Kad širdys pražystų meilės žiedais

Ruošiamės garbingai sutikti Lietuvos vals­tybės atkūrimo šimtmetį. Kaip žmo­gaus, taip ir Valstybės jubiliejus atei­na iš toli, atnešdamas dar­bų, pergalių ir ne­sėkmių ataskaitą. Didžioji mūsų Valstybės šimtmečio ataskaitos dalis rašyta besi­kar­tojančių karų, kančių ir okupacijų metais. Tiesa, gyventa ir saulėtu metu, bet trum­pai, o jo baigtis buvo net labai skausminga.

Šiandien Valstybės jubiliejui ruošiamės blaivindami tautą, gerindami dvasinį klimatą, siekdami atkurti tai, ką per dešimtmečius buvome praradę. Nesuklysiu sakydamas, kad daugelis tokią garbingą šventę nori įprasminti didesniais ar mažesniais darbais. Tačiau būtų neteisinga vien tik iš valdžios reikalauti rūpintis ja. Išrinktųjų viena svarbiausių pareigų - visur ir visada nepamiršti Lietuvos piliečių, visuomet prisiminti, jog šventė yra skirta žmonėms, o ne valdžiai ar elitui.

Buvusios Vyriausybės parengtoje programoje, skirtoje Lietuvos valsty­bės atkūrimo šimtmečiui paminėti, planuota pastatyti ir įrengti 65 monumentus, atminimo lentas, biustus, išleisti 19 istorinių leidinių, suorganizuoti 276 renginius ir t.t. Skaičiuota, kad viskam įgyvendinti gali prireikti apie 200 milijonų eurų. Taigi netoli nueita nuo sovietinės pompastikos.

Norėčiau planuotojų paklausti: o kaip su žmogumi, Lietuvos piliečiu, ar jis kviečiamas pasitikti brangią šventę? Ar bus tik statistas valdžios renginiuose ir iš aukščiau suplanuotų šimtų priemonių, dešimčių monumentų statybos, atminimo lentų įrengimo stebėtojas? Atrodo, jog būtent toks vaidmuo jam ir tėra paliekamas. Ir vėl šimtai milijonų eurų „plauks“ prošal, kol pavirs įvairių fejerverkų dūmais, išblėsiančiu pigiu bedvasiu spindesiu.

Kita vertus, mes patys, Lietuvos piliečiai, turime gyventi ir dirbti pasiruošimo šventei aplinkoje, nes, nedalyvaudami garbingos sukakties įamžinimo darbuose, nepatirsime šiandien taip reikalingo dvasinio užtaiso ir nepasijausime pilnakraujais Lietuvos piliečiais. Todėl ne vien valdžios programiniai renginiai, paminklai, lentos  lemia jubiliejinės datos įprasminimą.

Į visa tai vertėtų pažvelgti ne vien per pompastikos prizmę. Kas svarbiau: ar šventės pompastika su pamink­lų statybomis, triukšmingomis eisenomis, ar tautos dvasinė būsena, jos pakylėjimas? Verta prisiminti, jog lietuvius visais laikais gerbė už kuklumą, darbštumą bei dvasingumą. Pompastika ne mūsų tautos ideologinis laukas, o lėšų švaistymas, juolab, kad nesame labai turtingi, kad nemažai piliečių laukia didesnės ar mažesnės paramos.

Ką mes, kiekvienas Lietuvos pilietis, galėtume nuveikti? Atsakysiu paprastai: darykime taip, kaip mūsų senoliai kadaise darė. Jie susitvarkydavo savo gyvenamąją aplinką, pasodindavo prie namo ąžuolėlį, berželį ar ąžuolų giraitę, iššluodavo kiemą, baltai nudažytais akmenėliais apdėdavo prie palangių prisiglaudusius rūtų bei jurginų darželius.

Pasakysite, jog šiandien – kiti laikai. Sutinku, laikai yra pasikeitę, žmonių gyvenimas taip pat, bet kiekvienos tautos kultūra, jos mentalitetas visų pirma priklauso nuo dvasinės aplinkos, kurioje gyvenama ir dirbama.

Taigi neverta išradinėti dviračio, kiekvienas apsidairykime aplink: reikalingos mūsų rankos, išmonė bei iniciatyva, tvarkant gyvenimo pašalius, parkus, skverus, gausinant valstybės aruodą sąžiningu ir doru darbu, saugant bei puoselėjant brangiausią turtą – gamtą. Atsakingai dirbkime ir mylėkime savo Žemę. Tiesa, vien tik žodžiais paremta meilė yra netikra ir trumpalaikė. Todėl stiprinkime ją konkrečiais darbais valstybės, bendruomenės, savo artimųjų labui. Svarbiausia - išguikime abejingumo jausmą, ištieskime pagalbos ranką šalia esančiam nelaimėliui ar senam kaimynui, uždekime vilties žiburį paklydusiam gyvenimo labirintuose.

Būtų gražu, kad tiek šalies, tiek miestų, miestelių valdantieji įsiklausytų į visuomenės balsą ir neprieštarautų piliečių iniciatyvoms. Geriausia dovana jubiliatei Lietuvai būtų visų jos piliečių ir valdžios sutarimas, pagarba, tolerancija. Žmonės to išsiilgę.

Juozas STASINAS

Lietuvos nusipelnęs gamtos apsaugos darbuotojas, 

Česlovo Kudabos premijos laureatas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys  

Atnaujinta Trečiadienis, 09 rugpjūčio 2017 14:09
Daugiau šioje kategorijoje: « Tėvas Stebuklas, kurį sukūrėme patys »