Logo
Spausdinti šį puslapį

Dailininko pasižvalgymai Lietuvoje: Bilionių piliakalnio atradimai

Bilionių piliakalnis. Vidurvasaris Bilionių piliakalnis. Vidurvasaris

Žemaičių aukštumos pietiniame pakraštyje esantis garsusis Bilionių piliakalnis, kažkada vadintas Švedkalniu, Šventkalniu, žvelgiant į jį nuo čia pat tįsančio Žemaičių plento, atrodo džiugiai išvaizdus, garbus, tik­­ras praeities paminklas, puošiantis Laukuvos krašto peizažą. 

Tačiau, artėjant prie kalno, darosi kažko neramu, smelkiasi nuojauta, kad priešais tave auga, kyla, skleidžiasi į plotį ne šiaip žaisminga kalva, ne eilinis kovingas piliakalnis, o didinga, pietinio dangaus šviesuliui atsivėrusi Saulės garbintojų šventovė.

Kalno papėdėje, samanotų ąžuolų giraitėje, pasijunti lyg kokioje legendinėje žinyčioje, kur kažkas tau pasakoja: čia gali patirti žemės svarumą, žalumos dvelksmą, poetinį įkvėpimą…

 Šventkalnio paslaptinga paveika, atrodo, tvyro akimis aprėpiamose apylinkėse, užkoduota čionykščiuose vietovardžiuose, upėvardžiuose, perteikta žmonių padavimuose, nutikimuose. Šiauriau, už  Aukš­tagirės kalno – jį supylė milžinas, guli Laumėkalnis ir burtažodinis Miltų kalnas, plačioje pietinėje panoramoje, tarp kalvelių, miškelių rangosi Sartalė, Rungys, Viksvė, iš Dievyčio ežero išteka Šventupis ir Yžnė, netoliese ir Lokysta srovena, plyti mįslingasis Paršežeris, o už puskilometrio – Burkalės ežerėlis, kuriame, anot padavimo, „Tas kalns kad buva supilts ir iškasts Burkalis, švedų sylinčė pasitraukdami įmetin diktė daug brunginybių. Pri jūdalksni šaknų esunti įmerkta ir prirakinta aštūnis bačkas auksa“.

Už Aukštagirės, tiesiai gal bus šeši kilometrai, – garsusis Medvėgalis, jo draugėje – dar šeši: Pilies, Piliorių, Sumonų, Ąžuolų, Bevardis ir Alkos kalnai. Senųjų šimtmečių tėkmėje, be abejo, šiuose bei aplinkiniuose kalnuose, kalvelėse ne tik tvirtovių, gyvenviečių bū­ta – anų laikų čiabuvius, kaip ir mus, vienijo savas tikėjimas, apeigos, kalendorinės šventės, misterijos: tokioms bend­ruomenių sueigoms geriausiai tiko kalvų viršūnės, nuo kurių atsiveria slaptingos girių tolumos, kur ypač raiškiai spindi vakaro laužai ir paryčių žvaigždynai, kur laumės, miškų deivės saugo šaltinius, šukuoja vaistažolių lankas, matuojasi rūkų skraistes...

Kokios lemtys apsprendė – šalia Bilionių, Gulbėse, gi­mė žymus Lietuvos etnologas, mitologas, tautosakininkas Nor­bertas Vėlius (1937–1996). Jo kūrybinė veikla pa­ska­tino daugybę mūsų do­mė­­tis etnografija, kraštotyra, senąja Lietuvos kultūra. Ne­toliese, Kutuliuose, – ant­rojo Lietuvos Prezidento Alek­sand­ro Stulginskio (1885–1969) gimtinė. Šilalės parapijoje gimęs Laurynas Ivinskis (1810–1881) yra gyvenęs Bi­lionių kaimynystėje – visų jų atminimą saugo šių apylinkių, Šilalės rajono žmonės, Vil­niuje įsikūrusi Šilalės kraštiečių draugija.

Šilalė – piliakalnių kraštas! Taip skelbia naujausi turistams skirti informaciniai leidiniai, tad nenuostabu, jog visoje Lietuvoje minėtų Piliakalnių metų (2017) pradžios ir užbaigtuvių renginiai vyko šioje savivaldybėje: ant Medvėgalio kalno, Laukuvoje. Puošniame albume „Šilalės rajono piliakalniai“ perskaičiau – rajone net 34 piliakalniai!

Lietuvos piliakalnių tyrėjas lenkų mokslininkas Liudvikas Kšivickis (1859–1941) knygo­je „Žemaičių senovė” (lenkų kalba išleista 1906 m., lietu­vių – 1928 m.), sužavėtas Med­vėgalio ir Šventkalnio didybės, skelbė: „Čia pirmą kartą supratau, kad galime kalbėti apie lietuvių kultūrą, kaip kad kalbame apie keltų ar skandinavų kultūrą… “ Ir dar: „Kad Medvėgalio piliakalnis arba žemės piramidė, riogsanti ant Bilionių terasų, stovėtų kur Vokiečiuose ar Šveicaruose, tai juos lankytų minios keliauninkų, būtų parašyta daugybė monografijų, o patys pamink­lai būtų taip garsūs, kaip garsi yra senoji Karnako šventovė arba Stonehengė”.

Šiais laikais Šventkalnis sulaukia pelnyto dėmesio – kalnan kopia naujieji gamtameldžiai, kraštotyrininkai, žygeiviai. Varnių regioninio parko darbuotojų iniciatyva įrengtas Aukštagirės dviračių takas, kurio vieni svarbiausių objektų yra Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai.

Archeologai, matyt, Kšivic­kio pakviesti, laiko garbe čia pabuvoti, kojomis apmatuoti Šventkalnio terasas. Petras Ta­rasenka yra nupiešęs spėja­mą Bilionių pilies vaizdą-re­­konstrukciją. Prieš keletą me­tų Žemaitijos kultūros drau­gijos pirmininkas Stasys Kas­paravičius iškėlė hipotezę, jog Bilionių piliakalnis – tai garsieji Pilėnai.

Šilalės savivaldybės vadovų iniciatyva rajone esančių piliakalnių žvalgymui pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos universitetu. tad jau kelerius metus šio uni­versiteto dėstytojas, garsus piliakalnių tyrinėtojas, žinovas, archeologas Gintautas Za­biela kartu su savo studentais bei vietiniais talkininkais, ku­rių vadovė yra kultūros paveldo apsaugos specialistė Jur­gita Viršilienė, vykdo tyrimus Medvėgalio komplekse, Bi­lio­nių Šventkalnyje.

Šiemet šio kalno viršūnėje kasinėjantiems archeologams nusišypsojo sėkmės deivė – vienas po kito nedidelėje perkasoje pa­sipylė sensacingi radiniai, ko­kių niekas čia nesitikėjo: degintiniai kapai su įkapėmis (spėjama, V–VI a.), griautiniai kapai (gal IV–V a.), amatininkų įrankiai (geležinis plaktukas, yla, kaltukas), kovos kirviai, peilis, ietigalis, bronziniai moteriški ir vyriški papuošalai, keramika. Nustatyta, jog čia II tūkst­antmetyje įrengta ir dar XIV a. stovėjusi medinė pilis. G. Za­biela susitikime su šilališkiais, Bilionių seniūnijos bend­ruo­mene (kurios visas būrys narių talkino perkasoje) sakė, jog, tęsiant kalno tyrimus, prireiktų statyti Bilioniuose šiuolaikiškai erdvų muziejų, kuriame gal ir sutilptų numatomi Šventkalnio archeologiniai radiniai.

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS,

dailininkas, karikatūristas, dailės pedagogas

AUTORIAUS akvarelės

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos