Bažnyčia dega meilės, maldos galybe

Rugsėjo pabaigoje Pajūrio Švč. Trejybės baž­ny­­­čia šventė Šv. Kryžiaus iš­aukš­tinimo atlaidus bei Pajūrio Švč. Tre­jy­bės bažnyčios 190 metų ju­bi­liejų. Po šv. Mišių visi rinkosi į šalia baž­ny­čios esantį parkelį, kur šventė pra­sidėjo brigados generolo Motiejaus Pe­čiu­lionio artilerijos bataliono sal­vėmis iš istorinio pa­būklo. 

Pajūrio bažnyčios is­to­ri­ją pristatė Danutė Da­­nai­tienė. 

„Pirmoji medinė bažnyčia, kurioje meldėsi mū­­sų protėviai, buvo pa­statyta prieš 240 m., o dabartinei mūrinei šiemet sukanka 190 m. Bažnyčios archyviniai do­ku­mentai byloja, kad Juo­zapas Va­­­lavičius savo dvare Pa­­jūryje pirmą me­di­nę bažnyčią pastatė 1780-ai­siais. Tais pa­čiais metais ją pašventino Ši­la­lės klebonas kun. Juo­zapas Ged­vi­la. 1839 m. vi­zitacijos do­ku­men­tuo­se nurodoma, jog mūrinė  bažnyčia pastatyta 1830 m. My­kolo Va­lavičiaus lėšo­mis bei rūpesčiu. Ji išsiskyrė iš Pajūrio peizažo, nes yra aukščiausias mies­telio pastatas.

Kunigas iš dva­ro savininko gaudavo sutartą algą. Varpinės dar nebuvo, mažas varpas ka­bėjo kupole. Ku­nigo gy­venamasis namas buvo molinis. Dar bu­vo svirnelis iš rąstų, tvarteliai ir darži­nė. Kun. Pranciškus Kaupavičius jokio bažnyčios turto neturėjo, jis kunigavo septynerius metus.

Dokumentuose pažymima, kad nuo 1847-ųjų bažnyčia prižiūrima pavyz­din­­­gai. Pajūrio dvaro savininko generolo Povs­tanskio bažnyčia, kunigo gyvenamasis namas, visi ūkiniai pasta­tai buvo geros būklės, nes tuo rūpi­nosi dvaro valdyba. Altoriai buvo perdaryti, paauksuo­ti, paveikslai restauruoti. Sutvarkyta šven­­toriaus tvora, iš plytų sumūryti vartai. Ku­nigui gyventi skirtas jau medinis na­mas. Mykolas And­riuškevičius pasirūpino kapinių apmū­rijimu.

Pajūrio dvaro savininkė Vanda Povs­tans­kienė dovanojo bažnyčiai 27 de­šim­­­tines žemės. 1912 m. įsteigta Pa­jūrio pa­rapija, bet oficialiai patvirtinta 1928-ai­siais.

Per pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia beveik nenukentėjo. Išstūmus rusus, vokiečių kareiviai apsigyveno klebo­ni­jos gale. Kunigu tada buvo Antanas Šiup­­­šins­kas. Vokiečiai iš Pajūrio bažny­čios paėmė vieną varpą, sveriantį du cent­nerius.

1919 m. birželį Pajūrį vizitavo vyskupas Pranciškus Karevičius, kuris baž­­nyčią konsekravo Švč. Trejybės titu­lu.

1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui, vokiečiai padegė Pajūrio miestelį, tačiau bažnyčia nenukentėjo. Karo metais klebonavo kun. Adomas Alminas, kuris pokaryje sovietinio saugumo bu­vo suimtas ir nubaustas 10 m. patai­sos darbų lageryje ir paleistas tik 1956 m.

Po karo sovietų valdžia atėmė baž­nyčios žemę, nacionalizavo kleboni­ją. 1947-aisiais Pajūrio klebonu paskirtas kun. Kle­men­sas Arlauskas, bet po dvejų metų jis buvo suimtas ir įkalintas, nes palaikė ryšius su pogrindžiu. Nuteistas 10 m. pataisos darbų lageryje, išleistas tik po 7 m. Pajūriškiai prisimena ir kleboną kun. Joną Rudzinską, o 1970-ųjų liepą paskirtas kun. Vladas Abromavičius. Jam mirus, nekrologe rašoma, kad per 13 m. jis atstatė kleboniją, suremontavo bažnyčios vidų ir išorę, sutvarkė šventorių. Kunigo praeitis – sunki: 1945-aisiais buvo suimtas ir atsidūrė pataisos darbų lageryje, nes tėvas buvo kariškis, o po 4 m. ištremtas į Jakutsko sritį, iš kur grįžo tik 1958-aisiais. Už tai, jog 1981-ųjų spalį Nijolė Sa­dūnaitė Pajūrio bažnyčioje kalbėjo su­­sirinkusiems žmonėms, religinių reikalų įgaliotinis Anilionis raš­tu įspėjo kun. V. Abromavičių, kad už tokį prasi­žengimą bažnyčia gali būti uždaryta.

Pa­jūryje dirbo ir klebonas kun. Al­binas Ar­na­šius, vienuolis kun. Vytautas Sadauskas, kunigai Jo­nas Bagins­kas, My­ko­las Petrauskas, An­ta­nas Ma­čius, dabar – Jonas Jucys. Visi jie stengėsi ir sten­giasi skleis­ti tikėjimą Pajūrio parapijoje“, – baigė bažnyčios istorijos pristatymą D. Danaitienė.

Po to sveikinimo žodžius tarė svečiai, Pajūrio miestelio bendruomenės nariai padovanojo bažnyčiai 100 pa­galvėlių, skirtų klūpėjimui, kurias pa­siuvo savanoriai Pajūrio miestelio bib­liotekoje. Nuostabų koncertą do­va­nojo kolektyvas „Menora“, Pa­jū­­­­rio Sta­nis­lovo Biržiškio gimnazijos mokslei­vės Gabi­ja Pakalniškytė, Ru­­gi­lė Dauk­šy­tė, Emi­lija Dikčiūtė ir Gab­rielė Dik­čiū­tė. Pras­mingą, saulėtą ir šil­tą šven­tę baigė Re­gi­mantas Šilinskas, gar­sus savo skra­balais bei dainomis visoje Lietuvoje. 

Po dešimties metų, kai minėsime mūsų bažnyčios 200 m. jubiliejų, tikimės, nebebus didelių suvaržymų ir galėsime švęsti be kaukių, su dar didesniu tikėjimu ir meile Dievui.

Ingrida SYMINAITĖ-PAULAUSKIENĖ

Pajūrio miestelio bendruomenės pirmininkė