Laiškas Mamai

A. AMBROZOS nuotr. A. AMBROZOS nuotr.

Buvo laikas, kai padėkoti Mamai - nupieštame atviruke, parašytame laiške - buvo pamokos užduotis. Dabar „ačiū“ norisi pasakyti pačiai. Kartu tai padaryti darosi sunku: vis labiau suvokiu, koks mažas tas „ačiū“ prieš Tavo jaukų glėbį, šiltas rankas bei gilų žvilgsnį. 

Galiausiai, kokia maža pati tebesu prieš motinišką išmintį, ištvermę, kantrybę... „Kalbėjo apie didžią, gražią sielą,/praaugusią lyg aukštas medis girioje visus medžius“, - atmintyje išplaukia poeto Vytauto Mačernio eilutė. O po to - prieš kelis dešimtmečius metų mano, mažos mergaitės, Tau pasakyti žodžiai: „Mama, myliu Tave iki šaldytuvo, iki spintelės, iki saulės, iki mėnulio... Iki dangaus!“

Ir išties - ar galima sugalvoti ką nors taikliau nei pakartoti: myliu Tave iki dangaus. Tokia visa aprėpiančia, niekieno nesunaikinama meile. 

Ačiū, Mama, už gyvenimą meilėje.

Rima PETRAITIENĖ

Atnaujinta Penktadienis, 05 gegužės 2017 09:00