Tvarką ir grožį kuria savo rankomis

Biržų Lauko gyvenvietė – nedidelė: pagrindinė Akmenos gatvė ir kelios iš jos išsi­ša­­kojančios šalutinės. Akmenos upės pakrantėje, vaizdingoje vietoje, dar sovietmečiu bu­­vo pastatyti du aštuonbučiai, būstus juose suteikdavo ūkio spe­cialistams ir darbinin­kams.

„Į tėviškę iš Šilalės tenka važiuoti per Biržų Lauką. Jau ir akys priprato prie kiekvienos sodybos: gražiai čia tvarkosi dauguma žmonių, gyvenančių privačiuose namuose. Ir tik Akmenos gatvės pabaigoje sto­vintys du aštuonbučiai buvo tarsi kokie šašai. Atrodydavo, jog čia gyvenantieji nemėgsta nei tvarkos, nei grožio – namo aplinka apie žmogų daug pasako...

Dabar džiaugiuosi klydusi – ir kaimo žmonėms rūpi jų kasdienė aplinka. La­bai maloniai nustebino Ak­menos g. 7 namo išvaizda: per­nai rudenį pastatą renovavus,  šią vasarą neatpažįstamai sutvarkyta ir aplinka. Matyt, ir į mažesnius kaimus ateina reno­vacijai valstybės skirtos lėšos“, – rašo laiške redakcijai laik­raščio skaitytoja.

Deja, nieko panašaus: daugiabučio atnaujinimas ir pradėta tvarkyti aplinka – iš pačių gyventojų kišenės. Kadangi šio namo butai šildomi individualiai, kiekvienas turi atskirą krosnį ar kitą šildymo įrenginį, nėra bendros katilinės, pasinaudoti valstybės para­ma namo renovacijai gyventojai negali. Tačiau jie nebenori gyventi vėjo perpučiamuo­se butuose su kiauru stogu, sutrūkinėjusiais pamatais, nuolat besikemšančia kanalizacija. 

Pasak vienos iš  kalbintų namo gyventojų, ne iš karto buvo nuspręsta namą renovuoti, nes atsirado ir nepritariančių, bijančių mokestinių įsipareigojimų keliems metams. Ne sykį su gyventojais bendravo „Šilalės būsto“ atstovai, kol galų gale žmonės nutarė įsirengti kanalizacijos valymo įrenginius, apšiltinti stogą, pamatus, sienas. Praėjusių metų rudenį šie darbai buvo baigti, dabar gyventojai džiaugiasi, jog žiemą būstuose buvo šilta, sutaupė mažiau kūrendami. Darbams atlikti pinigų paskolino UAB „Šilalės būstas“, kuriam gyven­tojai skolą įsipareigojo sumokėti per penkerius me­tus.

Atėjus pavasariui, žmonės pamatė, kad prie gražaus pastato nedera niūri aplinka. Vis dar gyva nuomonė, jog aplinką labiau tvarko vyresnės kar­tos atstovai, o jaunesnieji tam neva neturi laiko. Gi šio namo prieigas gražinti ėmėsi visi gyventojai. Pinigų augalams ir skaldai susidėjo visi bendrai, o į nuolatines talkas susirenka kas gali. Tiesa, anot moterų, nei paramos, nei pagalbos nesuteikia savivaldybė, nors šiame name yra ir socialinis būstas. Biurokratai reikalauja pateikti pirkimo ir darbų atlikimo kvitus. Bet iš kur juos gauti, jei perkama iš žmonių, o dirbama savo jėgomis?

„Kol kas čia tik pradžia. Jau, atrodo, galėtume pasidžiaugti savo darbo rezultatais, tačiau svarbu ne vien vaizdas, bet ir patogumas. Norėtume įsirengti geres­nį įvažiavimą ir mašinų stovėjimo aikštelę kieme, nes jie labai duobėti. Planuojame sutvarkyti sandėliukų te­ritoriją. Darbų laukia daug, vis­kam rei­kia laiko ir lėšų. Savivaldybės parama būtų labai reikalinga“,  – sakė viena iš moterų, mananti, jog tai būtų ir kaip kompensacija už socialinį būstą.

Apie tai, jog kieme iš biudžeto lėšų būtų įrengta vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai, apšvietimas, daugiabučio gyventojai nė nesvajoja. Jei kada pasidarys patys, tuomet ir turės. Nes kol kas visos tokioms reik­mėms skiriamos biudžeto lėšos atitenka Šilalei bei didesnėms gyvenvietėms.

Dabar šalia stovintis antra­sis aštuonbutis atrodo visai ap­gailėtinai – aptriušusios sienos, nuo stogo nutįsę smalos varvekliai.  Ir šiame name atsiras­tų žmonių, kurie sektų kaimynų pavyzdžiu, bet pirmiausia reikia vienybės, sutarimo, pasitikėjimo. Ir suvokimo, jog ne­užtenka susitvarkyti tik iki savo buto durų. Už jų – laiptinė, kiemas, kur visi bend­rai vaikštome, kuriais naudojamės. Ne veltui šios erdvės vadinasi bendro naudojimo, tad ir pri­žiūrėti jas reikia bendromis pas­tangomis, pasitelkus gerano­riškumą. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.