Kokios mūsų lietuviškumo šaknys?

Šiandien kaip niekada svarbu pa­žvelgti į savo šaknis – ar jos bū­tų lietuviškos, ar kitos tautos, gy­ve­nusios ar tebesančios Lietuvos že­mėje. 

Taip jau sutapo, kad naujų grėsmių akivaizdoje pasirodė nauja – jau šeštoji – mano knyga „Lietuviais esame mes gimę. Garsiausi pasaulio žmonės, kurių šaknys Lietuvoje“, šį kartą apie 26 likimus, garsių asmenybių gyvenimo vingius, jų išskirtines biografijas. Ir visai nesvarbu, ar jie patys, ar jų protėviai buvo lietuviai, žydai, totoriai. Svarbu, kad jie tam tikra prasme keitė pasaulį ir Lietuva, garsino savo kraštą, o kai kurie – neslėpsiu – ir juodino. Bet jie ar jų seneliai bei tėvai vis tiek buvo kilę iš šios žemės ar kaip nors kitaip susiję su lietuviškomis šaknimis. Beje, nebūtinai giminystės ryšiais...

Ar tikrai Kristupas Kolumbas turi lietuviško kraujo? Kodėl galima tvirtinti, jog Julijaus Cezario nurodymu buvo įkurtas Vilnius? Koks lietuvis pra­dėjo Antrąjį pasaulinį karą? Kas toks seifų plėšikas ir britų karo didvyris Džonis Ramenskis (Jonas Ra­ma­naus­kas)? Ar yra įrodymų, kad JAV prezidento Joe Bideno protėviai kilę iš LDK, t.y. iš lietuvių? Ar iš tiesų britų premjeras Borisas Johnsonas yra lit­vakas nuo Žemaičių Kalvarijos? Ką mes žinome apie karvedį Joną Karolį Chodkevičių, į Irano šachą pasikėsinusį Martiną Kurmį, litvaką nuo Sere­džiaus Alą Jolsoną, galvanistikos išradėją Teodorą Grotusą? 

Knygoje – 26 žymių žmonių likimai, taip pat žydų „sėslumo ribų“ analizė, pasakojimai apie Stalino smogiką, Hai­čio salos karalių, „Raudonąją Emą“, Piotrą Vrangelį ir daugelį kitų. Bus įdomu paskaityti, juo labiau, kad kiekviename straipsnyje nurodyti šaltiniai, iš kur tie faktai arba versijos paimtos, tad jais galima naudotis rašant įvairius darbus. 

Knyga buvo pristatyta leidyklos „Obuo­lys“ stende per 22-ąją Vilniaus kny­gų mugę.

Česlovas IŠKAUSKAS