„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Apvaršuviškiai savo kaimui išnykti neleis

Paminklinio akmens atidengimo iniciatoriai Paminklinio akmens atidengimo iniciatoriai

Nors nuolat kalbama apie mirštantį kaimą, Laukuvos seniūnijos Apvaršuvos kaimo gyventojai šią taisyklę stengiasi paneigti – jie ėmėsi iniciatyvos ne tik suburti draugėn esamus ir buvusius gyventojus, bet ir įamžinti jau išnykusių kaimų atminimą.

Laukuvos miestelis savo šven­tę rengia visada tuo pačiu laiku – minint Švč. Mergelės Škap­lierinės atlaidus. Apvaršu­viškiai į savąją šventę sukvietė atlaidų išvakarėse. Kraštiečių laukė šv. Mišios Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, o po jų Apvaršuvoje atidengtas prieš tris dešimt­mečius nuverstas ir netoliese užkas­tas paminklinis ak­muo.

„Paminklas sovietmečiu buvo pas­tatytas 1911-aisiais į JAV emigravusiam kraštiečiui Leonui Jonikui ir jo tėviškei atminti. Šis vyras buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas, žurnalistas. 1990-aisiais nuspręsta pamink­lą jam nuversti, o jo vietoje buvo pastatytas ąžuolinis kryžius. Ei­nant me­tams, jis sunyko, tad nutarėme atkurti Apvaršuvą garsinusio žmogaus atminimą, o tuo pačiu ir pažadinti mūsų bend­ruomenę aktyvesniam bendravimui“, – sakė Lietuvos Respub­likos Prezidento kariuo­menės kūrėjų savanorių medaliu apdovanotas Ignacas Gailevičius.

Šios šventės iniciatorius laukuviškis Jonas Šedbaras prisiminė, jog ąžuolinis paminklas buvo pastatytas 1990 m. liepos 15 d., o akmeninis atkurtas 2020-ųjų liepos 18 d. Ant paminklo iškalta, kad šioje vietoje buvo L. Joniko (1891–1969) gimtinė, taip pat šis akmuo yra skiriamas ir Apvaršuvos, Burbiškių, Kui­tainių, Monkiškės bei Vaitkaičių kaimų gyventojams atminti.

Pasak Laukuvos seniūno Virgilijaus Ačo, oficialios bend­ruomenės Apvaršuvoje nėra, tačiau yra entuziastų, kurie geba suburti draugėn visus bent kiek aktyvesnius kraštiečius.

„Kęstutis Auškal­nis, J. Šedbaras, I. Gai­levičius, Valde­maras Jasevičius da­ro vis­ką, jog nykstančių kaimų atminimas gyvuotų kuo ilgiau“, – sakė seniūnas.

L. Jonikas išeivijoje buvo žinomas „Lau­kuviškio“ slapyvardžiu, Amerikoje jis dirbo laik­raščio „Vilnis“ redakcijoje, žur­nalo „Liaudies menas“ redaktoriumi, bu­vo JAV Kongreso ir lietuvių meno sąjungos narys.

Paminklinį akmenį atidengti buvo pakviestas I. Gailevičius su dukra Milda bei Irena Budginaitė-Sebeckienė, jį pašventino Laukuvos parapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius. 

„Kai girdime žodžius „tėviškė“, „gimtinė“, apima nostalgija. Ir tai yra tas turtas, kurio iš mūsų niekas negali atimti. Tai yra tos vietos, kurias prisimename ir galime nusakyti iki smulkiausių detalių, bet visa tai yra prasminga ir suprantama tik mums. Tėviškė nėra ten, kur gyvename dėl pinigų ar vykstame pasigrožėti – ji ten, kur į žemę įspaustos mūsų tėvų ir protėvių pėdos. Todėl net ir išsikėlę iš jos bei per tūkstančius kilometrų nuo jos nutolę fiziškai, dvasiškai visam gyvenimui išliekame susieti su savo gimtąja žeme“, – kalbėjo V. Jasevičius. 

Varnių regioninio parko vyriausiasis specialistas Andrius Bajorūnas priminė, jog Apvaršuva yra šio parko teritorijoje.

„Valstybė patikėjo saugoti gamtą ateities kartoms, bet be vietos gyventojų to nepadarytume. Apvaršuviškiams linkiu, jog kaimas tik didėtų, jame gimtų kuo daugiau vaikų, o Apvaršuvos vardas niekada nebūtų įrašytas į išnykusių kaimų sąrašą“, – sakė regioninio parko atstovas.

J. Šedbaras susirinku­siuo­sius įvar­dijo lyg dovaną ir priminė, kad nuotrau­koje, darytoje prieš tris de­šimtmečius statant kryžių, matomas berniu­kas yra Re­mi­gijus Mas­lauskas, ku­ris šįkart buvo vienas aktyviausiai talkinusių benduomenės narių. Tad jam, An­tanui Vėliui, I. Gailevičiui buvo įteiktos padėkos. Dėkota visiems, kurie prisidėjo, jog ši kraštiečių šventė įvyktų.

O Burbiškių gyventoja Stanislava Olš­vikienė visus nustebino atrastu talentu – iš gamtos atliekų ir antrinių žaliavų gaminamais suvenyrais. Garbaus amžiaus moteris, buvusi tremtinė, nebaigusi jokių mokslų, viską sugalvojanti pati. Tiesa, savo dirbinius 83-ejų Stanislava viešai rodo retai – Apvaršuvos kraštiečių sueiga buvo tik antras kartas. Tačiau jos darbai paliko didžiulį įspūdį: vieni skubėjo jų įsigyti, kiti – nusifotografuoti su jų autore.

Suėjimas turėjo tęstis iki aušros, nes apvaršuviškių nuotaiką kėlė Rietavo kultūros centro kaimo kapela „Subata“. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 24 Liepa 2020 09:38