„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384
Redakcija

Redakcija

Svetainės nuoroda:

Pasikeitė artilerijos bataliono Pajūryje vadas

Liepos 1-oji brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bata­lione – šventinė diena. Batalionas įkurtas 2017 m. liepos 1 d., kovinė vėliava jam įteikta po poros metų, o šiemet, liepos 1 d., pirmąjį bataliono vadą pulkininką leitenantą Vadimą Jeriominą pakeitė majoras Tomas Naudužas.

Vadų pasikeitimo šventinė ceremonija vyko Pajūrio rekreacinėje zonoje. Jos metu plk. ltn. V. Jeriominas kovinę M. Pečiulionio bataliono vėliavą perdavė pareigas perimančiam kole­gai, kuris iki šiol tarnavo generolo Ro­mualdo Giedraičio artilerijos bata­lione ir ėjo štabo viršininko pareigas. 

Kad šis renginys išskirtinis, liudijo parko pakraštyje išrikiuotos net šešios haubicos ir gausus aukščiausio rango karininkų būrys. Bataliono civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyriausiasis specia­listas Donatas Barsys informa­vo, jog į šventę atskubėjo beveik visų Lietuvos kariuomenės dalinių vadai, civilinių institucijų vadovai, Šilalės savivaldybės atstovai, karių artimieji. To­kios iškilmės neįsivaizduojamos ir be Lie­tuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro.

Motorizuotosios pėstininkų brigados (MPB) „Žemaitija“ vadas plk. Ne­ri­jus Stankevičius šventę pradėjo pasižymėjusių kariškių apdovanojimu, o netrukus buvo paskelbtas ir įsakymas dėl M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadų bei vyriausiųjų puskarininkių perkėlimo.

„Įsteigti ir kurti naują karinį viene­tą nėra lengvas uždavinys. Kiek tam reikia žmogiškųjų ir materialinių resursų, kūrybinių intelekto pastangų ir atkaklumo, puikiai žino šiandien kovinę vėliavą perduodantis bataliono vadas V. Jeriominas, kurio užtik­rintų žingsnių dėka batalionas ge­ba vykdyti paramos ugnimi užduotis, komplektuojamos naujos baterijos, sklandžiai vykdomas karinis rengimas“, – kalbėjo plk. N. Stankevičius, dėkodamas buvusiam bataliono vadui už pozityvų požiūrį, asmeninį indėlį ir linkėdamas į naująją tarnybos vietą vykti su tokia pat kovine dvasia.

Tarnybą MPB „Žemaitija“ šta­bo viršininko pareigose tęsiantis plk. ltn. V. Jeriominas tikino, jog treji metai bataliono vado pareigose prabėgo labai greitai.

„Tuos metus, kuriuos tarna­vome drauge, visada prisiminsiu su pasididžiavimu. Man bu­vo garbė tarnauti su jumis“, – sakė tarnybą Pajūryje baigęs pirmasis M. Pečiulionio artilerijos bataliono vadas. 

Kartu su vadu tarnybą šiame batalione baigė ir vyriausiasis puskarininkis seržantas mjr. Egidijus Paluckas.

„Linkiu kariams atminti, jog būtent jūs esate šito bataliono kalviai. Mes siekėme tapti profesionaliausiu ir pavyzdiniu batalionu. Tikiu, ateityje taip ir bus, o M. Pečiulionio artilerijos batalionas bus pripažintas geriausiu Lietuvoje“, – sakė srž. mjr. E. Paluckas, tarnybą tęsiantis krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-ojoje rinktinėje Panevėžyje.

Naujuoju bataliono vadu tapęs mjr. T. Naudužas ir naujasis vyr. puskarininkis srž. mjr. Žydrūnas Bajalis su bataliono kariais pasisveikino, o buvę vadai atsisveikino, apeidami garbės ratą apie išsirikiavusius karius, o Pajūrio dangų sudrebino artilerijos salvės.

Karininkas T. Naudužas didžiąją savo tarnybos laiko dalį tarnavo generolo R. Giedraičio artilerijos batalione ir yra sukaupęs didelę paramos ugnimi karininko patirtį. Bazinius artilerijos kursus jis yra baigęs Danijos artilerijos mokyk­loje, 2014 m. žinias tobulino JAV artilerijos mokykloje. 

Šventėje dalyvavęs Tauragės įgulos kapelionas kpt. Saulius Kristapavičius ir šilališkis karinių jūrų pajėgų kapelionas (Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis kapelionas) Remigijus Monst­vilas plk. ltn. V. Jerio­mi­nui įteikė Lietuvos kariuomenės Ordi­nariato apaštalinio ad­mi­nist­ratoriaus arkivyskupo Gin­taro Grušo padėką už krikš­čioniškų vertybių puoselėjimą. 

Šventę vainikavo artilerijos salvių už Lietuvą, už Lietuvos kariuomenę ir už brigados generolo M. Pečiulionio artilerijos batalioną serija.

Pasibaigus šventinei ceremonijai, plk. ltn. V. Jeriominas sakė, jog niekada neužmirš nei Šilalės, nei Pajūrio bend­ruomenės ir būtinai, atsiradus galimybei, čia apsilankys.  

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Paaiškėjo šaškių turnyro nugalėtojai

Laukuvos šaškių-šachmatų klubas „Laukuva“ nuolat rengia įvairius turnyrus, atstovauja Šilalei šalies renginiuose. Deja, mūsų rajone šių sportininkų nelabai kas žino, o valdžia šaškių mėgėjus netgi ignoruoja, tad loginį sportą pamėgę rajono gyventojai plečia savo gretas, naudodamiesi „Šilalės artojo“ laikraščiu.

Kai visi gyvenome įtampoje ir nebežinojome, kaip praskaidrinti karantino kasdienybę, laukuviškiai sumanė surengti „Koronos turnyrą“. Buvo paskelbtos trys užduotys, kurias šaškių mėgėjai galėjo spręsti visą mėnesį. 

„Laikraštyje spausdinome užduotis, o žaidėjai namuose stengėsi jas įveikti“, – atvykęs pasveikinti turnyro nugalėtojų, sakė „Laukuvos“ klubo vadovas Zenonas Gedminas. 

Ir nors, pasak jo, šįkart žaidėjų buvo ne itin daug, rezultatai – labai geri. Bene labiausiai džiugina tai, jog į žaidėjų gretas įsitraukia patys jauniausi šaškių mėgėjai.

10-metis laukuviškis Gustas Rimkus drąsiai prisipažįsta šaškėmis žaidžiantis vos metus, bet jau yra nuskynęs ne vieną pergalę. Ir šiame turnyre jis pateko tarp nugalėtojų – užėmė trečiąją vietą. Aukštesniam rezultatui koją pakišo tik viena klaida, tačiau patyrę šaškininkai neabejoja, kad berniukas išaugs puikiu meistru. Antroji vieta atiteko kvėdarniškiui Viliui Vildžiūnui.

Sėkmingai visas užduotis įveikęs Alfonsas Stasytis iš Kvėdarnos sako šį pomėgį ugdantis jau bene 50 metų ir labai džiaugiasi mokyklomis, kur šaškėms ar šachmatams skiriama daug dėmesio ar net atskiros pamokos.

„Jeigu visose mokyklose ši sporto šaka taptų privaloma, tikrai būtų didelis pliusas. Šis žaidimas labai vysto atmintį, ugdo loginį mąstymą. Jis yra kur kas naudingesnis, nei kompiuteriniai žaidimai“, – įsitikinęs turnyro nugalėtojas.

Šaškių-šachmatų klubo „Laukuva“ nariai atstovauti Šilalei liepos pirmąjį savaitgalį vyks į Telšių rajoną, kur rengiamas regioninis turnyras.

„Komandoje bus apie 10–12 žmonių, ne tik vyrai, bet ir moterys. Atstovausime įvairioms amžiaus grupėms, vešimės ir jaunuosius savo šaškininkus. Esame aplankę įvairias respublikos apskritis. Visi džiaugiasi, kad atvažiuoja žemaičiai, ir su malonumu mus priima. Gaila, tačiau mes negalime atsilyginti tuo pačiu: geriausiu atveju pajėgiame nusipirkti šokolado plytelę, nors patys gauname kitų savivaldybių tarybų narių dovanas. Net keista: jie yra tokie pat vietos politikai, kaip mūsiškiai, bet randa ir laiko, ir finansinių galimybių prisidėti prie šaškių-šachmatų populiarinimo bei žinomumo. Todėl tenka tik apgailestauti, jog Šilalėje apie mus rajono išrinktieji greičiausiai nė nežino, ką jau bekalbėti apie paramą“, – kalbėjo klubo „Laukuva“ vadovas Z. Gedminas.

Pasak šaškių entuziasto, komandą į turnyrus gabenančio savo transportu, rajone yra itin gerai žaidžiančių žmonių, kurie nepriklauso jokiam klubui. Tad šachmatininkai rajono viešo­siose vietose pasigenda ilgalaikės infra­st­ruktūros, kuri leistų šį pomėgį puoselėti gamtoje. Juk kituose miestuose ar mažose gyvenvietėse esama aikštynų su nešiojamomis figūromis, stalų su išraižytomis šachmatų lentomis. Kodėl tokių negalėtų atsirasti Šilalės rajono viešosiose vietose? Tuo labiau, kad vyresnės kartos žaidėjai įsitikinę, jog būtina jaunimui suteikti bent progą prisiliesti prie šio loginio sporto – kas gali žinoti, galbūt išaugintume did­meistrį.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vasaros šventė – Kupolinės

Birželis. Saulė jau pasiekė patį aukščiausią savo tašką danguje, die­na pati ilgiausia, o naktis – trumpiausia, žolynai auga, klesti, žydi. Turbūt visiems žinomi šie simboliai, paliudijantys, jog švenčiame Ku­poli­nes, Rasas ar Jonines. Neliko be šios šventės ir Pajūralio bend­ruomenė.

Į smagų susibūrimą Sauslaukio kaimo seniūnaitės Ritos Eitmonienės sodyboje sukvietė laisvalaikio salės renginių vedėja Alma Šimkuvienė. Šventė prasidėjo apsiprausimu, vos įžengus pro vartus – simbolišku apsivalymu tiek išore, tiek vidumi. Po to renginio dalyviai buvo pakviesti rinkti žolynų, pinti vainikėlių. Iš sudėtų į vainiką gėlių buvo buriama ateitis, aiškintasi, kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi žolynai, suskinti Joninių naktį. Jaunos mergelės nupintus vainikus metė ant beržo šakų – norėjo sužinoti, ar šiemet ištekės. Taip pat buvo plukdomi vainikai su žvakutėmis. Manyta, jog jei vainikas su žvakute plaukia, tai pasiseks žiedelį gauti šiais metais. Ir, žinoma, pasveikinti Jonai, Janinos, Rasos, jie padabinti nupintais ąžuolų vainikais.

Kupolinių šventėje akcentuoti pag­rindiniai simboliai: oras, vanduo, ug­nis ir žemė su augmenija. Paskutinis ritualas – ugnies Gabijos garbinimas. Kiekvienas dalyvis, paėmęs žiupsnelį druskos, bėrė į ugnį, sakydamas palinkėjimą. Iki vėlumos skambėjo dainos, vaikų juokas, sukosi šokėjų poros.

Nuoširdų ačiū tariu visiems, padėjusiems organizuoti šventę, t. y. Jonui Baubliui, R. Eitmonienei, Elenai Linkienei, Stasei Jankienei, Zosei Grikšienei, Vidui Šimkui.

Alma ŠIMKUVIENĖ

Pajūralio laisvalaikio salės renginių vedėja 

R. EITMONIENĖS nuotr.

Savi interesai negali būti aukščiau už bendrą tvarką

Tai, kad triukšmas viešose vietose yra ribojamas, kad negalima pjauti medžių, skaldyti malkų ar burzginti žoliapjovės po kaimynų langais nei ankstyvą rytą, nei vėlų vakarą, atrodo, jau turėtų žinoti kiekvienas – informacijos tikrai netrūksta. Nuolat skelbiama ir apie tai, jog reikia gerbti kaimynus ir atliekant remontą savo būste. Deja, kartais visos taisyklės pamirštamos arba sąmoningai ignoruojamos, taip paminant kitų žmonių interesus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto SNARSKIO pieš.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Stringa Pajūrio ambulatorijos likvidavimas

Savivaldybės taryba dviem mėnesiams pratęsė Pajūrio ambulatorijos likvidavimo terminą. Sužlugdytos sveikatos priežiūros įstaigos uždarymui iš biudžeto skirta dar 10 tūkst. eurų – pinigų pritrūko atleistų darbuotojų socialinio draudimo mokesčiams.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų, todėl dabar pats laikas priminti apie lytiškai plintančių infekcijų prevenciją. Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai yra rizikos veiksniai.

Zigmantas NAGYS 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Smėlio ir kitokios audros

Lietuvoje pagal jos mastus daug keistenybių. Ypač jų gausu prieš rinkimus, kurių per ketverių metų ciklą būna treji. Žinoma, mes neprilygsime Donaldo Trumpo akibrokštams, kai jis stengiasi sublizgėti geografijos žiniomis, ar Vladimirui Putinui, įžūliai revizuojančiam Bal­tijos šalių istoriją, ir net mūsų tautiečiui, buvusiam Bo­gotos merui Antanui Mockui, kuris bėgiodavo miesto gatvėmis persirengęs supermeno kostiumu, o būdamas Ko­lumbijos universiteto rektoriumi savo studentams parodė nuogą užpakalį...

Merų pramogos

Ne, Lietuvos politikai kitokio sukirpimo. Ką ten koks Šilalės meras su savo užmojais ir planais! Štai Vilniaus vadovai kai drioksteli kokią idėją, tai nuščiūva net Prezidentas. Prisimename 2011 m. tuome­čio Vilniaus mero pasivažinė­jimą šarvuočiu Gedimino pros­pektu, kai jis sumaigė ne vietoje paliktą „Mersedesą“. Rek­laminio klipo filmavimą skan­dinavams Artūras Zuokas tuo­met aiškino taip: man įgriso pra­bangių automobilių neteisėtas statymas pagrindinėje sostinės gatvėje...

Tiesa, atrakcija žmonėms patiko, ir politikas savo postą išsaugojo dar kelis metus. 

Po jo į mero kėdę sėdęs Re­migijus Šimašius irgi ne pės­čias. Tai įsako naktį nukabinti atminimo lentą žymiam partizaninio judėjimo vadui Jonui Noreikai-Vėtrai (jis esą dalyvavo žydų geto steigime), tai liepia rašyti gatvių pavadini­mus lenkų ir rusų kalbomis (o Katedroje laikyti pamaldas ir lenkų kalba), tai stoja prieš Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje…

O dabar Lukiškių aikštė ta­po dar viena naujo mero aki­brokšto vieta. Be jokio svars­tymo miesto taryboje jis staiga nusprendė čia pripilti smė­lio, išdėlioti gultus ir įkurti paplūdimį. Nors jaunimui ši idė­ja patiko, tačiau dauguma kitaip laisvę suprantančių žmo­nių teigia, jog šitaip me­ras pa­niekino už tą laisvę ko­vo­jusių ir kentėjusių atminimą. Jie sako, jog sulyginti šią nuo­galių pramogą su NKVD ir so­vietinio saugumo represi­jo­mis, o pliažo gultus su ka­lė­ji­mo kamerų gultais yra švent­vagystė. Pridurkime dar tą mė­ga­vimąsi anglų kalba…  

Prieš metus įkurtos Laisvės partijos vadovė Aušrinė Ar­mo­naitė R. Šimašių regi ša­lies Prezidento poste. A. Zuo­kas su dar dviem antikvari­niais politikos dinozaurais Re­mi­gi­jumi Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku taip pat veržiasi į valdžią. Jie ir toliau „daug ža­dantys”...

Aišku, rinkėjų valia spręsti, bet nemažai šansų, kad tokios reklaminės idėjos ne tik kad nepadės iškovoti žmonių autoriteto, bet išsvajota valdžia išbyrės lyg tas Lukiškių pap­lū­dimio smėlis pro pirštus… 

Ginčai su „braliukais“

Lietuvos santykiai su Balta­rusija ir Rusija ne medumi tepti. Bet štai pradeda griūti ir dviejų „braliukų“ kaimyninė draugystė. Istorikai primena 1919 m., kai lapkritį 150 latvių kareivių su dviem kul­kosvaidžiais ir dviem patran­komis užėmė Palangą ir visą ruožą su Būtinge bei Šventąja. Konfliktas buvo išspręstas tik 1921 m. kovą pasirašius su­tartį.

Kitas nesutarimas su Ry­ga kilo jau prezidentau­jant Algir­dui Mykolui Bra­zaus­kui. 1995 m. gegužės 20–21d. (suprask – naktį) po šaunios elitinės me­džiok­lės siurbčiojant na­mi­nę girios namelyje prie Mai­šia­galos, su Latvijos prezidentu buvo pasirašytas susitari­mas su „slaptaisiais protoko­lais” – perduoti Latvijai naf­tin­gą Baltijos jūros šelfą. Tuo­me­tiniais duomenimis, 2675 kv. kilometrų jūros teritorijoje galėjo būti nuo 8 iki 50 mln. tonų naftos atsargų.

Tiesa, po pusantrų metų, su­­pratęs padaręs klaidą, A. M. Bra­­zauskas savo parašą at­šaukė… Bet iki šiol jūros šleifo problema dviejų valstybių pa­sie­nyje neišnyko. 

O šiemet iškilo kita trintis. Pleištą įkalė Astravo ato­minė elektrinė, kurios pirmą reaktorių ketinama paleisti jau rugpjūtį. Pirks ar nepirks Ry­ga baltarusių elektros ener­giją? Latviai aiškiai nepasa­ko, ar jie įsipareigoja neskal­dyti išsvajotos baltiškos vie­ny­bės. Lietuviai nekantrauda­mi linčiuoja savo energe­ti­kos ministrą, jog šis ne­vy­ku­­siai veda derybas ir nuo­lai­­džiauja kaimynų pragma­tiz­­mui. Alyvos į ugnį įpylė kon­servatorių atstovas Žy­gi­man­tas Pavilionis, Latvijos TV lep­te­lėjęs, jog „Ryga dirba Pu­ti­nui” (ar atvirkščiai), jog Lat­vi­jos sprendimai – tai „Ru­sijos interesai” ir t.t.

Perfrazuojant žinomo filmo pavadinimą, birželis – sunki vasaros pradžia. Karšta ir spal­vinga. Smėlėta ir nervin­ga. Nugriaudėjo karantino per­kūnija, siaučia politinės liū­tys. Ar išlaikysime?

Česlovas IŠKAUSKAS 

Nepavyko padidinti atliekų tvarkymo rinkliavos

Pusmetį delsę, birželio pabaigoje rajono vadovai pagaliau ryžosi tarybos nariams pateikti sprendimą keisti rinkliavos už atliekų surinkimą bei tvarkymą apskaičiavimo metodiką ir dydį. Prasidėjus diskusijoms, mero patarėjas oficialiame savivaldybės interneto puslapyje ir žiniasklaidoje pažėrė kritikos oponentams, manantiems, jog penktadaliu branginama rinkliava prieštarauja prieš metus „tvarkiečių“ programoje išsakytoms rinkiminėms nuostatoms. Ir nors mokestis už atliekų surinkimą būtų pakilęs nedaug, pusė posėdyje dalyvavusių tarybos narių atsisakė balsuoti už tokį sprendimą. Taip pasipriešinta ne būtinybei padengti atliekų tvarkymo išlaidas, o primityviam mero ir jo komandos politikavimui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

 

Džiazo dvasios karantinas nepalaužė

Nors karantinas gerokai apkarpė Tauragės džiazo festivalio planus – teko atidėti atlikėjų iš JAV, Meksikos, Airijos, Ukrainos ir kitų šalių pasirodymus geresniems laikams, džiazo ritmai šiemet vis tiek skambės. Jau šeštąjį kartą festivalį „Džiazo dienos Tauragėje“ rengiantis Valdas Latoža žada, kad savitos nuotaikos bei kokybiškos muzikos karantino iškankintiems žmonėms tikrai nestigs. 

Anot festivalio organizatoriaus, lengviausia būtų pasinaudoti proga nieko nedaryti – daugelis džiazo festivalių šiemet Lietuvoje atšaukti, pirmiausia tie, kurie turėjo vykti dar galiojant karantino suvaržymams.

„Situacija nesmagi, nes su užsienio atlikėjais jau buvo pasirašytos sutartys. Kiekvienais metais norisi projektą „truktelėti“ į priekį, o pandemija tą truktelėjimą labai suvaržė. Turėjome ambicijų, susitarimų, kai kuriems atlikėjams jau ir bilietai buvo nupirkti, avansai sumokėti, tačiau teko jų pasirodymus nukelti į kitus metus. Bet mums laikas išpuolė dėkingas, karantiną atšaukė. Žmonės renginių išsiilgę. Ir penkerių metų įdirbis duoda savo, gaila būtų sustoti, be to, susikūrė savotiškos tradicijos, tad pasijunti įsipareigojęs tam žmonių ratui, kurie jau įprato prie džiazo skambesio“,– sako V. Latoža.

Nors turėjo atsisakyti atlikėjų iš tolimųjų kraštų, organizatorius nenusimena – Lietuvoje taip pat gausu puikių muzikantų, tad šių metų festivalis bus lietuviškesnis. Nors pamatysime mažiau tarptautinių projektų, V. Latoža įsitikinęs, kad renginių kokybė nenukentės ir džiazo dvasia vasariškoje Tauragėje gyvuos.

„Reikia sutikti su tuo, kad užsieniečių „korta“ visgi groja, nors turiu pavyzdžių, kai į užsieniečių atlikėjų pasirodymus atėjo mažiau žiūrovų, nei į lietuvaičių. Tai labai asmeniška ir individualu“, – kalba organizatorius.

Šiemet ieškoma naujų erdvių džiazo skambesiui – be jau patikrintų erdvių Pilies kiemelyje, J. Viktoro Kalvano parke, organizatoriai nusprendė pasirinkti „Bangos“ parką, mat, kaip sakė V. Latoža, norisi laisvesnės, neįpareigojančios aplinkos, betarpiškos atmosferos. Be to, siekiama išlaikyti saugumo rekomendacijas ir atstumus tarp žiūrovų. Vienas festivalio koncertų taip pat vyks Kultūros rūmų skvere. Kita šių metų naujovė – visi festivalio renginiai bus nemokami.

Anot V. Latožos, per penkerius metus jau susiformavo festivalio fanų ratas, ir tai dažniausiai yra žmonės, kurie žino, ko jiems reikia ir ką atėję gaus.

„Didžioji dalis pasirinkusiųjų džiazą mėgsta kitokius renginius, kitą muziką, galbūt jie neina į Vasaros estradoje vykstančias įvairias fiestas. Daug klausytojų atvažiuoja iš aplinkinių rajonų – Kelmės, Pagėgių, Jurbarko, Šilalės, Klaipėdos. Manau, kad didžioji dalis, kurie eina į džiazo renginius, moka klausytis tos muzikos. Džiugu, kad džiazo dvasia regionuose po truputį atgyja, čia ji šiek tiek kitokia, negu didmiesčiuose. Provincijoje žiūrovai labiau išsigryninę“,– teigia V. Latoža.

Taip pat jis tikina, jog Tauragės publiką ypač giria užsienio atlikėjai:

„Pavyzdžiui, JAV kuriantis džiazmenas Kęstutis Vaiginis Tauragėje koncertavo jau ne kartą. Kaip jis pats sakė, pasitiko labai intelektuali publika, mokanti klausytis“.

Na, o kodėl šiemet verta ateiti į festivalio renginius?

„Priežasčių yra daug ir jos visos tinka tiek  melomanams, tiek muzikos mylėtojams: įdomūs, vertingi ir pasaulio scenose pripažinti muzikos projektai, naujos erdvės, puiki vakaro atmosfera su draugais, pasaulinio lygio bliuzo grandai „Latvian Blues Band“ iš Rygos, Arturo Novikovo „Jazz Island“ vokalo fenomenas, tikrų Afrikos būgnų workshp‘as ir šou, o kur dar jaunųjų Tauragės talentų džiazo bandymai. Papasakoti neįmanoma – reikia pamatyti, pajausti ir išgirsti. Stipri džiazo dvasia skatina atvirą,  geranorišką ir šiltą žmonių bendravimą, o tai svarbiausia visai miesto bendruomenei.

Festivalio programa:

Liepos 2 d., 18 val., ketvirtadienis

 

Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje

Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“

*****************************

Liepos 9 d., 18 val., ketvirtadienis

Bangos parke

Tauragės jaunimo džiazo orkestro koncertas „Jaunieji talentai džiazuoja“

Projekto vadovas Arūnas Rakevičius;

19 val.

 

Latvian Blues Band (Latvija)

********************************

 

Liepos 15 d., 18 val., trečiadienis

J. V. Kalvano parkas

Afrikos būgnų šou ir workshop'as

Norintiems dalyvauti workshop'e reikalinga išankstinė registracija

************************************

 

Liepos 16 d., 19 val., ketvirtadienis

Prie Tauragės kultūros rūmų

Nebylus kinas „The General“: Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas

Esant blogoms oro sąlygoms koncertas vyks Tauragės kultūros rūmuose.

 

***************************************

Liepos 17 d., 18 val., penktadienis

Skaudvilės kultūros namų lauko scenoje

Kauno diksilendas „DixXband“

Vintage Jazz programa „Nuskraidink mane į diksilendo šalį“ 

Esant blogoms oro sąlygoms koncertas vyks Skaudvilės kultūros namuose

*********************************

Liepos 21 d., 18 val., antradienis

Lauksargių geležinkelio stotyje

Veronika ChiChi

********************************************

Rugsėjo 17 d., 18 val., ketvirtadienis

Kauno kolegijos Tauragės sk. II a. fojė

Arina ir „Veto Bank“

**********************************

Į visus koncertus įėjimas laisvas, daugiau informacijos: www.tauragejazz.lt

Facebook: https://www.facebook.com/tauragejazz

Informacija parengė

Eglė ČERVINSKAITĖ

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą