Sniegena Girdiškėje

Tradiciniai, apipinti legendomis, įaugę į krašto žmonių sąmonę, Švč. Mergelės Marijos Snieginės atlaidai bažnyčioje, kurios altoriuose rymo medžiuose įamžinti šventieji. Sambūris kasmet pažadina miestelį, jo metu aptariami prisiminimai galbūt net atlieka savotišką dvasinį au­ditą bei stato atminties paminklus su subtilios lokaliosios istorijos at­spal­viais. Į atlaidus susirinkę žmonės dalijasi savo socialiniais die­no­raščiais, pastebėjimais, žyminčiais kartą ir stilių... 

„Mes vaikystėje taip nelaukdavome Kalėdų ir kitų švenčių, kaip laukdavome Sniegenos“, – šiai vieno iš Girdiškės kilusio garbaus politiko minčiai pritarė kone visi vyresnės kartos žmonės, praėjusį sekmadienį ir vėl sugrįžę į savo vaikystės prisiminimus.

Tiesa, jei prieš kelis dešimt­mečius šeimyna į atlaidus vykdavo geriausia brikute, o šventiniai užkandžiai buvo kuklūs, tai šiandien į juos iš visų kampelių suvažiuojame apynaujais automobiliais, o nuo užkandžių įvairovės raibsta akys. Bet tikrai ne tai svarbiausia – susirenkame čia pabūti, pagerbti artimųjų atminimo, susitikti su seniai matytais bičiuliais.

Pasak legendos, prieš daugelį amžių Romoje rugpjūčio mėnesį iškrito sniegas. Toje vietoje buvo pastatyta bažnyčia. Taip ir Girdiškės bažnyčioje per atlaidus kasmet „sninga“: žmonių gausa, gerumu, nuoširdumu, susibūrimo šiluma... Dievo valia gali bet ką.

Šiemetinės parapijos šventės kultūrinės dalies akcentas – Bijotų dvaro festivalis, kurio organizatorius iš Bijotų kilęs Valdas Latoža pasirūpino susirinkusiesiems dovanoti puikų Renatos ir Deivio koncertą.

Girdiškėje tvyro tikras dvasingumas, nors jos neaplenkia ir tam tikrų iššūkių bei modernizmo srovė.  

Arūnas MIKALAUSKAS 

V. LATOŽOS nuotr.