Įkvėpkime tyro gimtinės laukų oro
A. Noreikos artimieji, 1937 m.
Norėčiau pasidalinti prisiminimais iš savo vaikystės ir jaunystės, kuri prabėgo Kiaukų kaime, prie šaltiningojo Noralio upelio Antano Noreikos ir Juzefos Dajoraitės-Noreikienės gausioje, religingoje šeimoje, kurioje užaugome keturi sūnūs ir keturios dukterys.
Proseneliai Izidorius Noreika su žmona Marijona Juškyte-Noreikiene susilaukė keturių vaikų: Marijonos, Ievos, Jono ir Vincento. Jonas turėjo dukras Stasę ir Juzefą. Kai Jonas žuvo, mergaitės dar buvo mažos. Stasė užaugusi ištekėjo už Stanislovo Poškos, o Juzefa – už Kazio Trijonio.
Vincentas buvo išvykęs į Ameriką uždarbiauti. Sunkiai dirbdamas susirgo, tad grįžo į Lietuvą. Vedė Agniešką Šnepaitę iš Obelyno, gyveno Pajerubynio kaime, susilaukė sūnaus Antano. Šiam paaugus, tėvas samdė mokytoją Joną Trijonį, kad išmokytų vaiką skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Gavęs šaukimą, Antanas išėjo į kariuomenę, tarnavo Tauragėje, ulonų pulke. Tėvas nupirko Antanui žemės Kiaukų kaime, pastatė trobą, pagalbinius pastatus javams, šienui, tvartą gyvuliams, padargų žemei dirbti. Grįžęs iš kariuomenės, Antanas susituokė su Juzefa Dajoraite iš to paties kaimo. Antanas už nupirktą žemę ir visus kaštus turėjo aprūpinti tėvą: išlaikyti jam karvę, nušerti po kiaulę per metus, paruošti pašaro.
Kai Šilalėje pastatė sviesto gamyklą, A. Noreika viename savo trobos gale įrengė patalpą pieno separavimo punktui. Antanas buvo pasiųstas į kursus ir paskirtas šio punkto vedėju. Punkte buvo pastatytos šildymo krosnys, katilas su vandeniu, įrengtas rankomis sukamas separatorius. Žmonės, atvežę pieną, jį pašildydavo iki reikiamos temperatūros ir patys išseparuodavo. Liesą pieną pasiimdavo savo reikmėms: darydavo varškę, raugindavo, balino sriubas ar sugirdydavo veršeliams, paršeliams.
Malkoms paruošti bei krosniai iškūrenti buvo priimtas žmogus. Atskiro darbuotojo reikėjo ir grietinėlei į Šilalės sviesto gamyklą nuvežti bei priduoti. Bidonai būdavo užplombuoti, o jeigu plomba pažeista, grietinėlės nepriimdavo, grąžindavo atgal. Lydraštyje būdavo nurodytas svoris, riebumas, virinimo temperatūra. Užmokestis pieno statytojams buvo mokamas pagal pieno riebumą, pinigus jie gaudavo kas mėnesį. Jais žmonės mokėjo žemės mokestį, pirko trąšų, žemės ūkio padargų, šlajų, druskos, žibalo, vinių bei kt.
Savo tėvą Antaną prisimena kaip darbštų ūkininką, pienininką, veterinarą. Jis gražiai giedojo, dainavo, buvo muzikantas, bažnyčios komiteto pirmininkas, kasininkas, maršalka. Prisimenu, kaip kaimo žmonės per Antanines ąžuolo lapais apvainikuodavo mūsų namų langus, duris ir padėdavo dovaną tėvui.
A. Noreika palaidotas Tūbinių kapinėse.
Mano tėvai buvo darbštūs ir religingi, mus, vaikus, dirbti mokė nuo mažens. Prisimenu vieną nutikimą. Man teko vežti grietinę į Šilalės sviesto gamyklą. Važiuodamas radau auksinį laikrodį. Sekmadienį per šv. Mišias bažnyčioje kunigas per pamokslą pranešė, kad pamestas auksinis laikrodis. Pasirodo, jis buvo zakristijono, kuris pametė laikrodį, važiuodamas dviračiu į Šilalę. Zakristijonas man už atgautą laikrodį padovanojo naują kostiumą.
Tėvo muzikalumą paveldėjome ir mes, ypač brolis Stasys. Ganydamas karves, pasidarė smuiką, iš telefono laidų sudėjo stygas. Turėjo gerą klausą: išgirdęs grojant melodiją, atkartodavo ją smuiku. Teta Kazimiera Trijonienė-Macienė, išgirdusi jo grojimą, padovanojo smuiką, kuris buvo Antano Račkausko. Stasys juo mokėsi griežti pas Petrą Gudauską. Pusbrolis Pranas Valauskas padovanojo mums gitarą, tėvas surado kontrabosą, sudėjo stygas. Taip sukūrėme kapelą, kurioje Stasys grojo smuiku, aš, Juozas, – gitara, giminaitis Pranas Trijonis – kontrabosu. Pradžioje grojome namuose, susirinkdavo berniukai ir mergaitės iš artimiausių kaimų, mokėmės šokti. Vėliau pradėjome groti jaunimui šokiuose ir už kaimo ribų.
O suaugę, subrendę ir visai išskridome iš savo gimtojo kaimo. Tačiau brangūs veidai, vaizdai, prisiminimai iki šiol tebėra gyvi ir šildo. Ir šaukia vėl susieiti įvairių kartų kiaukiškius, pasklidusius po brangią Lietuvą ar už jos ribų, įkvėpti tyro gimtinės oro, pasibičiuliauti ar tiesiog patylėti...
Kiaukų kaimo kraštiečių suėjimas rugpjūčio 1 d., 11 val., prasidės šv. Mišiomis Tūbinių bažnyčioje.
Juozas NOREIKA,
buvęs kiaukiškis, gyvenantis Mažojoje Lietuvoje
Nuotr. iš autoriaus albumo
