Tėvas – pilni namai ramybės
A. AMBROZOS nuotr.
Medinė vaikystės troba –
brangakmenis – geltonas, atsilupęs,
obelų sodas – orus
nepaliegęs dar...
Julius Keleras
Tėvas sode. Genėja obelis. Kopinėja medų.
Beria sėklas į lygutėles lysves. Parveda karvę. Dalgiu šienauja.
Gražiai išsirietusi pradalgė – atrodo, kad ji šoka...
Pilnas kiemas, pilni namai Tėvo rankų.
Ir žvilgsnių. Ir atodūsių.
Nėra pasaulyje žmogaus, kuris būtų arčiau namų ir arčiau širdies.
O tai yra ramybė – Tėvo paveikslas.
Tokio, kurio žvilgsnis pasako daugiau negu patys
protingiausi žodžiai, kurio iškalbingas tylėjimas
tarsi nebyli pamoka mums, vaikams, gyventi taikiai
ir viskame ramiai siekti harmonijos.
Rima PETRAITIENĖ