Praėjusią savaitę pasklidusi informacija, kad „Lietuvos paštas“ rengiasi dar šiemet panaikinti kone visus kaimo paštus, daugeliui atrodė neįtikėtina - juk valstybės vairą perėmę politikai tik ir tekalba apie kaimo gaivinimą. Tačiau blogos žinios turi savybę pasitvirtinti. Trečiadienį „Lietuvos pašto“ vadovai išplatino oficialų pranešimą, jog daugiau nei 350 šalies kaimo paštų darbą perims „Ateities laiškininkai“.
Žmonėms pašto reikia
Pirmieji signalai apie būsimą reformą redakciją pasiekė iš Kvėdarnos. Į „Šilalės artoją“ paskambinusi garbaus amžiaus moteris piktinosi, kad miestelyje, kur gyvena apie 1000 žmonių, žadama naikinti pašto skyrių. Kvėdarniškė įsitikinusi, jog taip elgtis gali tik Lietuvai pakenkti norintys asmenys.
„Kur tai matyta: kažkas nusprendė, kad paštas mums nereikalingas! Tačiau tai, jog jis yra būtinas, liudija faktas, kad jame nuolat pilna žmonių. Žinokite, atėjus dar reikia ir eilutėje palaukti, darbuotoja nespėja visų iškart aptarnauti. Žmonės daugybę reikalų pašte susitvarko, paštininkės visą reikiamą informaciją apie mokesčius suteikia. Tai negi nuo šiol kaskart visiems reikės į Šilalę važiuoti? O ir tokių galimybių ne visi turi. Autobusai nebevažiuoja, dabar dar paštus panaikins“, - nerimavo kvėdarniškė. Pasak jos, siekdami, kad paštas nebūtų uždarytas, sukruto ir kiti gyventojai, todėl per keletą dienų buvo surinkta daugybė parašų.
Netrukus panašios žinios pradėjo plaukti ir iš Pajūrio, Laukuvos, Tenenių pašto skyrių. Ten taip pat buvo renkami parašai.
Didesnių bei mažesnių gyvenviečių žmonėms sunku suvokti, kaip galima sunaikinti per ilgus metus valstybės sukurtą infrastruktūrą ir dar dabar, kai daugelyje kaimų paštas beliko vienintele gyventojus aptarnaujančia įstaiga. Žmonės į juos eina ne tik siuntų išsiųsti ir laikraščių užsisakyti. Dauguma kaimo gyventojų ir mokesčius moka tik pašto skyriuose.
Liks tik Kaltinėnuose
„Lietuvos paštas“ sprendimą uždaryti kaimo paštus pristato labai skambiai ir praneša, jog po pertvarkos su gyventojais bendraus „Ateities laiškininkai“.
Mūsų rajone jie turėtų atsirasti Kvėdarnoje, Laukuvoje, Pajūryje, Pajūralyje, Teneniuose, Upynoje, Bijotuose, Didkiemyje, Žadeikiuose, Šiauduvoje, Tūbinėse bei Naujajame Obelyne. Tai reiškia, kad šiose vietovėse pašto skyriai bus panaikinti.
Sąraše nėra vienintelio Kaltinėnų pašto, tad galima numanyti, jog bent kol kas reforma jo darbuotojų nepalies.
„Lietuvos pašto“ tinklo direktorės Ingos Dundulienės rašte, skirtame valstybės įmonės darbuotojams, nurodoma, jog 350 kaimo paštų ir 27 kilnojamuosius paštus numatoma pertvarkyti pagal naują veiklos modelį. Sąraše atsidūrusiuose paštuose paslaugos gyventojams nebus teikiamos. Sunerimę dėl tokių planuojamų pertvarkų, rajono gyventojai kreipėsi ir į Seimo narį Remigijų Žemaitaitį. Politikas šitokią reformą vadina nesąmone. Pasak jo, kaime paštas yra būtinas, nes be jo žmonės pasijustų gyvenantys visiškoje dykynėje.
„Pernai buvau susitikęs su Klaipėdos regiono direktore dėl Pajūralio pašto, ir ji tvirtino, kad žmonės gali būti ramūs, nes paštų naikinti nesiruošiama. Aiškino, jog Pajūralio pašte vyks remontas, pamažu bus atnaujinami ir kiti kaimuose veikiantys pašto skyriai. Kas staiga pasidarė, kad taip radikaliai pasikeitė valstybės įmonės pozicija? Ar tai susiję su naujos valdžios planais? Gal paštą ruošiamasi privatizuoti?“- svarstė Seimo narys, pažadėjęs visomis jėgomis ginti kaimo žmonių interesus.
Galės išsikviesti į namus
Pakalbinti kaimo paštų viršininkai tikino kol kas nieko konkretaus apie šiemet vyksiančią reformą nežinantys. Tik tiek, jog kaimuose paštų neliks.
„Daug kas neaišku, nes dar niekas su mumis apie tai nekalbėjo, žadėjo atvažiuoti vasario mėnesį ir viską pasakyti. Girdėjome, kad laiškininkai gaus kompiuterius ir telefonus, o pašto siuntas turės pasiimti iš jas išvežiojančio autobusiuko. Tiesiog gatvėje. Mums tai atrodo baisu“, - sakė vieno pašto skyriaus darbuotoja.
Tos žinios - iš „Lietuvos pašto“ tinklo direktorės I. Dundulienės pranešimo, išsiuntinėto pašto skyriams.
„Tapsime prieinami kiekvienam kaimo gyventojui. Esminių pokyčių priežastys - geresnis klientų aptarnavimas bei galimybė bendrovei daugiau investuoti į darbuotojus, o ne į senus ir klientų vis rečiau lankomus paštų skyrius“, - rašoma pašto darbuotojams skirtame rašte.
I. Dundulienė tvirtina, kad visiems darbuotojams, kurie norės ir galės, bus pasiūlyta tapti „Ateities laiškininkais“ su geresnėmis darbo sąlygomis, didesne alga, planšete darbui, mobiliuoju telefonu. Taip pat žadami kvalifikacijos kėlimo mokymai, geresnės socialinės garantijos.
Nepanorusiesiems tapti „Ateities laiškininkais“ žadama „visais įmanomais būdais stengtis pasiūlyti alternatyvą jų dirbamam darbui tiek įmonėje, tiek kitose regione esančiose įmonėse“.
Trečiadienį Lietuvos pašto išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog „Ateities laiškininkai“ esą neaplenks net atokiausių Lietuvos kaimų, o gyventojams, telefonu išsikvietusiems juos į savo namus, bus suteiktos visos pašto ir finansinės bei kitos bendrovės teikiamos paslaugos. Tai yra „Ateities laiškininkai“ padės išsiųsti laišką ar siuntinį, susimokėti mokesčius, užsisakyti spaudą, įsigyti įprastai pašte parduodamų prekių ir pan.
Toks paslaugų teikimo būdas, pasak I. Dundulienės, bus ypač patogus atokiau gyvenantiems, fizinę negalią turintiems ar vyresniems žmonėms, kuriems dažnai sudėtinga be artimųjų pagalbos pasiekti artimiausią paštą. Laiškininko išsikvietimas į namus nieko nekainuos.
„Lietuvos paštas“ skelbia, kad reorganizavimas vyksta dėl didelių kaimo demografinių pokyčių. Mažėjant gyventojų, prastėja įmonės ekonominiai rodikliai, todėl reikia galvoti apie veiklos sąnaudų optimizavimą.
Prašė ir savivaldybės pagalbos
Šią savaitę kalbintos mūsų rajono kaimo paštų darbuotojos neslėpė, jog žmonės yra tikrai stipriai įsibaiminę. Kaime jau seniausiai neliko bankų skyrių, o mokesčius būtina mokėti ir visokių kitokių reikalų atsiranda - juk ne kiekvienas naudojasi internetu.
„Visi prašo mūsų pasakyti, kada atvyks „Lietuvos pašto“ vadovai, nes nori su jais susitikti bei paaiškinti, kuo gyvenimas Vilniuje skiriasi nuo kasdienybės kaime“, - sakė viena iš pašto skyrių viršininkių.
Trečiadienį Šilalės rajono paštų vadovės prašė ir rajono mero Jono Gudausko pagalbos. Jam buvo įteiktas didžiulis pluoštas gyventojų, reikalaujančių neuždaryti miestelyje veikiančio pašto, parašų. Kai kur jų surinkta po 400 ar net daugiau.
Deja, po susitikimo su paštų vadovėmis, J. Gudauskas prisipažino nedaug galėjęs pažadėti: „Supratau, jog žmonės mažai žino apie būsimą reformą. Susirašiau jų klausimus, parengsime raštą „Lietuvos pašto“ ir Klaipėdos regiono vadovams“.
J. Gudauskas mano, kad pašto skyriai turėtų likti bent jau didesniuose rajono miesteliuose. Ar gyventojai bus patenkinti „Ateities laiškininkais“, mero nuomone, priklausys nuo to, kokį krūvį jiems paskirs įmonės vadovai.
„Jei laiškininkas dirbs puse etato, vienas visos seniūnijos tikrai nespės apvažiuoti“, - įsitikinęs meras.
Tačiau jau ir dabar daugelis kaimo laiškininkų dirba puse ar dar mažesne dalimi etato, todėl pasitaiko, jog laikraščius atneša tik kitą dieną, o apie laiškų klaidžiojimą bei vėlavimą neretai kuriamos įvairiausios legendos. Be to, nešiodami pensijas, paštininkai užtrunka iki pat vakaro, nors tokiu metu lankyti gyventojus su pinigais nei jiems patiems, nei atokiau gyvenantiems pensininkams nėra saugu.
Ar saugu bus atsiiminėti siuntas iš gatvėje sustojusio autobusiuko, sprendžia „Lietuvos pašto“ administracija. Tačiau peršasi mintis, jog ir šį sykį pirmiausia yra galvojama tik apie pelną, o ne apie žmones.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
