Rasos – dangaus ir žemės paslaptis
„Ten, atsidariusioj, visus šonus atvėrusioj, žirnikais ir čiobreliais numėlusioj papievelėj,
baltoje pienėje kvepėjo dangaus ir žemės paslaptis...“
(Jonas Mekas)
Jau tuoj tuoj saulė pasieks aukščiausią zenito tašką – išauš ilgiausia metų diena.
Rasos. Daug šviesos, ryto rasos sidabro, pievų ir laukų žydėjimo.
Kiekvienas trumpiausios nakties žiedelis kupinas stebuklo:
gydo, stiprina, apsaugo. Laimingas žmogus, kuris tąnakt gali įsilieti į vaiskų gamtos margumyną,
pajusti vasaros pilnatvę ir pamėginti atspėti žemės ir dangaus paslaptį.
Rima PETRAITIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.