Su kiekvienu įtariamuoju reikia bandyti rasti bendrą kalbą

Spalio 2-oji yra profesinė policijos pareigūnų bei dar­buotojų šventė. Šiemet ji gal bus kiek kitokia nei įpras­tai – saugantis koronaviruso, iškilmių nenumatoma. Kita vertus, dėl to šventės esmė nesikeičia. Šiandien sveiki­nami visi pareigūnai, tačiau daugiausiai dėmesio sulaukia tie, kurių indėlis Tėvynės labui yra apčiuopiamiausias. Viena tokių – Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Birutė Eitutienė.

Šias pareigas moteris užima jau 10 metų, o iki tol, kaip pati sako, išbandė ne vieną tarnybos skyrių: teko dirbti ir pat­rulinėje tarnyboje, ir Ne­pil­na­mečių reikalų, ir Mig­racijos skyriuose, ir net areštinėje. Po­licijoje B. Eitu­tie­nė darbuojasi jau ketvirtį amžiaus – 25-erius metus. Ir nors prisipažįsta karjeros pradžioje galvojusi tarnybą baigti, kai tik sukaks pensijai gauti reikalingas laikas, šiandien jos mintys – kitos. 

„Į Policijos akademiją įstojau iškart po vidurinės, tad pareigūnų valstybinę pensiją galėjau pradėti gauti jau prieš ket­verius metus. Bet tebedirbu sistemoje, nes nežinau kitos srities, kur galėčiau save realizuoti“, – sako 43-ejų kaltinėniškė.

Policijos studijas ji rinkosi ne spontaniškai, apie jas svajojo besimokydama Kaltinėnų vidurinėje, o galutinį sprendimą priėmė, sulaukusi paraginimo iš akademijoje jau studijuojančios sesers klasės draugės. 

Moteris prisimena, kad tais laikais reikalavimai vaikinams ir merginoms buvo skirtingi, tad pastarųjų būdavo kur kas daugiau. 

„Jeigu į vieną vietą pretenduodavo 2–3 vaikinai, tai merginų paprastai būdavo 20. Iš viso priimdavo 450 studentų: 400 vaikinų ir 50 merginų. 1996-aisiais, kai pradėjau dirbti policijoje, moterų gretos buvo menkos, vos viena kita pareigūnė. Dabar bent jau mūsų skyriuje ikiteisminius tyrimus atlieka vien moterys“, – pasakoja pareigūnė. 

B. Eitutienė 2004-aisiais universitete apsigynė teisės bakalauro, o 2007-aisiais – teisės ir valdymo magist­ro laipsnius.

Paklausta, kuris darbo etapas policijoje buvo arčiausiai širdies, Veiklos skyriaus tyrėja atsako, jog pastarasis.

„Pradėti dirbti tuometinėje kriminalinėje policijoje buvo la­bai sunku, laukė iki tol nepatirti iššūkiai. Skyriaus, kuris, vykstant policijos sistemos reformai, pakeitė pavadinimą, ypa­tumas yra tas, jog tyrėjas pats turi susidėlioti veik­los planą, asmeniškai spręsti, kaip, kokia seka tirti įvykį. Sunku ir tai, kad, išaušus kitos dienos rytui, išankstiniai planai gali pasikeisti, jei gauni bylą, kurią ištirti reikia operatyviau“, – darbo kasdienybę atskleidžia pareigūnė.  

Tyrėja niekada nedirba tik su vienu ikiteisminiu tyrimu. Pa­vyzdžiui, šiomis dienomis ant B. Eitutienės darbo stalo guli net 15 bylų. Pareigūnė sa­ko, jog Šilalės komisariate vidutiniškai vienas tyrėjas vienu metu tiria apie 10 bylų, tačiau būna, kad jų susikaupia ir daugiau.

„Byla bylai nelygu – yra tokių, kurių tyrimas užtrunka ilgiau, nes tenka laukti ekspertų, kitų specialistų išvadų. Bet nėra tyrimų, kurie būtų lengvi. Gavusi naują bylą, kaskart galvoju, kaip kuo atidžiau ją ištirti, o kai tyrimas pasistūmėja, atrodo, jog nieko sudėtingo ir nebuvo“, – nusišypso policijos veteranė.

Pasak jos, Šila­lėje labai sunkūs nusikaltimai nėra tiriami, bet tokių, kurie sukrėstų – pasitaiko. Vienas jų, prisipažįsta pa­reigūnė, įstrigo visam laikui.

„Tai buvo viena pirmųjų ma­no bylų 2007-aisiais, kai automagistralėje įvyko skaudi avarija – į autobusą rėžėsi priešpriešiais atlėkusi mašina. Tada trys žmonės žuvo, dešimt buvo sužalota. Vykau į įvykio vietą, ir ta byla tapo savotišku mano krikštu“, – sako vyresnioji tyrėja.

Daugiausiai ikiteisminių tyrimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrėja pastebi, kad dažniausiai smurtaujama išgėrus ar kitaip apsvaigus. Ši­la­liškiai nevengia savintis svetimo turto iš gyvenamųjų pa­tal­pų, yra nemažai vie­­šosios tvarkos pažeidimų (muštynių). Be­je, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: dėl karantino apribojimų šios rūšies nusikaltimų yra sumažėję.

„Anksčiau tokie ikiteisminiai tyrimai pasiekdavo po kiek­vieno savaitgalio, ypač dažnai muštynės vykdavo Pajūryje, da­bar to nebestebiu. Taip pat mūsų rajonui būdingos baudžiamosios bylos, kuriose tiriamas naminės degtinės gaminimas, gabenimas, eismo įvykiai, kuriuose nukenčia žmonės, sukčiavimas“, – atskleidžia pašnekovė. 

B. Eitutienė sako, jog neretai tiriami ir atvejai, kai šilališkiai patenka į telefoninių sukčių žabangas (nusikaltėliai, tupėdami įkalinimo įstaigose, skambinėja žmonėms ir, prisistatę policijos pareigūnais ar tarnautojais, išvilioja bankininkystės duomenis, pinigus). Tiesa, šiais atvejais ne kiekviena byla čia ir užbaigiama ar perduodama mūsų rajono teismui, būna, kad jos iškeliauja į tuos rajonus, kuriuose buvo tęsiama nusikalstama veika.

Pareigūnė primena, jog į išnagrinėtų bylų skaičių įskaičiuojami ir tie tyrimai, kurie baigiasi šalių susitaikymu. Pa­sirodo, tyrėja visada, kai tai įmanoma, nukentėjusiajam ir smurtautojui ar turtą pasisavinusiajam siūlo susitaikyti, atlyginant žalą. Tokia galimybė įmanoma tik kartą per ketverius metus ir tik tiems, kurie nėra teisti ar jų teistumas jau būna išnykęs.

„Mano supratimu, įtariamieji suinteresuoti susitaikyti, nes tokiu atveju jie išvengia teistumo. Šią galimybę išnaudoja didžioji dalis bylos dalyvių. Susitaikius asmens istorijoje nėra įrašo „teistas“, bet faktas, kad nusižengimas buvo, išlieka. Ir jeigu asmuo nusikalsta dar kartą, į tai atsižvelgiama“, – sako tyrėja, primindama, kad nė vienas nusikaltimas nepraeina be pėdsakų.

B. Eitutienė teigia nesulaukianti ypatingai negatyvaus by­lų dalyvių požiūrio nei darbo kabinete, nei gatvėje. Nors neneigia, jog, kaip ir bet kuriame kitame darbe, pasitaiko visko: tenka susidurti ir su piktais žmonėmis, kai kurie jų laido replikas, tačiau pareigūnė išmoko į tai nebekreipti dėmesio. Atvirkščiai – džiaugiasi, kad neretai įtariamieji jau po pirmo pokalbio pakeičia toną ir patys rodo iniciatyvą duoti parodymus, prisipažinti.

„Negaliu pasakyti, kodėl, bet labai daug kartų pastebėjau, kaip keičiasi įtariamojo elgesys: iš „kieto erelio“ virsta atvirai viską pasakojančiu. Pati­kėkite – per tuos 10 metų išmokau suprasti, kada žmogus sako tiesą, kada meluoja. Žinoma, būna įvairių situacijų. Kartais prireikia nukentėjusiojo ir įtariamojo akistatos, jog šis prisipažintų, o būna ir tokių atvejų, kai niekas nepadeda – įtariamasis ginčija savo kaltę, žiūri tiesiai į akis ir meluoja. Kiekvieno laisva valia, ar pripažinti kaltę, tačiau dažnas įtariamasis žino, kad toks poelgis skirtiną bausmę sumažins trečdaliu“, – pasakoja Veiklos skyriaus pareigūnė.

Tyrėjų darbą kontroliuoja pro­kurorai, kurie šiame techno­lo­gijų amžiuje apklausos re­zul­tatus mato iškart, kai ji bai­giama. Būtent prokurorai spren­džia, kada baigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui.

Tyrėja sako visada galvojanti apie tai, jog kiekvienas įtariamasis pirmiausia yra žmogus, su kuriuo reikia bandyti rasti kalbą. Surinkus įrodymus ir bylą perdavus į teismą, tik jis vertina, konkretus asmuo kaltas ar ne. 

Ilgametė policijos darbuotoja neabejoja, kad policininko profesiją pirmiausia turi rinktis darbštūs ir atsakingi jaunuoliai. Mat šiame darbe būtina atlikti visus veiksmus, nepaisant to, kas patinka ar ko nenori daryti. Ir bene svarbiausia – mėgti savo darbą.

„Kasdienis darbas policijoje nėra toks, kurį rodo filmuose ar serialuose. Nukentėjusieji visada iš policijos laukia dviejų dalykų: kad kuo greičiau būtų nustatytas nusikaltėlis bei atlyginta padaryta žala. Ir mes privalome tuos lūkesčius išpildyti per kuo trumpesnį laiką, bet tuo pačiu ir kokybiškai, nes kiekvienu atveju kalbame apie žmogų, jo likimą. Niekada nevalia to pamiršti“, – akcentuoja Šilalės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja B. Eitutienė.

* * *

Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Aud­rius Lukošius džiaugiasi, jog komisarės inspektorės laipsnį pelniusi ir 25-erius metus policijoje dirbanti pareigūnė per visą tarnybos laiką yra skatinta net 16 kartų. Tarp šių apdovanojimų – ne vienas itin garbingas ženklas už nepriekaištingą tarnybą bei nuo­pelnus. 

Šiųmetė Policijos arba An­gelų sargų diena B. Ei­tu­tie­nei taip pat ypatinga: už ilgametę tarnybą jai įteikiamas Antrojo laipsnio atminimo ženklas.

Sveikindamas visus Ši­la­­lės policijos komisariato dar­buo­tojus ir pareigūnus pro­fe­si­nės šventės proga, A. Lu­­košius teigia besididžiuojantis, jog mūsų rajone nusikaltimų ištyrimų rezultatai ypatingai džiugina. Susumavus devynių mėnesių rezultatus, paaiškėjo, kad šis rodik­lis Lietuvoje siekia 62,7 proc., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje – 67 proc. (penkta vieta Lie­tuvoje), o Ši­la­lės komisariate – 71,9 proc.

Pasak viršininko, rajone dominuoja tokio pat pobūdžio nusikalstamos veikos kaip ir visoje šalyje: daugiausiai fiksuojama fizinio skausmo sukėlimo atvejų, vagysčių bei vairavimo girtiems (kai nustatomas didesnis nei 1,5 prom. girtumas).

„Ačiū kolegoms, su kuriais tenka dirbti. Man garbė vadovauti tokiam šauniam policijos kolektyvui, kuris stengiasi ir daug padaro Šilalės rajono gyventojų labui. Lin­kiu išlikti pareigingiems ir nepamiršti mūsų šūkio „Ginti. Saugoti. Padėti“, – sveikina su profesine švente Šilalės policijos komisariato virši­nin­kas A. Lukošius.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.