietuvoje reikia piligrimų kelio. Ėjimo bendruomenė plati, maršrutą kuriančių savanorių ratas kinta. Tai bus piligriminis kelias, neaplenkiant religinių objektų. Nors tik apie 20–30 proc. piligriminiais keliais eina dėl religinių priežasčių“, – sakė M. Min­kevičius.

Anot pašnekovo, tokie žygiai yra būdas praleisti laiką pačiam su savimi, pailsėti, „sudėlioti mintis į vietas“, kai kam – tiesiog ilgos atostogos kelyje.

Žygiavo nuo Varnių

Numatyta, jog prie Europinio kelio prisijungiantis Camino Lituano bus 500 km ilgio. Per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis, nuo Latvijos iki Lenkijos sienų, jis susijungs su Šv. Jokūbo kelių tink­lu ir vingiuos į Ispaniją. Per Lietuvą besidriekiančioje atkarpoje numatyta 21 etapinė stotelė, kurioje – nakvynės vieta, maitinimo įstaigos.

Sudėliojus maršrutą, pastebėta, kad liko vakarinė šalies dalis, kurioje gausu įdomių bei lankytinų objektų. Ap­sispręsta dėl dar vienos piligriminio kelio atšakos, kuri ves ir per Šilalę. Ban­domajame žygyje iš Varnių pavyko pasiekti Šiauduvą.

„Šilalę pasieksime tik liepos mėnesį. Kelias ilgas, nuo Varnių ėjome pro Med­vėgalį, Bilionius, nakvojome ten esan­čioje etnografinėje sodyboje. Iš viso su paklydimais nueita apie 50 km. Iki tikslaus maršruto sužymėjimo ir paskelbimo dar laukia ilgas kelias, informacijos apdorojimas“, – teigė M. Min­ke­vičius.

Žygeivis tvirtino, jog, numačius pėsčiųjų maršrutą, būtina įsitikinti, ar kelias nesidriekia neleistinomis vietomis. Teks atsiklausti ir privačių žemių savininkų, ar šie leis žygiuoti jų valdomis. Šilalės rajone kelio žymėjimą pradėti esą būtų galima tik rugsėjo–spalio mėnesiais. Visiškai paruoštą žygiavimui piligriminio kelio atšaką tikimasi paskelbti kitąmet.

„Ėjom, ėjom ir atėjom“

„Jei viskas gerai, liepos 3–4 d. planuojame tęsti žygį ten, kur baigėme, ir pasiekti Šilalę, o iš jos – ir Pagramantį. Pėsčiomis nuo Šilalės iki Tauragės yra apie 2 dienos kelio, bet kada tęsime žy­gį ta kryptimi, dar sunku pasakyti“, – planais dalijosi Marius.

Pasak jo, aplinkinių vietovių gyventojai, bendruomenių atstovai nusiteikę entuziastingai, o kartu žygiavusi šilališkė savivaldybės tarybos narė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė pasidalino ne viena istorija apie Šilalės rajoną.

„Visa komanda ėjom, ėjom ir atėjom. Džiaugiamės, kad idėją palaiko Varnių vyskupystės muziejaus vadovas, Karū­žiškės dvaro šeimininkai, Bilionių seniūnija ir bendruomenė. Tai – tik keli mano išvardinti žmonės, jų yra daug daugiau“, – teigė pašnekovas.

Planuojama piligriminio kelio atšaka, eisianti nuo Mažeikių, Žemaičių Kal­varijos, pro Varnius, Šilalę, Tauragę, su­sijungsianti su Jurbarku, bus su įprastais piligriminio kelio atributais. Ke­lei­viai galės gauti simbolinį piligrimo pasą, kuriame rinks antspaudus aplankydami pažymėtus taškus. Maršruto planuotojai apgalvoja ir nakvynės vietas.

„Man tokiose kelionėse svarbu apmąstymai, patirtys. Visi savanoriai turime normalius, įprastus darbus, kuriuos deriname su žygiais ir maršrutų planavimais. Kai kiti važiuoja į Palangą ar kitur ilsėtis, mes žygiuojame“, – sakė Kaune gyvenantis M. Minkevičius, pridurdamas, kad žygiuose dalyvauja visi norintys – nuo vaiko, iki senelio.

Bandomajame žygyje dalyvavusi V. Jan­kauskaitė-Milčiuvienė „Šilalės artojui“ teigė, jog tik džiaugtis turime, kad piligrimų trasas ir maršrutus organizuojanti Camino Lituano atkreipė dėmesį ir į mūsų rajoną. 

„Manau, visi turėtume būti suinteresuoti, jog kuo daugiau turistų užsuktų pas mus. Ir būkime jiems kuo paslaugesni: pasiūlykime nakvynės vietą, kad ir savo namuose laisvame kambaryje, šiltus pusryčius, dušą. Piligrimai nėra įnoringi turistai, jiems užtenka paprastų paslaugų. Bet tai yra žmonės, su kuriais įdomu pabendrauti, padiskutuoti, o bendravimas kartais naudingesnis už piniginį uždarbį“, – įsitikinusi Vitalija. 

Ji tikino žygiuodama kartu su Ca­mi­no Lituano būriu labai didžiavosi savo kraštu – visiems įspūdį paliko Ka­rū­žiš­kės dvaro savininkų pasakojimas, ekspozicijos pristatymas bei priėmimas.

„Tądiena Lietuvos radijui kaip tik suėjo 95 metai – be galo simboliška, jog kaip tik tada aplankėme lietuviško radijo įkūrėjo Alfonso Jurskio ekspozici­ją. Dvare sklando tikro patriotizmo, atsidavimo savo kraštui dvasia. Beje, ten galėjome pasigardžiuoti ožkos sūriu bei šviežiu iš vietinių pievų surinktu medumi. 

Bilionių bendruomenė mus pasitiko etnografinėje sodyboje. Tautiškai pasipuošę bilioniškiai papasakojo apie mūsų krašto kulinarinį paveldą, pamokė, kaip pasigaminti „meškos šūdukų“, patiekalą iš juodos duonos, kanapių ir obuolių. Neva tokiais skanumynais senovėje šeimininkės piemenėlius maitindavo. O kur dar bilioniškių vaistažolių mišiniai, obuolių sūriai, rankdarbiai! Ne vieną keliauninką sušildė ir megztos kojinės.

Laukuvoje išklausėme šv. Mišias ir pa­rapijos klebono kun. Virgilijaus Po­ciaus pasakojimą apie Art deco stiliaus bažnyčią.

O dar keliauninkus stebino pakelėse besiganančių karvių gausa – faktas, jog Šilalės rajone yra tiek karvių, kiek visoje Estijoje. Pa­sakojau tai ir gyriau mūsų ūkius, juose gaminamus sūrius, varškę bei kitus gardumynus“, – didžiuojasi savo kraštu Vitalija.

Morta MIKUTYTĖ

Kęstučio SONGAILOS ir V. JANKAUSKAITĖS-MILČIUVIENĖS nuotr.