Pajūryje dislokuotas batalionas – atviras visuomenei

Mūsų rajone įsikūrę kariai nuolat kviečia į svečius civilius piliečius. Paskutinis toks susitikimas su Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionu, jo vado pulkininko leitenanto Vadimo Jeriomino kvietimu, įvyko vasario 14-ąją. Gausus būrys smalsuolių galėjo išvysti, kaip gyvena šiandienos artileristai.

Pamatę, kiek žmonių atsiliepė į pakvietimą, kariai sakė: „Tikėjomės sulaukti daug svečių, bet kad jų bus šitiek daug, negalėjome įsivaizduoti“.

Tiesa, didžiulėje šauktinių mokymams skirtoje palapinėje tilpo visi, nors kėdžių prisėsti pritrūko, kariams teko jų ieškoti papildomai. Į susitikimą su kariškiais atskubėjo paties įvairiausio amžiaus gyventojų iš Pajūrio, Ši­lalės ir Šilutės. 

„Esame labai patenkinti, kad Pajūryje įsikūrė batalionas. Ne paslaptis, iš pradžių būta visokių nuomonių, pasisakymų. Bet kariai darbais įrodo, jog su vietos gyventojais yra nusiteikę bendradarbiauti. Jie ir miestelį, ir piliakalnius mums padeda tvarkyti, ir medžius sodina. Jau surengta Gerumo akcija, kurios metu kariai surinko lėšų jaunam, neįgaliam našliui, auginančiam vaikus. Tai tik dalis jų veiklos, o kur dar paprastas žmogiškumas, mokėjimas ir, svarbiausia, no­rėjimas bend­rauti“, – užsimezgusiu bendradarbiavimu tarp pajūriškių ir bataliono karių džiaugiasi Pajūrio seniūnė Roma Veš­čiūnienė.  

Anot seniūnės, tai ir įkvėpimas Pajūrio jaunuoliams – nemažai jų jau dabar svajoja apie galimybę tarnauti Tėvynei bū­tent šiame batalione. 

Jos žodžius patvirtino ir aktyvūs vaikai, kurie bataliono vadui plk. ltn. V. Jeriominui pažėrė gausybę klausimų: kas yra batalionas, kas yra poligonas, ką reiškia Ramovė, koks jo karinis laipsnis ir t. t. Va­das pristatymą apie batalioną pradėjo nuo savęs: sakė, kad yra vedęs, augina du sūnus, su šeima persikėlė gyventi iš Vilniaus į Šilalę.

„Labai džiaugiamės pabėgę iš Vilniaus, kur nuo šurmulio jau buvome pavargę. Esu pulkininkas leitenantas, bet norėčiau kada nors užsitarnauti dar vieną žvaigždutę ir tapti pulkininku“, – neslėpė kariškis.

Bataliono vadas papasakojo, kad šio pavadinimo kariniuose vienetuose paprastai tarnauja 500–800 karių, planuojama, jog Pajūryje vienu metu jų bus apie 600. V. Jeriominas neslėpė ir vilties, kad Pajūrio gyventojai taps nuolatiniais šio karinio vieneto nariais tiek profesionalų, tiek savanorių gretose. Kalbėdamas apie artilerijos bataliono specifiką, vadas priminė, jog Lietuvoje tėra du tokie kariniai vienetai: Pajūryje ir Rukloje. Artileristų dažniausiai naudojama technika (jos batalione būna apie 200 vienetų) yra sunkvežimiai ir visureigiai. 

„Šiuo metu Pajū­ry­je tarnau­ja apie 100 profesionalų ir 172 šauktiniai. Taip pat yra dislokuota tiesiogiai Že­mai­tijos brigadai pavaldi prieš­tankinė kuopa. Joje tarnauja dar apie 30 profesionalų ir 70 šauktinių. Šie skaičiai nėra dideli, nes batalionas dar nėra visiškai įrengtas“, – pasakojo plk. ltn. V. Jeriominas. 

Ir šiuo metu batalione verda statybos – aktyviai įrenginėjamos automobilių stovėjimo aikštelės (atsiras apie 70–80 vietų), praleidimo punktas. Vadas atskleidė, jog maždaug 12 hektarų teritorijoje likę senieji pastatai bus nugriauti. Vietoje jų per 5–6 metus turėtų atsirasti visiškai nauja infrastruktūra su naujais pastatais: kareivinėmis, Ramove, sandėliais, garažais, dirbtuvėmis ir t.t. Anot bataliono vado, kariniame dalinyje ateityje dirbs ir apie 30 medicinos darbuotojų (kol kas tėra 6).

Plk. ltn. V. Jeriominas priminė, kad Lietuvos ka­riuomenėje gali tarnauti ir merginos. Jų ateina ir į artileristų būrį.  Pajūryje dislokuotame batalione tarnauja 5 savanorės. Pasak vado, dažnai merginos nori įrodyti, kad yra ne prasčiau pasirengusios tarnauti Tė­vynei nei vaikinai, kitos paprasčiausiai nori save išbandyti, yra ir tokių, kurios jau apsisprendė savo gyvenimą susieti su tarnyba kariuomenėje ir sistemingai to siekia: atitarnavusios savanorė­mis, lieka batalione dirbti pro­fesionaliai.

Suaugusieji nerimavo, ar artileristai kada nors įsigis poligoną pratyboms. Vadas paaiškino, kad tokių planų neatsisakoma. Tačiau kur poligonas galėtų būti, dar nėra aišku.

„Šis sprendimas nuo manęs nepriklauso. Poligonai kol kas yra Pabradėje, Rukloje, Kai­riuo­se, Gai­žiūnuose. Mes mo­ky­mams važiuojame į Tau­ra­gę, Kai­rius ar Pa­bra­dę. Bet reikia skaičiuoti, kiek kai­nuoja tech­nikos nuvykimas į poligonus už kelių šimtų kilometrų. Noriu pabrėžti, jog mokymų metu poligonuose tik šaudome ir manevruojame, tad baimintis Pa­jūrio gyventojams nė­ra pag­rindo“, – aiškino plk. ltn. V. Je­rio­minas.

Kad civiliai ne­bijo ginklų ir net jais aktyviai domisi, įrodė atvirų durų renginio lankytojų smalsumas, susipažįstant su karių naudojama karine technika, įranga ir apranga, o paleisti šūvius iš haubicos bei istorinės patrankos ryžosi ir vyrai, ir moterys. 

Štabo civilių ir karių bend­radarbiavimo vyriausiasis spe­cialistas vyresnysis eilinis Ai­ridas Zabėla pripažįsta, jog civilių bendruomenei kiekviena naujovė iš pradžių kelia susirūpinimą, tad ir batalionui prigyti Pajūryje reikia laiko. 

„Naujovės žmones baugina. Todėl ir vadovaujamės atvirumo principu – kviečiame gyventojus pas save, patys vykstame į renginius, aktyviai bend­radarbiaujame su ugdymo įstaigomis“, – sakė A. Zabėla ir priminė, kad būtent dėl to vadas palaikė iniciatyvą kuo gausiau dalyvauti ir šventiniuose Vasario 16-osios renginiuose. Vienu metu bataliono kariai tądien dalyvavo net keturiose gyvenvietėse.

Pajūryje įsikūrę kariškiai ro­do pa­vyzdį, kaip dera elgtis Lie­­tuvos kariams, į ką turi lygiuotis ir mūsų rajono vaikai. A. Za­bėlos įsitikinimu, karių pavyzdys yra reali pagalba ir tėvų globos netekusiems vaikams. Viliamasi, jog galbūt bataliono atsiradimas Ši­lalės rajone turės įtakos ir dalies mūsų vaikų gyvenimui, ge­rąja linkme pakreips jų likimą. 

Vadas plk. ltn. V. Jeriominas priminė, jog batalionas nėra kalėjimas: „Tai – karinis dalinys. Visi turi teisę žinoti, kas ir kaip čia vyksta. Tad kiekvienas pas mus yra laukiamas, o mes pasiryžę atsakyti į bet kokius visuomenę dominančius klausimus“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.