Iššūkiai Lietuvos saugumui - pradėkime nuo savęs

Kaip žinia, tūkstantmetėje istorijoje mūsų šalis niekada neturėjo nei tokių saugumo garantijų, nei tokių eko­nominių sąlygų, kokias turime šiandien. Be to, gali­me džiaugtis išsaugoję pagrindinius instrumentus, iden­ti­fikuojančius nacionalinę tautą - teritoriją, kal­bą, tra­di­ci­jas. Tačiau, deja, matome ir paveldėtą emo­ci­nį bei ma­terialųjį balastą, tam tikrų dalykų trapumą, neapi­brėž­tumą. Galbūt todėl visuomenėje kyla kontraversijų, vertinant tą ar aną laikotarpį, dabartinę situaciją, socio­ekonomines priežastis.

Šilalės viešojoje biblioteko­je su gyventojais susitikęs Vil­niaus universiteto Tarp­tau­ti­nių san­tykių ir politikos moks­lų instituto dėstytojas, po­li­to­logas, Seimo narys Lau­ry­nas Kas­čiūnas kalbėjo apie iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui, pristatė struktūrizuotus (ne) saugumo aspektus. Pasak pranešėjo, sociali­niu-ekonominiu požiūriu mū­sų šalis laviravo nuo planinės ekonomikos iki laukinio kapitalizmo, o šito padarinys - atlygio atskirtis tarp įvairių darbo rinkos segmentų, iššaukianti nepasitenkini­mą esama padėtimi. Taip pat pastebima akivaizdi regioni­nė segregacija: didžiausią bend­rąjį vidaus produktą kuriančiuose Lietuvos miestuose už tą patį darbą mokama daugiau nei provincijoje, mažesnius miestus bei miestelius sparčiai tuština patrauklesnė didmiesčių infrastruktūra. Ir jeigu nemažės išorinės emigracijos srautai, nedidės gimstamumas, ma­­noma, jog 2050 metais Lie­tuvoje liks apie 2 mln. senstančios visuomenės gyvento­jų.

Galima sakyti, kad yra du keliai: arba kažką daryti, arba nedaryti nieko. Jau girdisi siūlymų aktyvuoti regioninę politiką, subsidijuojant jaunimo įsikūrimo programas, patrauk­lesniu atlygiu skatinti reemigraciją. Tačiau kai kurie verslo magnatai šituos užmojus vertina skeptiškai ir, remdamiesi pragmatiniu išskaičiavimu, darbo vietas siūlo už­pildyti užsieniečiais.

Kitas gana ryškiai pastebimas iššūkis - valdžios bei visuomenės susipriešinimas. Ma­­to­me daugybę emociškai įkaitusių ginčų. Žinoma, galima sakyti, jog dalis jų „gimsta“ pramoginių šaltinių turinio pagrindu, tačiau, kita vertus, akivaizdžiai transliuojama retorika, kai pabrėžiamas atskirų žmonių grupių atskyrimas. Ir ypatingai tai yra įvaldžiusi viduriniosios valdininkijos grandis, kuri pa­brėžia: mes - sumanūs, ki­ti - runkeliai. O tai ypač skaldo piliečius. Bet yra šioje srityje ir teigiamų pokyčių - visuomenė jau išdrįsta rengti įvairių formų akcijas.

Neretai įvairiose erdvėse (spau­doje, televizijoje, etc.) su­siduriame su geopolitinio (iš­ori­nio) saugumo temomis, ver­­tinimais, kas prisideda prie šio proceso stiprinimo, o kas šią temą tik eskaluoja. Po­lito­lo­gas L. Kasčiūnas kalba skaičiais: Rusija, kuri yra visai šalia mūsų, Vakarų karinėje apygardoje jau senai yra dislokavusi apie 300 tūkst. karių. Kaliningrado sritis militarizuota labiau nei antrojo pasaulinio karo metu, be to, ten stovi branduolinės raketos ,,Iskander“. Tuo tarpu NATO sprendimu dėl Baltijos šalių saugumo, pastarosiose bus po 1000 sąjungininkų karių. Dar po keletą tūkstančių karių turi pati kiekviena šalis.

Po Krymo aneksijos mūsų šalyje atlikus tyrimą ,,Ar gintumėte Lietuvą“, paaiškėjo, kad mažiausias teigiamai atsakiusiųjų į šį klausimą gyventojų procentas yra Klaipėdoje. O kai kuriuose Respublikos regio­nuose, remiantis apklausų duome­nimis, prezidentu galėtų tapti net Vladimiras Putinas. Galima numanyti, jog tokiems vertinimo rezultatams įtakos turi iš kitos valstybės transliuojami informaciniai srautai. Todėl vienintelė galima atsvara tokiems dalykams yra mūsų visuomenės švietimas.

Tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad ir kaip dviprasmiškai kai kurie piliečiai bevertintų dabartinę situaciją,  vis tik einame toliau demok­ratijos link, o mūsų dvidešimtmečių-trisdešimtme­čių karta idėjine prasme yra daug sveikesnė nei dabartiniai penkiasdešimtmečiai. Gal­būt dėl to, jog pastariesiems, deja, neįmanoma iš savo mąstysenos išmesti sovietmečio. Kai kam jis, atrodo, siejasi su tada buvusiomis „ilgesnėmis“ vasaromis, retai ir sunkiai pasiekiamais, užtat „gaivesniais“ tonizuojančiais gėrimais...

Bet juk, pagal senovės graikus, civilizacija prasidėjo nuo savęs keitimo.

Arūnas MIKALAUSKAS

 

 

 

Atnaujinta Penktadienis, 21 balandžio 2017 09:28