Tėvynės pavasaris

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Lietuva prisirpusi pavasariui - daugiau vakaro šviesos, aukšto dangaus ir tuoj tuoj jame įsispindėsiančios saulės. Ak, kiek daug širdy pavasariškos vilties - naujai pradžiai, savo ir savo Tėvynės ateičiai!

Kai kino salėje po filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ užsidegė šviesos, dauguma žiūrėjusiųjų jį vos sulaikėme ašaras - sovietinis melas, KGB mėsmalė dabar jau tik košmariškas filmas apie praeitį. Kitaip - gražiau, mieliau, artimiau - ėmė atrodyti ir nepažįstami žmonės, ir miestas, ir vakaras... Ir tada prisiminiau šviesaus atminimo filosofo Leonido Donskio žodžius - tarsi priesaiką: „Nemeluoti. Niekada negyventi mele. Nesistengti patikti ir pasirodyti šio pasaulio galingiesiems - politikams, aukštiems administrato­riams ir garsenybėms. Steng­tis patikti vaikams, mo­kiniams ir savo studentams. Nenuvilti savo mamos. Ma­žinti chamizmą. Grąžinti bent dalį simbolinės skolos pasauliui ir ypač savo Tėvynei už kalbą, žinias, patirtį ir žmoniškumą, kuriuos gavau iš savo tėvų ir mokytojų. Būti laisvam...“

Sveikas, dar vienas išlauktas mūsų Tėvynės pavasari!

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 10 kovo 2017 09:32