Prie gimnazijos – paminklas miesto šviesuoliui

Praėjusią savaitę prie Šilalės gimnazijos iškilmingai atidengtas paminklas šviesuoliui, visuomenininkui, fi­lant­ropui Simonui Gaudėšiui. Jo vardas mūsų miesto gim­­nazijai suteiktas 1993-iaisiais, o šiųmetė lapkričio 28-oji taip pat bus įrašyta į ugdymo įstaigos atmintinų datų sąrašą.

Atidengė paminklą

Nepaisant darganoto oro, ren­ginys buvo šiltas ir jaukus. S. Gaudėšiaus paminklą atidengė gimnazijos direktorius Stasys Norbutas, skulptorius Marius Norkus ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus, jį pašventino Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžie­čio parapijos klebonas kun. Sau­lius Katkus.

Pasak gimnazijos direktoriaus, statyti paminklą S. Gaudėšiui buvo numatyta 2015-aisiais. Tuometiniai rajono vadovai šiuos darbus buvo suplanavę Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Skulptūra, kurios autoriai yra architektas Ramūnas Banys ir skulptorius M. Norkus, kainavo daugiau nei 21 tūkst. eurų: 18 tūkst. 150 Eur skirta iš rajono biudžeto, 3000 Eur dovanojo Šilalės rajono verslininkų sąjungos nariai.

Anot gimnazijos vadovo, skulptūra iškilo tik dabar todėl, kad vėlavo finansavimas, lapkričio mėnesį buvo baigti ir paminklo kūrimo bei pastatymo darbai. 

Šilalės gimnazijos teritorijo­je įkurdinta skulptūra neužgo­žiama augmenijos ir puikiai ma­toma iš visų pusių. Ant skulp­tūros kolonos numatyta pritvirtinti mobilaus barkodo ženk­lą. Jį nuskenavus mobiliuoju telefonu, bus gaunama išsa­mi informacija apie S. Gaudėšių. 

Žinios – kuklios, bet svarbios 

Atidengus paminklą, renginio dalyviai pakviesti į gimnazijos aktų salę, kur buvo dalijamasi prisiminimais apie S. Gau­dėšių. Šventėje dalyvavo ne tik šilališkiai, bet ir iš S. Gaudėšiaus tėviškės – Viekšnių – atvykusi Vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė. Tačiau bene daugiausiai istorinių faktų iš šio iškilaus žmogaus gyvenimo pateikė garbaus kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus dukra, gimnazijos muziejaus vadovė, mokytoja Aušra Baublienė. Ji kartu su gimnazistais Vesta Vitkute ir Edvinu Stankumi parengė itin informatyvų pranešimą „Mažo miestelio didelis žmogus“. 

Anot A. Baublienės, S. Gaudėšiaus pavardė skirtingu laik­mečiu, skirtingose vietovėse buvo tariama ir užrašoma įvairiai: Gaudėšius, Gaudiešius, Gaudešis, Gaudiešis. Tad kol kas sunku sudaryti ir Gaudėšių giminės medį – jis vis dar formuojamas.

O „mūsų“ S. Gaudėšius buvo gimęs 1867 m. balandžio 20 d. Mažeikių apskrityje, Viekšnių valsčiuje, Lėlaičių kaime, ūkininko Simono Gaudėšiaus šeimoje. Tėvai turėjo 20 hektarų žemės. Mažasis Simonas mokėsi Viekšnių liaudies pra­dinėje mokykloje, kurioje ugdymas vyko rusų kalba, vėliau įstojo į Liepojos gimnaziją. Tačiau baigė tik šešias klases, nes toliau mokytis nebuvo lėšų. Todėl pradėjo dirbti mokiniu Viekšnių vaistinėje. Po trejų metų Maskvos universitete išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus. Tapęs farmacininku, S. Gaudėšius sugrįžo į Viekšnius ir čia dirbo dar trejus metus. Paskui išvažiavo į Maskvą, kur dirbo vaistinėse ir kartu studijavo universite­te farmaciją. 1897 m. studijas bai­gė ir gavo provizoriaus dip­­lomą. Grįžęs į Lietuvą, S. Gaudėšius pasiskolino pinigų ir 1897 m. Šilalėje, Vasario 16-osios g., nusipirko vaisti­nę, kurioje dirbo iki tremties – 1941 m.

Visapusiška asmenybė

S. Gaudėšius bu­vo ne tik farmacininkas, bet ir visuo­menės veikėjas.

„Jis greitai pelnė žmonių pasitikėjimą bei pagarbą, jam rūpėjo Šilalės reikalai ir jis stengėsi, kad valsčiaus gyventojams būtų lengviau. Padėjo įsteigti Šilalės vartotojų bend­rovę-kooperatyvą, pats tapo jo valdybos nariu. O įkūrus kooperatinį smulkaus kredito banką, S. Gaudėšius buvo išrinktas jo valdybos pirmininku“, – pasakojo A. Baub­lienė. 

S. Gaudėšius aktyviai dalyvaudavo miestelio šventėse, padėdavo jas organizuoti, siekė, kad žmonės suprastų kelią į nepriklausomybę. Jis sodino ir Šilalės simboliu tapusį ąžuolą, vis dar ošiantį mūsų miesto cent­­re. Prisiminimuose šilališkiai teigia, jog ąžuoliukas buvo pasodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo garbei.  

1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, S. Gaudėšius buvo išrinktas į valsčiaus tarybą, revizijos komisiją, o vėliau buvo Šilalės atstovas Tauragės apskrities taryboje. 1936 m. S. Gaudėšius buvo kan­didatas į Seimą. 

Be to, būtent jis Šilalėje įkūrė Šaulių sąjungos skyrių, o 1929-aisiais buvo išrinktas Šilalės šaulių būrio gar­bės pirmininku. Už visuomeninę veik­lą provizorius S. Gaudėšius buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ant­rojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde bei ugniagesių Garbės ženklu. Mat jo dėka Šilalėje atsirado ir ugniagesių draugija (1908 m.). Pastarosios dūdų orkestrui S. Gaudėšius nupirko instrumentus, 1930 m. pastatė gaisrinę (dabartinio gėlių salono „Palmeta“ vietoje), kurioje buvo įrengta salė miesto renginiams, pasirūpino ir tuo, jog būtų pastatytas garažas ugniagesių mašinoms. 

Rūpėjo šviesuoliui ir šilališkių išsilavinimas – būdamas Šilalės valsčiaus tarybos na­rys, jis skatino, jog mieste­lyje atsirastų vidurinė mokyk­la, ir tuos darbus rėmė. S. Gaudė­šius šelpdavo neturtingus vai­kus, mokėdavo už jų mokslą. 

Įamžintas šilališkių širdyse

Kaip asmenybė, S. Gaudėšius buvo žinomas ir vertinamas už savo linksmą būdą, jaunat­viškumą, sugalvodavo miestelėnams įvairiausių pramogų: pavyzdžiui, kiekvieną žiemą ant miesto tvenkinio jo rūpesčiu vykdavo čiuožimo varžybos. Šis žemaitis su kiekvienu į vaistinę užėjusiu kaimo žmogumi rasdavo bendrą kalbą, pasidomėdavo, koks derlius, kaip auga rugiai... O ir pats mė­go ūkininkauti – Šolių kaime turėjo 25 ha ūkį, be to, buvo geras bitininkas. 

S. Gaudėšiaus veikla akivaizdžiai įrodo, kiek gali nuveikti žmogus, sąžiningai ir pasiaukojančiai dirbantis savo kraštui. Tad nenuostabu, kad Šilalės gyventojai mėgo draugišką ir nuoširdų savo bendruomenės narį. Dėl to jo atminimas Šilalėje buvo įamžintas – yra S. Gaudėšiaus gatvė, jo vardas suteiktas ir ilgiausiai gyvuojančiai gimnazijai, kurios prieigas nuo šiol puošia ir S. Gaudėšiaus skulptūra.

Deja, likimas šiam šviesuo­liui nebuvo palankus: 1941-ųjų birželio 13 d. jis buvo ištremtas į Komiją, Kartkeroso miškų kirtimo ūkį. Netrukus ten ir mirė, o jo kapo vieta iki šiol nežinoma.

Šilti atsiminimai

Viekšnių vaistinės muziejaus direktorė D. Končienė sakė, kad apie šią iškilią asmenybę istorinių faktų išliko nedaug. Kviesdama į vaistinės Viekšniuose 160 metų jubiliejaus renginius, ji rodė nuot­raukas, kur S. Gaudėšius gyveno bei dirbo. D. Končienė papa­sakojo ne vieną juo­kingą istoriją, ku­rioje minimas far­macininko vardas.

„Kai Viekšniuose siautė mirtina to meto liga cholera, gydytojo Antano Biržiškio žmona Elžbieta įsikalė sau į galvą, jog jaučia visus tos ligos simptomus. Vyro tuo metu namuose nebuvo, o moteriai darėsi vis „blogiau ir blogiau“. Tad ji paprašė farmacininko padėjė­jo S. Gau­dėšiaus pa­galbos. Šis, įvertinęs pacientės būk­lę, išsivedė ją į Viekš­nius pasivaikščioti – suko aplink miestelį ratus tol, kol visos choleros moteriškei „praėjo“, – pasakojo Viekšnių vaistinės muziejaus vadovė.

Rengiant publikaciją, naudotasi V. Statkevičiaus surinkta kraštotyrine medžiaga, Šilalės vaistinės istorija, kitais S. Gaudėšiaus gimnazijos muziejaus surinktais dokumentais.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir gimnazijos muziejaus nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 06 Gruodžio 2019 08:27