Rugsėjo 1-osios mintys

„Kylame aukštyn tik dėl to, kad egzistuoja apačia ir galima atsispirti nuo tvirto pagrindo, 

o iš viršaus, įkvėpus oro, šūktelti: 

„Oho, kaip aukštai mano užkopta“! Ne apie kalnus čia“... (Julius Keleras) 

Rugpjūčio kaitra, kuri ne kiekvienais metais per patį vidurvasarį taip užkepina, 

dar nutolina mintis apie priartėjusią Rugsėjo 1-ąją, naujųjų mokslo metų pradžią, 

Mokslo ir žinių dieną. Nauja pradžia visiems, kas susiję su mokykla ar universitetu: 

mokiniams, studentams, mokytojams, dėstytojams, tėveliams, seneliams, kitaip tariant, 

didžiajai daugumai žmonių. Ir labai svarbu šią dieną suvokti kaip prasmingą, 

galbūt net visą gyvenimą nulemsiančią pradžią, po kurios bus daug naujų iššūkių, 

pergalių ir pralaimėjimų, laimingų ir skaudžių patirčių. Tačiau vis tiek svarbu nuo pat pradžios 

turėti savo tikslus ir pasiryžti kantriai, iš visų jėgų jų siekti. Dar svarbu visiems pasijusti 

vieno didelio Mokslo ir žinių laivo jūrininkais, neįveikiamų viršukalnių alpinistais, 

ieškančiais atsakymų į daugybę klausimų. Visiems kartu, mojant rudeniu kvepiančiais 

raudonais ir geltonais jurginais, įvairiaspalviais astrais ar išlakiais kardeliais...

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.