Kur saulė baltais takeliais nusivedė vaikystę...

Žmogaus gyvenimas – tarsi upė. Turime savo ištakas, su kiekvienais gyvenimo metais platėjame, gilėjame, semiamės jėgų iš savo gimtinės, iš savo tėvų. Nors nuolat girdime dejuojant, kad kaimas miršta, bet kol mes, savo kaimo vaikai, sapnuojame jį naktimis, savo poelgius modeliuojame pagal tėvų įdiegtus moralinius principus, kaimas nemiręs, nesvarbu, kad vietoje gimtojo namo žaliuoja pieva ar siūbuoja javų laukas... 

Noriu pasidalinti naujienomis iš savo gimtinės – Kiaukų kaimo. Tris dešimt­mečius veikusioje Kiau­­kų pradinėje mokykloje ra­šy­­mo ir skaitymo pradžiamokslį išėjo didelis būrys šio bei aplinkinių kaimų vai­kų, mokykla buvo ir kaimo kultūros lopšys, sutraukęs dainos bei šokio mėgėjus, kuriuos subūrė aktyvūs čia dirbę pedagogai.

Dabar buvusios Kiaukų pradinės mokyklos vieto­je pastatytas atminimo ak­muo, seniai Anapilin išėjusio Vla­do Noreikos sodyboje, puo­selėjamoje jo anūkų, parimo Rūpintojėlis, Dajorų–Ma­cikų sodybos vietoje pastatytas kryžius, prašantis Kris­taus palaiminimo iš­ėjusiems Amžinybėn, gyviesiems ir dar ateisiantiems į šią žemę mūsų palikuonims. 

Už gyvuosius ir mirusius, pagerbiant jų atminimą, vys­kupas Da­rius Trijonis, kunigas Kęs­tu­tis Pa­jaujis, kurių tėvai gimė ir augo Kiau­­kuose, taip pat Šilalės parapijos deka­nas klebonas kun. Saulius Katkus rugpjūčio 1 d., 11 val., aukos šv. Mišias Tū­binių bažnyčioje. Po jų Kiaukuose bus šventinami kryžius, Rūpintojėlis ir mo­­kyklos atminimo akmuo. Aplankę šias širdžiai mielas vietas, rinksimės Tūbinių bend­ruomenės namuose. Čia galėsime pasidžiaugti Laimutės Rač­kaus­kaitės-Jundulienės, Kiaukų pra­di­nės mokyk­los įkūrėjo Antano Rač­kaus­ko duk­ros, tapytais paveikslais bei Al­fonso Ben­diko skulptūromis. Pa­bū­sime kartu, pabend­rausime, pasidalinsime pri­siminimais. Tikiuosi, ir padainuosime, nes sugrįžti trumpam į gimtinę su savo muzikantais broliais pažadėjo Pran­­ciškus Trijonis, ansamb­lio „Jonis“ įkūrėjas ir vadovas.

Kristina PALIUTIENĖ

Nuotr. iš archyvo