Logo
Spausdinti šį puslapį

Upyniškiai sukūrė savo Pasakų miestą

Sakoma, kad gyvenime labai daug kas priklauso nuo asmeninio po­žiūrio. Tuo metu, kai visas pasaulis eina iš proto dėl ištikusios pandemijos Šilalės rajono gyventojai nepasiduoda – kuria šventišką nuotaiką ne tik sau, bet ir kitiems.

Prieš pat Kalėdas „Šilalės artojo“ redakcija sulaukė Vilniuje gyvenančios Paulinos laiško. Mergina tikino, jog verta kiekvienam apsilankyti jos gimtojoje Upynoje ir įsitikinti, kokį grožį ir šventinę nuotaiką kuria čia gyvenantys žmonės.

„Mūsų kaimynai Rasa ir Donatas taip pasipuošė kiemą, kad net pro šalį važiuojantieji sustoja, fotografuojasi ir džiaugiasi tomis ne tik šio kiemo, o ir vi­so miestelio puošmenomis. Norėčiau šia įspū­dinga nuotaika pasidalinti su visais „Ši­lalės artojo“ skaitytojais“, – rašė mergina.

Jos minimas kiemas – Nepriklau­so­my­bės gatvės gale stovinčio keturbučio prieigos. Kita šiame name gyvenanti moteris, taip pat vardu Rasa, sako, jog gyvena čia dar nuo sovietmečio, bet iki atsikraustant Rasos ir Donato Karašų šeimai, niekas jokiomis kiemo puošybomis neužsiėmė.

„O dabar mūsų kiemas šviečia dieną-naktį. Sykį, vėliau grįžusi į namus, net išsigąsti spėjau – maniau, namuose gaisras – tiek lempučių kaimynas buvo ap­link duris apkarstęs“, – juokiasi upyniškė.

Kaimynė Donatą gyrė, kad jis nieko nedaro bet kaip, viskuo labai atsakingai rūpinasi – vos perdega lemputė, tuoj ją pakeičia, gauna pastabą, kad reikia kurią dekoraciją labiau apšviesti – įgyvendina. 

„Fasadinėje namo pusėje stovi didžiulis Kalėdų senelis, kurį Donatas pats sukonstravo. Bet vakare jo nelabai buvo galima įžiūrėti, kažkas pasiskundė, kad Senio nesimato. Donatas nieko nelaukęs įrengė papildomą apšvietimą figūrai išryškinti, ir dabar vakarais tik­rai viskas atrodo įspūdingai“, – kviesdama užsukti ir patiems įsitikinti kvietė daugiabučio gyventoja.

Iš tiesų D. Karašas įrengė ne vieną kompoziciją – jų gausu visame daugiabučio kieme. Net jo žmonos Rasos puoselėjamas 8 metrų ilgio šiltnamis puošmenų sulaukė. O greta jo lemputėmis žybsi ir jų vienintelei atžalai Adrijai specialiai sukurta poilsio oazė bei namelis. Bet viską, ko gero, viršija kalėdų eglutės konstrukcija.

„Jos iki šiol čia nebuvo. Tai – naujausias mano kūrinys. Bet tikėtina, kad „eg­lutė“ įsikūrė čia ilgam“, – pasakojo Do­na­tas.

Rasa pajuokavo, kad kaimynai kurį laiką nepatikliai stebėjo, ką Donatas čia konstruoja.

„Nusipirkom geležių visokių, vyras vis virino, suko, dar lėkėm į Tauragę pagrin­dinio stiebo pirkti. Kaimynai net ėmė bambėti, ko čia pyškam kelintą vaka­rą“, – prisiminė moteris.

Kad kaimynystėje gyvenan­tiems padarytų staigmeną, Rasa su Donatu įspūdingą, net 8 metrų aukščio eglę iškėlė ir įžiebė naktį. Ji pagaminta vien tik iš 1500 žybsinčių lempučių, tad tikru stebuklu virsta tamsoje, nors šeimininkai elekt­ros negaili – visos dekoracijos kieme šviečia ir dieną, ir naktį.

Paklausti, kaip jiems kilo minčių puoselėti daugiabučio ap­linką, sutuoktiniai atsako, jog į darbus kibo iškart čia apsigyvenę.

„Nors tai – keturių butų namas, šiuo metu gyvename dvi šeimos. Atsikėlėme čia gimus dukrai Adrijai, prieš šešerius metus. Tuo­met šis pastatas bu­vo labai apleistas, teritorija ne­sutvarkyta. O aš labai mėgstu gėles. Tad pamažu ėmėme kur­tis ne tik viduje, bet ir puoselėti aplinką. Nė nepajutome, kad gerokai išsiplėtėme“, – vedžiodama po kiemą, pasakojo R. Karašienė.

Moteris džiaugiasi, kad Dona­tas taip pat myli grožį, yra kūrybingas ir geba greitai viską padaryti. Štai kai sutuoktiniai nusipirko skulptūrą kiemui puoš­ti ir tik vėliau pagalvojo, kur ją įkurdins, Donatas rado išeitį – nupirko medienos, sukalė imitacinį lieptelį ir ant jo „užlaipino“ skulptūrą. Rankdarbiais užsiimanti Rasa (ji yra įgijusi verslo vadybininkės diplomą ir su menais nieko bendro neturi) nuolat domisi naujovėmis. Pora pasigamino ir šviesaus atminimo kunigui Eduardui Ste­ponavičiui pagamino cementi­nius vazonus, į kuriuos pasodino jurginų ir papuošė bažnyčios prieigas Stal­gėnuose. 

„Man svarbiausia kurti ir padaryti tai tobulai. Todėl, jei iš pirmo karto nepavyksta, darau, kol rezultatas patinka. O vyras iš tiesų yra meninės prigimties – jo tėvas buvo dailės mokslų ragavęs: ir piešė, ir židinius statė“, – atskleidžia R. Ka­rašienė.

Moteris aktyviai dalyvauja Upy­nos bendruomenės rengia­muo­se konkursuose. Pernai pirmą vietą laimėjo Šilalės bažnyčioje surengtame Advento vainikų konkurse, pakliuvo tarp geriausiųjų ir Vilniuje vykusioje pagalvių parodoje. Tad nenuostabu, kad Rasos dar­bai ir šiemet neliko nepastebėti.

Upynos miestelio bendruomenės pirmininkė Monika Kin­de­rienė sako ypač vertinan­ti kruopščią bei aktyvią bend­ruo­menės narę: „Kom­pozicijas jie kuria ne dėl to, jog kažkas įvertintų konkursuose, bet da­ro tai savo ir kitų džiaugsmui“.

M. Kinderienė šiai bendruomenei vadovauja trečius metus, tiek laiko Upynoje organizuojami ir konkursai. Kadangi šie metai švenčių bei renginių atžvilgiu išskirtiniai, sugalvojo viską perkelti į virtualią erd­vę.

„Kartu su seniūnija ir kultūros centro darbuotojais perkė­lėme į internetą ir Kalėdų eglės įžiebimą. Kad įtrauktu­me visuomenę, sumanėme ir keletą konkursų, vienas iš jų – kalėdinės puošmenos. To­kio aktyvumo Upynos bend­ruo­me­­nėje tikrai nesitikėjau: per kelias dienas sulaukėme apie septyniasdešimt dalyvių, o kon­kursas vyks iki pat Nau­jų­jų“, – džiaugiasi bendruomenės vadovė.

Šiame konkurse ne tik upyniškiai raginami nufotografuoti savo kalėdinį namų, kiemo ar sodo kampelį, dekoraciją, kalėdinį vainiką ir įkelti nuotrauką į komentarus iki gruodžio 31 d.

O sausio 4-ąją ketinama paskelbti du laiminguosius: vieną išrinks „patiktukai“ socialinio tinklo paskyroje, kitą – ko­mi­si­ja.

„Žmonių iniciatyvos džiugi­na. Baiminausi, kad žemaičiai sunkiai priims iššūkį, bet buvau maloniai nustebinta – kiek daug meilės, šilumos ir išradingumo glūdi mūsų žmonių širdyse“, – sakė M. Kin­de­­rie­nė.

R. ir D. Karašų kaimynė Rasa taip pat ragino nebijoti pagirti gražiai besitvarkančių kaimynų bei juos paskatinti.

„Mano kaimynų pavyzdys ro­­do, kad žmonės investuoja į gro­­­žį, stengiasi, jog visiems bū­tų gražu, o šventės, kad ir kokios sukaustytos bebūtų, neštų šviesą, šilumą ir jaukumą į mūsų namus“, – akcentuoja upy­­niškė.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

2016 © „Šilalės artojas“ – Šilalės rajono laikraštis. Visos teisės saugomos