Savivaldybės darbuotojai turi tapti pavyzdžiu

Baigiasi antri naujosios savivaldybės tarybos kadencijos darbo metai, tačiau rajono gyventojai sako kol kas nematantys akivaizdžių valdžios darbo rezultatų, o kiekvieno susitikimo metu girdintys tik pagyras, kad viskas gerėja. Apie tai, kas jau padaryta, kam pritrūko laiko ir kokie užmojai laukia ateinančiais metais, kalbamės su Šilalės savivaldybės administracijos direktoriumi Raimundu VAITIEKUMI.

- Savivaldybės administracijos direktoriaus parei­gos Jums atiteko pirmą kar­tą. Ar užteko kituose dar­buose sukauptos patirties, ar priėmė­te jas kaip iš­šūkį?

- Kiekvienas naujas darbas yra iššūkis, tačiau 18 metų patirtis valstybės tarnyboje niekur nedingo. Ypač daug davė 2009-2010 m. eitos Tauragės apskrities viršininko pareigos. Administracinis darbas man nėra naujas dar ir todėl, kad savivaldybėje nesu naujokas. Pradėjau dirbti 1996 m. - buvau Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju, vėliau - Vietinio ūkio skyriaus vedėju, dvi kadencijas buvau renkamas vicemeru.

Administracijos direktoriaus darbe daugiausiai laiko atima dokumentų analizė - kasdien jų gauname apie 100, į visus įsigilinti neįmanoma, tačiau gyventojų prašymus stengiuosi nagrinėti itin atidžiai.

- Tada kaip paaiškintumėte tai, jog net 7 proc. gyventojų prašymų savivaldybės tarnautojai nepajėgia iš­nagrinėti laiku: trūksta kompetencijos, žinių, o gal atsakomybės?

- Ką galime pataisyti, jau taisome. Visada maniau, kad užtenka pasikalbėti, pasakyti, jog į vėluo­jančius raštus dėmesį atkreiptų skyrių vedėjai, tačiau akivaizdu, kad to yra per mažai. Reikia imtis griežtesnių priemonių.

Esame susitarę su skyrių vedėjais, kad jei savivaldybės darbuotojas turi uždelstų atsakyti raštų, nei atostogų, nei į komandiruotes jo neišleidžiame. Pirmadieniais, per skyrių vedėjų susirinkimus, analizuojame priežastis, dėl kurių atsakymai dar nėra išsiųsti. 

- Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskel­bė savivaldybių indek­są. Šilalės užimta vieta o­p­timizmo nekelia – tarp 54 ma­žųjų savivaldybių esame 50-oje vietoje. Kas lėmė, kad valdžios sprendimai vertinami taip blogai?

- Rajono verslininkų konferencijoje dalyvavęs ekonomistas Gi­tanas Nausėda pabrėžė, jog Ši­lalė nėra išskirti­­nė - pagal daugumą rodik­lių esame per vidurį. Deja, apie užsienio investicijas nieko gero pasakyti negalima. Jų mažai. Bet ir daugiau būti kažin ar gali. Esame kaimiška savivaldybė, neturime dujų ir geležinkelio, o stambiam verslui to labai reikia. Jiems nepalankus ir gyventojų mažėjimas.

Duok, Dieve, kad per visą kadenciją atsirastų bent vienas užsienio investuotojas. Nes tikėtis, jog pagal užsienio investicijas pasieksime bent šalies vidurkį, tikrai neverta.

Mūsų pagrindinis tikslas - išsaugoti esamas įmones, vie­ti­nius verslininkus, kad jie neuždarytų savo verslo, kaip jį Lietuvoje uždarė „Coca Cola“, „Estrela“ gamintojai. Bū­tų pui­­ku, jei vietos verslinin­kai galėtų investuoti, kaip inves­tuoja „Šilalės agro“, Anta­no Druk­teinio bend­rovė „Rai­­vida“, prekybos cent­ro „Norfa“ savininkai. Tai irgi vers­lo plėt­ra, ir rajono biudžetas praturtės gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, kitais mokesčiais. Indeksuose daug pliusų tokios investicijos mums nepridės, bet verslo mažėjimo nebus ir žmonės tai jaus.

- Baigiantis antriesiems darbo metams, laikas būtų prisiminti pažadus. Tu­rėjo­te nemažai užmojų pakeisti savivaldybės administracijos bei seniūnijų darbo organizavimą, įgyvendinti biudžetinių įstaigų personalo pertvarką. Ką pavyko padaryti, o kokių planų jau galbūt atsisakėte?

- Visuomeninio judėjimo „Ši­lališkiai“ rinkimų programa visada po ranka, kad neužmirščiau, ką esu pasižadė­jęs. Pirmas punktas joje - nemažinti seniūnijų skaičiaus. To ir nesiruošiame daryti, nors žmonės visko pakalba. Galiu garantuoti, jog ir nerimas dėl Žadeikių nepagrįstas. Taip, jau treji metai vieną po kito skelbiame konkursą seniūno vietai užimti, dabar tokia pat prob­lema kilo ir dėl Laukuvos seniūno pavaduotojo. Deja, kan­didatų neturime, nes, prieš dalyvaujant konkurse, rei­kia išlaikyti valstybės tarnybos testą ir vadovo kompetencijos egzaminą. Gali būti, kad, keletui nepasisekus, kiti bijo bandyti. Bet dėl to ir skelbiame konkursą, kad tikimės seniūną rasti.

Permainos savivaldybės ad­ministracijoje vyksta nuolat, nes to reikia, kad dirbtume geriau ir efektyviau. Ne visada svarbiausias dalykas yra patirtis - įsitikinome, jog jauni specialistai dirba greičiau bei kūrybingiau. Ruošiant įsa­kymus, savivaldybės tarybos sprendimų projektus, yra daug techninio darbo ir tik nuo darbuotojo sugebėjimų priklauso, per kiek laiko jį galima padaryti. Daug ką keičia moderniosios technologijos, o vyresnio amžiaus žmonėms, nors ir sukaupusiems didelę patirtį, ne visada pavyksta įvaldyti sudėtingas kompiuterines programas.

Sumažinę 15 etatų, nesu­sto­­sime. Dar­buo­tojams iš­ėjus, nau­­jų nepriimame, tie­siog likusiems per­skirs­tome darbus. Prieš keletą dienų atsisveikino­me su dar viena Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus darbuotoja, laimėjusia konkursą Klai­pėdoje. Mažėja mo­kinių, mažėja mo­kyklų, turi mažėti ir valdininkų.

Kol įgyven­dinome daug in­vesticinių pro­jektų, reikė­jo daugiau dar­buoto­jų Inves­ti­cijų ir sta­tybos skyriuje. Dabar projektų mažiau, nes sumažėjo Europos Są­jungos parama, to­dėl teko koreguoti ir šio skyriaus specialistų skaičių. Jau seniai kalbu, jog šiam skyriui rei­­kėtų dar vieno architekto, todėl teks peržiūrėti ir visą skyriaus struktūrą. Permainos neaplenks ir ki­tų skyrių.

- Pakalbėkime apie savivaldy­bės biudžetą. Ko­kia padėtis šiuo metu, ar pajamos surenkamos pagal planą? Biu­džetinių įstai­gų dar­buotojų darbo užmokestis ir įs­taigų išlaikymas numatytas tik dešimčiai mėnesių. Gal planuojama padidinti trum­palaikius finan­si­nius įsipareigoji­mus?

- Rajono biudžetas tikrai nėra labai blogas, bet meluočiau, jei sakyčiau, kad geras. Plano nevykdome, nes šiemet nesurinkome apie 300 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Planų nevykdome dėl to, jog rajone iš tik­rųjų gyventojų yra mažiau nei rodo Statistikos departamento skaičiai, pagal kuriuos Finansų ministerija sudaro pajamų surinkimo planą.

Tačiau metus baigsime be didelių skolų, visiems darbuotojams išmokėsime gruodžio mėnesio avansus ir atlyginimus. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija neperskaičiavo mokinio krepšelio, todėl nereikėjo valstybei grąžinti pinigų už išvykusius moksleivius. Lapkričio mėnesį taryba visoms mokykloms paskirstė krepšelio likučius, todėl mokytojai gaus gruodžio mėnesio atlyginimus, o didžiosios gimnazijos bei progimnazija dar galės nusipirkti ir po vieną naują kompiuterių klasę su baldais.

Šiemet skelbėme konkursą savivaldybės ilgalaikėms paskoloms refinansuoti. Turime apie 4 mln. Eur paskolų, paimtų su maždaug 4 proc. metinėmis palūkanomis. Dabar palūkanos sumažėjo iki 1 proc., tad per metus sutaupysime apie 120 tūkst. Eur. Ir dar sumažinome paskolų grąžinimo terminus.

Džiaugiuosi, kad savivaldy­bių reitingo sudarytojai mūsų rajonui daugiausiai taškų skyrė už biudžeto naudojimą, nes visos lėšos iš savivaldybės išeina tik per viešųjų pirkimų konkursus. Dabar tai ypač naudinga, nes darbų kainos per konkursus sumažėja dvigubai. Štai Dirkintų gat­vės rekonstrukcijos sąmata siekė 309 tūkst. Eur, o konkursą laimėjusi organizacija ją rekonstruos už 147 tūkst. Eur. Įmonės stengiasi atlikti darbus kuo pigiau, kad tik galėtų gauti užsakymų, įdarbinti žmones, susimokėti mokesčius. Ir mums tai naudinga.

- Bet nukenčia darbuotojų atlyginimai, o biudžetas surenka mažiau gyventojų pajamų mokesčio. Ar jau žinote, koks bus 2017 m. rajono biudžetas? Taryba vien kelių priežiūrai ir plėtrai ateinantiems metams prisiėmė daugiau kaip 400 tūkst. Eur įsipareigojimų. Nesibaiminate, jog politikai gali prarasti saiką?

- Gal, iš šono žiūrint, ir atrodo, kad įsipareigojimus politikai priima lengvai. Bet iki to vyksta svarstymai bei diskusijos, analizuojame finansinius srautus, aiškinamės, ar sugebėsime įgyvendinti įsipareigojimus. Tikiu, jog visi mūsų taryboje esantys politikai supranta, ką daro, ir jaučia politinę atsakomybę už savo sprendimus.

Valstybės biudžetas dar nepatvirtintas, todėl tikslių ateinančių metų savivaldybės biudžeto skaičių kol kas nežinome. Bet jau turime pranešimus apie ministerijų skirstomą finansavimą ir jie rodo, kad ateinančių metų biudžetas bus bene toks pat, koks ir šių, todėl manau, jog gyvensime panašiai. Jei pernai taryba patvirtino asignavimus 11 mėnesių darbo užmokesčiui bei 10 mėnesių „Sodros“ įmokoms, tai gyvenimas parodė, kad šiemet lėšų pritrūko tik nedaugeliui įstaigų.

Neplanuojame ir tikrai nedidinsime jokių - nei trumpalaikių, nei ilgalaikių - įsipareigojimų. Šiemet tas negresia, nebent iškiltų būtinybė daugiau prisidėti prie investicinių projektų finansavimo. Bet tie pinigai vėliau grįžta į biudžetą. Stengiamės paskolų imti kuo ma­žiau, nes per daug skolintis nega­lime ir dėl griežtų limitų.

- Mūsų rajonas sparčiai nyksta - jaunimas išvažiuoja, mažėja mokinių, darbingo amžiaus gy­ven­tojai emig­ruoja. Ko, Jūsų manymu, rei­kėtų imtis, kad Šilalė netaptų visiškai merdinčiu miesteliu? Ar sutinkate, nors tik­rai niekas nesako, jog šito visai nereikia, kad nei brangūs fontanai, nei stadionai, nei tuo labiau tiltai, vedantys į niekur, nesulaiko gyventojų čia likti?

- Emigracija į užsienį iš Ši­lalės nėra didelė, jaunimas „emigruoja“ į didžiuosius mies­tus. Išvyksta studijuoti ir negrįžta, nes visi tėvai sako tą patį: „Matai, kaip mes sunkiai kaime dirbame. Kabinkis, kiek įmanydamas, į gyvenimą mieste ir negrįžk į kaimą“.

Praėjusią savai­tę susitikome su seniūnijų darbuotojais, seniūnaičiais. La­biausiai mažėjanti yra Kal­tinėnų seniūnija: šiemet ten mirė 44, dar 16 išvažiavo gyventi kitur. O gimė tik 15 vaikų. Taigi per metus Kalti­nėnų seniūnija neteko 60 gyventojų, o atsinaujino vos ketvirtadalis.

Gyventojų mažėjimas yra visos Lietuvos problema, ir be bendrų valstybės sprendimų rezultatų Šilalėje nebus. Žmo­nėms neužtenka turėti darbą, jie nori ir kultūringai leisti laisvalaikį, kad galėtų pasivaikščioti su šeima ramioje vietoje, pailsėti nuo miesto triukšmo. Jei norime, jog jie čia liktų, reikia ir baseino, ir stadiono, ir sutvarkytų gatvių, nes siekiame gyventi gražiai bei patogiai. Kur vedame svečius, kai jie atvyksta į Šilalę? Vasa­rą - prie fontano, tvenkinio, parodome bažnyčią, bend­ruomenių parką, tai tas vietas ir turime tvarkyti.

- Ekonomikos analitikų teigimu, verslo plėtra daug priklauso ir nuo asmenybių savivaldybėse, nuo to, kaip tvarkosi savivaldybių administracijos. Ką mūsų rajono valdžia gali padaryti, jog iš rajono neišvažiuotų paskutiniai darbingo amžiaus mokesčius mokantys žmonės?

- Yra žmonių, kurie važiuoja dirbti į Klaipėdą, kitus miestus, bet gyventi nori Šilalėje. Džiaugiamės, kad mūsų rajone nedarbo lygis yra mažiausias Tauragės apskrityje, bet įmonių vadovai jau skundžiasi, jog trūksta darbo jėgos. Ar jie gali mokėti didesnį atlyginimą - štai kur klausimas. Tai yra esminis dalykas.

Ką mes galime padaryti? Pirmiausia - netrukdyti verslui. Jei jis prašo pagalbos ir galime padėti, privalome tą padaryti. Apie Šilalę dar turime vieną kitą laisvos valstybinės žemės gabalėlį, dabar formuojame sklypus. Perduosime juos Valstybiniam žemės fondui, kuris skelbia aukcionus. Tegul žmonės nusiperka ir juos naudoja: gal įkurs kokį verslą, o ir laukas nedirvonuos, savivaldybė gaus žemės mokestį.

- Iki kadencijos pabaigos liko šiek tiek daugiau nei dveji metai. Kasdienių reikalų bus daugybė, o ar turite išskirtinių planų - tokių, kuriuos įgyvendinus, žmonės galėtų Jūsų darbą prisiminti?

- Mano pagrindinis siekis - sustyguoti administracijos darbą taip, kad savivaldybės darbuotojai taptų pavyzdžiu gy­ventojams: laiku ateitų į darbą, atiduotų jam visas jėgas ir visas kūrybines galias, laiku išeitų, nevėluotų vykdyti savo įsipareigojimų. Turiu omenyje ne tik tuos, kurie dirba savivaldybės pastate, bet ir seniūnijose, visose įstaigose. Deja, matome, jog pareigingumo dar labai trūksta, o gyventojų skundai yra išties pagrįsti. Kai savivaldybės darbuotojai nesilaiko nustatytos darbo tvarkos, o nuvažiavęs į seniūniją randi ją pustuštę, pasiteisinimas, kad seniūnas išvyko į Šilalę, pavaduotoja atostogauja, o buhalterė išvyko į seminarą, nieko nesako - aišku, jog darbas nevyksta. Gal dokumentus ir galime sutvarkyti vėliau, bet dirbame žmonėms, esame matomi, todėl darbo metu po parduotuves vaikščioti negalime.

Suprantu, kad visiems atsi­randa reikalų tose įstaigose, kurios vakarais nedirba, bet apie tai kiekvienu atveju turi žinoti tiesioginiai darbuotojų vadovai. Mano tikslas yra sustyguoti savivaldybės administracijos darbą taip, jog žmonėms dėl savivaldybės darbuotojų nekiltų jokių abejonių ir blogų minčių. Valstybės tarnautojas yra valstybės atstovas ir savo pa­reigas privalo vykdyti taip, kaip iš jo reikalaujama - nesvarbu, ar į savivaldybę ateina verslininkas, ar socialiai remtinas žmogus.

Kadencijos pradžioje savivaldybėje pastatėme dvi vaizdo stebėjimo kameras. Tai - drausminanti priemonė: ne kiekvieną rytą įsijungiu, bet tikrai pažiūriu. Jei darbuotojas pavėlavo daugiau kaip 10 minučių ar išėjo iš darbo anksčiau ir apie tai nežino skyriaus vedėjas, turime imtis priemonių.

Nesu griežtas, tačiau esu reik­lus žmogus. Pats stengiuosi būti pavyzdžiu ir iš kitų, nepamiršdamas žmoniškumo, to reikalauju.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.