„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žvilgsnis į Kovo 11- ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas

Atkurtos Nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai švęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti ir apie Lietuvos bei Žemaitijos istorines ištakas. Renginio organizatoriai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus, siekė padėkoti aktyviai prisidedantiems prie Žemaitijos kultūros, istorijos, mokslo ir verslo plėtros bei kitais būdais pilietiškai ir visuomeniškai garsinantiems ją.

Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiutė pasveikino susirinkusius su gražia Lietuvos valstybės sukaktimi, padėkojo vienam iš organizatorių A. Gedvilui už dėmesį Žemaitijos istorijai, už jos istorinės Karšuvos žemės palikimo sklaidą. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis perdavė linkėjimus nuo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio. Žemaitiška šneka prisiminė 2019 m. renginius, skirtus Žemaitijos metams, atkreipė dėmesį, kad atskirų etnografinių regionų savitumas yra didelė vertybė ir pabrėžė, jog Žemaitijos žmonių susitelkimas, savo istorijos ir kultūros puoselėjimas yra ir modernios Lietuvos stiprybės pagrindas. Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė priminė, kad 2020-ųjų kultūros sostinė yra būtent Trakai. A. Gedvilas, priminęs auditorijai, kad už daugelį sumanymų, pradedant istoriniais tyrimais, įžvalgomis bei LDK ir Žemaitijos valdovų portretų nutapymu, Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių sukūrimu, turi būti dėkingas bendraminčiams: istorikams Tomui ir Ingai Baranauskams, dailininkui Artūrui Slapšiui, Lietuvos kariuomenės majorui Donatui Mazurkevičiui, beje,vienam iš Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjų Žalgirio mūšio inscenizacijose.

Renginiui iškilmingumo ir sakralumo suteikė folkloro ansamblio „Visi“ drauge su dalyviais atliktas Lietuvos himnas bei daina „Ir paauga žali leipa...“, kuri atstoja žemaičių himną. Taip pat skambėjo Kelmės, Šilalės, Tauragės, Raseinių rajonuose surinktos ir išmoktos dainos. Vėliau A. Gedvilas plačiau pristatė istorinės Karšuvos žemės, vienos iš Žemaitijos dalių, chronologinę raidą. Priminė auditorijai, kad tiek LDK valdovų ir Žemaitijos vadovų portretų bei atminimo medalių Vykintui, Erdvilui ir Durbės pergalės 1260 m. karžygiui Alminui bei kitų atminimo ženklų kūrimas yra siekis labiau sudominti lankytojus Pietų Žemaitijos istorija bei kultūra. Šiais trijų atminimo medalių rinkiniais numatyta keliais etapais apdovanoti virš šimto asmenų ir institucijų. Kovo 11- osios renginyje Trakuose planuota įteikti apie 30, bet dėl viruso grėsmės ir numatomo karantino dalis nominantų neatvyko. Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių numizmatiniais rinkiniais pagerbtos Žemaitijos istorijos tyrinėtojų dr. T. ir I. Baranauskų, Žemaitijos senųjų dainų populiarintojų ir tyrėjų doc. Evaldo Vyčino ir prof. dr. Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės šeimos. Tarp pagerbtų nominantų, meno, kultūros, sporto, mokslo, verslo, žiniasklaidos atstovai, kurie jau apdovanoti nacionalinėmis, regioninėmis ir savivaldybių premijomis. Šis numizmatinis rinkinys – dar vienas atminimo ženklas ir dėmesys įvairiose srityse besidarbuojantiems ir primenantiems, jog Lietuvos kultūra, istorija, jos raida susideda iš daugelio mūsų veiklos sluoksnių, į kurios turinį telpa Gimtinė, Tėvynė ir visa Lietuva, jos žmonių ateitis.
Atminimo ženklai įteikti jų kūrėjui dailininkui A. Slapšiui, lakūnui Jurgiui Kairiui, skulptorei Daliai Matulaitytei, buvusiam Tauragės merui Sigitui Mičiuliui, atgimimo metraštininkui Albinui Kentrai, kultūrologui Edmundui Žalpiui, alpinistui Vladui Vitkauskui ir kt. Dailininkas, fotografas Rimantas Dichavičius, dėkodamas už šį pagerbimą, organizatoriams įteikė savo leidinį „Laisvės paženklinti“. Savo pasisakymą skyrė A. Kentros ir jo bendražygių „Miško brolių draugijos“ atstatyto iš griuvėsių pastato Vilniuje situacijai apibūdinti – ši draugija teismuose jau dešimtmetį bando apginti nuo biurokratų interpretacijų ir noro nusavinti iš visuomenės aukų sukurtą turtą. Tai mūsų gyvenimo dviveidiškumas.

„Tokius mūšius laimėjome, o kažkokio biurokrato negalime įveikti, padėkime galutinį tašką“,– kvietė R. Dichavičius.

Teko laimė pasidalinti keliomis mintimis ir man, nuo Žemaitijos regioninės EKGT ir nuo Šilalės kraštiečių draugijos, kuri įsteigta 1990 m. lapkričio 23 d. Vilniuje ir šiemet taip pat švenčia 30-metį. Renginio organizatoriui A. Gedvilui už kryptingą Karšuvos ir Žemaitijos istorijos sklaidą  įteiktas dr. Ievos Švarcaitės leidinys „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas“. Buvo išsakyta mintis, kad, tęsiant romantizuotą pasakojimą apie Karšuvą, reikia remtis tvirtesniais istoriniais tyrimais, kitaip, kaip genialiam dailininkui ant blogo grunto sukūrus gražų vaizdinį, šis gali sutrūkinėti. Po atminimo leidinį „Žemaičių kultūros savastys. II d. Epochų jungtys“ su CD įteikta Trakų istoriniam muziejui, direktorei A. Zmejevskienei ir Trakų savivaldybės bibliotekai. Buvo proga padėkoti „Visi“ folkloro ansamblio nariams ir jo vadovams už Pietų Žemaitijos, Antano ir Jono Juškų, Simono Stanevičiaus surinktų dainų prikėlimą. Nuo Šilalės kraštiečių draugijos ansamblio moterys apdalintos gėlių puokštėmis, leidiniu „Karšuvos būtovė“.

Virginijus JOCYS

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Alvydo STANIŪNAIČIO nuotr.

Atnaujinta Ketvirtadienis, 19 Kovas 2020 10:57