Prisikėlimas
A. AMBROZOS nuotr.
...Ir viskas
taip žalia
nauja
toli taip
be galo
matosi...
Sigitas Geda
Po darganų, šalčio, tamsos
į Žemę ateina pavasaris.
Šviesa. Saulė. Šiluma. Viltis. Velykos. Bunda žemė ir dangus,
skleidžiasi ir sprogsta,
čiulba ir kalena...
Atrodo, prisikėlus Žemei,
turi prisikelti ir žmogus.
Turi nelikti karo,
nelaimių, liūdesio.
Ir taip norisi išeiti iš namų
ir iš savęs: tapti nors šiek tiek
geresniu, jautresniu,
atidesniu kitam ir kitokiam.
Ir pamatyti toli – net iki kito širdies.
Pakelkime akis į dangaus mėlynę – mums taip reikia
Tikėjimo ir Vilties.
Rima PETRAITIENĖ