Laisvės pavasaris

„Paimkim Lietuvą

Visi ant rankų,

Priglauskim Lietuvą

Kaip kūdikį brangų.

Grąžinkim Lietuvai

Jos ryto dangų,

Dainuokim Lietuvai:

„Lietuva brangi“...

(Aniuta Vitkauskaitė – Dukynienė)

Švęsdami 26-ąjį Laisvės pavasarį, mokykimės gyventi dabartimi.

Nustokime ruoštis visuotinėms ir asmeninėms grėsmėms ir nelaimėms. Pajuskime palaimą, mėgaudamiesi dabarties akimirka - jos trapumu bei trumpumu. Tai ir yra tikrasis gyvenimas, apie kurį taip mažai galvojame. Mokykimės gyventi, ne išgyventi. Toks mokslas nekainuoja nė cento. 

Ieškokime kitokio, tauresnio santykio su Tėvyne. Ji yra vienintelė, kaip tėvas ir motina - jų visų nesirenkame. Nesuprastinkime meilės - nustokime ieškoti, ką tokio patogaus galėtume mylėti: patogų-naudingą žmogų, patogią-turtingą šalį. Pabandykime jaustis gerai čia ir dabar, nes nuolatinė nerimo, nevilties, pykčio, nepasitenkinimo būsena užprogramuoja katastrofišką žvilgsnį į ateitį. Taip atsiduriame užburtame nevilties rate, kai nedžiugina ne tik dabartis, bet nieko bent kiek šviesaus nesimato ir ateityje. Gamtoje aušta pavasaris. Ar išauš jis ir mūsų sieloje?

Rima PETRAITIENĖ