„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žurnalisto pamokymai jaunimui: svarbiausia - investuoti į save

Jei Lietuvoje būtų renkamas populiariausias žurnalistas, neabejotina, jog lyderių gretose puikuotųsi ir Andriaus Tapino pavardė. Kas gi nežino populiarių televizijos laidų kūrėjo ir vedėjo, straipsnių, knygų autoriaus? Daugelis šią charizmatišką asmenybę myli ne tik dėl taiklių įžvalgų, erudicijos, bet ir dėl puikaus humoro jausmo. Balandžio mėnesį A.Tapinas susitiko su Šilalės Simono Gaudėšiaus bei Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos moksleiviais.

Svarbu – ne tik svajoti, bet ir siekti svajonės išsipildymo

Kai 2013-aisiais pasirodė pirmoji A.Tapino knyga „Vilko valanda“, pristatydamas ją, rašytojas aplankė net 72 mokyklas, bibliotekas, knygynus ne tik įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, bet ir užsienyje. 2016-ųjų išvakarėse jis pažadėjo sau aplankyti net šimtą Lietuvos mokyklų. Iniciatyvių mokinių dėka į A.Tapino kelionių maršrutą įtraukti ir Šilalė bei Pajūris. 

Žurnalistas, rašytojas, šaulys, Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius A.Tapinas Simono Gaudėšiaus gimnazijos auditoriją pavergė nuo pirmųjų sekundžių, papasakojęs, koks vaikas buvo mokykloje. 

„Mokiausi Vilniaus devintojoje vidurinėje, kuri tuo metu garsėjo labai griežta tvarka. Jai netgi buvo uždėta tą atspindinti pravardė – devintasis fortas. Mokykloje turbūt turėjau vieną didžiausių bėdų, kokia gali nutikti mokiniui: mama buvo mano literatūros mokytoja. O dar blogiau, kad ji ne tik dėstė, bet ir sugalvojo fantastišką idėją, jog jai reikia būti mano klasės auklėtoja“, - kvatoti susirinkusiuosius privertė A.Tapinas. 

Jis prisipažino pakankamai anksti suvokęs, kad gyvenimą nori susieti su žiniasklaida bei verslu, o vienuoliktoje klasėje jau turėjo aiškią ateities viziją. Po to, kai dalyvavo Arūno Valinsko vedamame žaidime „Taip ir ne“ ir jį laimėjo, A.Tapino galvoje sukosi vienintelė mintis - dirbti televizijoje. 

„Vienuoliktoje klasėje jau žinojau, jog noriu tapti televizijos žvaigžde. Ne laidų vedėju, ne žurnalistu, o žvaigžde. Svajojau būti toks, kaip Valinskas. Nes televizijoje yra du nemirtingi dalykai – Valinskas ir laida „Duokim garo“. 

Ir, kaip sakė Markas Tvenas, kai svajonę užsirašai ant popieriaus, ji tampa planu. Aš ją pradėjau įgyvendinti nuo pirmo kurso – rašiau televizijoms laiškus su pasiūlymais, idėjomis. Turbūt jos nebuvo labai geros. Tačiau visuose gyvenimo etapuose esu patyręs, kad, jeigu tu rodai iniciatyvą, pakeli ranką ir visada eini į priekį, tave anksčiau ar vėliau pastebės, o tavo karjera vystysis gerokai greičiau“, - skatino moksleivius būti aktyvius žurnalistas.

Ir pateikė asmeninį pavyzdį: televizijoje pradėjęs dirbti darbuotoju, nešiojusiu filmavimo techniką, jau po metų tapo žinių tarnybos vadovu. Visgi jaunuolio svajonių darbas atrodė kiek kitaip. Nuo mokyklos laikų didžiausias troškimas buvo „pramušti“ intelektinį žaidimą. Šios svajonės išsipildymui prireikė net 14 metų nuoseklaus darbo - tiek laiko praėjo, kol ekranuose pasirodė A.Tapino ir A.Valinsko bendras projektas „Auksinis protas“. 

Apie studijų pasirinkimą, anglų ir kinų kalbas 

Papasakojęs apie savo svajones ir kaip jų siekė, A.Tapinas jaunuoliams pažėrė ne vieną patarimą, kaip užsitikrinti geras ateities perspektyvas. Vienas iš jų ir, ko gero, pagrindinis – skaityti. Anot A.Tapino, neskaitantį ir skaitantį žmogų atskirti nesunku: tas, kuris nesidomi literatūra, yra tarsi arklys, kuriam uždėti akidangčiai: jis nemato nieko, kas dedasi šonuose. Tuo tarpu apsiskaitęs žmogus regi vaizdus ne tik priekyje ir aplink, bet ir pačiais įvairiausiais atspalviais. Be to, pasak A.Tapino, labai tikėtina, kad, jei po dešimties metų atsitiktinai palygintume skaitančiuosius su neskaitančiaisiais, pirmieji būtų pasiekę ženkliai geresnę karjerą. 

Andrius ragino jaunimą mokytis užsienio kalbų. Jo nuomone, nepriekaištingas anglų kalbos mokėjimas yra privalomas, tačiau kur kas didesnes galimybes darbo rinkoje netrukus atvers ir kinų kalba. Ją A.Tapinas įvardija kaip vieną perspektyviausių. O interneto pagalba jos galima mokytis ir  savarankiškai. 

Nors žurnalistas bei rašytojas aktyviai reiškia savo patriotiškumą, yra nacionalinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius, kalbai pakrypus apie aukštąjį mokslą Lietuvoje, jo balse linksmos gaidos girdėti nebuvo. A.Tapino nuomone, daugelis mūsų šalies universitetų bei kolegijų nesugeba ne tik gerai paruošti studentų, bet ir neturi naujai į patį mokymo principą žiūrinčių dėstytojų. Todėl, jo įsitikinimu, neišnaudoti galimybių studijuoti užsienyje būtų tikra nuodėmė. Jis sakė ir pats ilgai nedrįsęs mokytis kitų valstybių universitetuose, tačiau dabar negali atsidžiaugti savo studijomis prestižiniame Berlyno universitete. 

Beje, nei Andriaus studijos Vilniaus universitete, nei dabartinės Vokietijoje su žurnalistika neturi nieko bendro. Jo bakalauro diplome įrašytas ekonomikos mokslų pavadinimas, o magistrantūros studijoms pasirinko tarptautinius santykius. Anot „Pinigų kartos“ ir „Auksinio proto“ vedėjo, studijuoti žurnalistiką, kad galėtumei dirbti žurnalistu, nebūtina. Todėl nuo žurnalistikos studijų jis sako dažnai atkalbantis ne vieną jaunuolį. 

„Jūs jau gimėte su mobiliaisiais telefonais“ 

Susitikime su moksleiviais plačiai aptartos ir naujausios technologijos bei jų įtaka šiandieniniam žmogaus gyvenimui. A.Tapinas sutinka, jog be socialinių tinklų jau nebeapsieina ne tik jaunimas, bet ir politikai, ekonomistai, kiti aukšti valstybės asmenys. Pasak žurnalisto, tai nėra blogai. Tačiau svarbiausia – kuo užsiimi savo socialinio tinklo paskyroje. Deja, kai kurie faktai nedžiugina. Pavyzdžiui, Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad didžioji dalis komentarų yra parašomi iš valstybės įmonėse dirbančių žmonių kompiuterių... 

A.Tapinas neneigia ir pats daug laiko praleidžiantis internete: skaito, rašo komentarus, diskutuoja bei pan. Svarbiausia - planuoti savo laiką ir viską suderinti su darbu. Bet šito, žurnalisto nuomone, jaunuoliai (beje, ir vyresni žmonės) visiškai nesugeba. Daugelis jų skundžiasi, jog mokytojai esą užduoda pernelyg daug namų darbų, ir šie visų jų atlikti nespėja. A.Tapinas patvirtino, kad tarp tokių yra ir jo atžalos. 

„Dažnai vaikai dejuoja: mes – vargšai, mokytojai – žvėrys, uždavė namų darbų, kuriems atlikti reikės keturių valandų. Tiek laiko, anot jų, gyvenimas praeis pro šalį. Tačiau pasižiūriu, kaip maniškiai ruošiasi pamokoms. Sakykime, dukra pradeda nuo matematikos. Bet jai paskambina draugė, nes nežino, kas užduota, į TAMO juk neis žiūrėti. Dukra nufotografuoja užduotį, nusiunčia jai į „messenger‘į“. O kad jau „užėjo į messenger‘į“, reikia pasidomėti, kas įkėlė naujų nuotraukų į „instagram‘ ą, palaikinti“, pažiūrėti, kas dar „palaikino“... Ir taip keturių valandų nebėra“, - konstatavo A.Tapinas. 

„Esate pirmoji tikroji skaitmeninė, dar vadinama Z, karta. Jūs jau gimėte su mobiliaisiais telefonais. Jei anksčiau buvo įprasta dirbti su vienu informacijos srautu: aš kalbu, tu klausai, tai šiandien iš karto galime atlikti kelis veiksmus. Tą pastebiu ir savo vaikuose. Jie ruošia pamokas, žiūri televizorių, bendrauja su draugais per „snapchat‘ą“ ir dar atsakinėja į mano klausimus, kaip sekėsi mokykloje. Man nuo tokio krūvio iš karto sudegtų smegenys. Kita vertus, tas atsakinėjimas į klausimus yra stereotipinis: 

- „Kaip sekėsi mokykloje“? 

- „Gerai“.

- „Kas gero“? 

- „Nieko“... 

Būtent tai ir yra vienas iš didžiausių iššūkių tėvams bei pedagogams. Suaugusiesiems reikia suvokti, kaip su vaikais susikalbėti. Net 80-90 procentų tėvų žino tik tiek, jog jų vaikai kažką daro su kompiuteriais, o ką konkrečiai, pasakyti negali. O gal jie gamina bombas, gal žaidžia „minecraft‘ą“... Arba tėvų svajonėse papildomai mokosi. 

Skaitmeninė revoliucija ištirpdė sienas. Jokia kita karta žmonijoje neturėjo tokio priėjimo prie žinių, tokių galimybių tobulintis papildomai. Kam to reikia? Jei pradėsite tai daryti šiandien, yra šimtaprocentinė tikimybė, jog po 10-15 metų gyvensite daug geriau. 

Dažnai sakoma, kad mes turime kurti geresnį gyvenimą valstybėje. Aš sakau, jog reikia kurti geresnį gyvenimą sau. Tada bus gerai ir mūsų valstybei. Jei jūs po 15-20 metų uždirbsite daugiau, sumokėsite daugiau mokesčių į biudžetą, mano pensija bus didesnė“, - nuotaikingai jaunimui linkėjo A.Tapinas.

Anot žurnalisto, jo kelionių po mokyklas tikslas yra paprastas: jei nors vienas ar keli procentai jo klausiusių moksleivių susimąstys ir suvoks, kad būtina pradėti mokytis bei tobulėti, ateitis ryškesnėmis spalvomis nušvis ir jiems, ir visai šaliai. Belieka tikėtis, jog vadinamoji Z karta pateisins lūkesčius. 

Birutė PALIAKIENĖ

tapino susitikimas

Atnaujinta Penktadienis, 13 gegužės 2016 11:06