Kartu su savo Tėčiu

Laimingi tie vaikai, kurie turi rūpestingą Tėtį. 

Tokį, kuris su savo vaikais sukala inkilą, pastato lego miestą, išsimaudo jūroje. 

Tėtį, kuris turi laiko ramiems pokalbiams 

ir patylėjimui dviese. Tėtį, šalia kurio niekas nėra baisu. 

Tėtį, kuris pačias didžiausias savo vaikų problemas kažkaip tyliai ir ramiai 

padeda išspręsti ir tu net nepastebi, kad tos problemos jau seniai nebėra. 

Jonas Mekas yra rašęs: „Aš, vaikas, sėdėdavau ant lauko ežios ir žiūrėdavau, 

kaip mano tėvas eidavo per lauką lėtai, vienodu žingsniu: joks jogas nebus arčiau 

šito pasaulio, šitos žemės. Tėvas išmokė mane visko, kas giliai širdyje aš esu“. 

Gera turėti tokį Tėvą – jis visada kartu.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.