Mažas miestelis – ne kliūtis dideliems pasiekimams

Neretai žmonės, kilę iš mažo miestelio, patys įsikala sau į galvą, kad nepasieks to, ką gali didmiesčių gyventojai, todėl nė nebando ko nors siekti. Bet yra ir kita grupė, kuriems visiškai nesvarbu, kas ir ką apie juos galvoja, jie tiesiog užsiima savo mėgstama veikla. Apie tokius sakoma: jiems sekasi.

Neįtikėtinai sėkmingas startas čempionate

Kaltinėnuose gyvenančio automobilių sporto entuziasto Petro Bartkaus pristatinėti nebereikia – jo pasiekimai kroso trasose įspūdingi. Tiesa, pats lenktynininkas apie save kalba kukliai. 

„Esu įkūręs Kaltinėnų automobilių ir motociklų sporto klubą (AMSK). Mūsų komanda kol kas maža – važiuojame trise: aš, mano sūnus Deividas ir draugo sūnus Ir­mantas. Būtent ant jo pečių šiųmetis sezonas ir išsilaikė. Be to, vaikinui išties gerai sekėsi – iškovota ant­roji vieta („Su­per 1600“ klasė) Lietuvos au­to­mobilių kroso čempionate“, – puikius sezono rezultatus pristatė klubo vadovas.

Irmantas Buivydas dar nepilnametis – jam vos septyniolika. Tačiau automobilių sporte jis nebe naujokas. „Ši­lalės artojui“ vaikinas atsiuntė nuot­rauką, kur prie jo automobilio išdėliotas kalnas įvairiausių taurių. Irmanto teigimu, visos jos iškovotos per dvejus metus dar iki prasidedant šių metų varžyboms.

„Važiuoju ir varžybose dalyvauju jau trečius metus – nuo keturiolikos. Turiu vyresnį brolį Edviną, su kuriuo dalyvavome mini ralio varžybose. Jis buvo mano šturmanas, nes nenori sėsti prie vairo, o man tai labai patinka“, – pasakojo šiemet pirmąkart jėgas automobilių kroso čempionate išbandęs Irmantas.

Prieš tai jis dalyvavo bulių kautynėmis vadinamose varžybose, o praėjusių metų sezone – regionų pirmenybėse. Vai­kinas nėra mūsų rajono gyventojas, jo namai – Karklėnuose (Kelmės r.). Tad anksčiau jis atstovaudavęs kito rajono klubams, o į Kaltinėnų AMSK užsirašė dėl to, jog tėtis puikiai pažįsta jo įkūrėją, automobilių sporto entuziastą Petrą, be to, ir atstumas nuo Kark­lėnų iki Kal­tinėnų – vos dešimt kilometrų. 

„2020-ųjų sezonas buvo išskirtinis. Ne tik dėl pandemijos (sumažėjo kroso etapų), bet ir dėl to, kas vyksta šios sporto šakos trasose – pastebėjau, kad teisėjai ne visada dalyvius vertina teisingai. Aš, kaip naujokas, tą labai pajaučiau. Mačiau ir kitų lenktynininkų nepasitenkinimą, o gal pavydą, jog važiuoju geriau už senbuvius. Todėl nepaisant gero šiųmečio rezultato, krose dalyvauti nebenoriu“, – netikėtą naujieną atskleidė lenktynininkas.

Jaunuolis sakė norįs išbandyti jėgas ir kitose automobilių sporto šakose, automobilių ralyje. Tad kitų metų autokroso trasoje galbūt išvysime Irmanto automobilį (pasibaigus čempio­na­tui, savo geltonąjį „Honda Crx“ jis pardavė kitam lenk­ty­ni­ninkui), o jo paties galime ir nebeišvysti. Kita vertus, jaunojo sportininko pla­nai vis dar dėliojami. 

Kad šiųmetis sezonas Kal­ti­nėnų AMSK nariams buvo sunkus, pritaria ir jo vadovas P. Bartkus.  

„Paskutiniame kroso etape Plungėje vyko įnirtingos grum­tynės. Irmantas visada važiavo antras, bet jį atakavo trasos senbuviai, stengėsi naujoką apskritai išstumti. Pavyzdžiui, pirmas trasoje važiavo lat­vis, kuris tokio lygio varžybose dalyvauja tiek metų, kiek iš viso tėra Irmantui. Tad reikia įsivaizduoti, kaip jis sten­gėsi nepasiduoti jį persekiojančiam jaunuoliui“, – įtemp­tą rungtynių situaciją nusakė P. Bartkus.

Būtent šis psichologinis spaudimas Irmantui labiausiai ir ne­patiko, juolab, kad teisėjai senbuvių neleistinų veiksmų trasoje tarsi nematė. 

„Vairuoti sportinį automobilį reiškia įtemptai dirbti. Ži­noma, jeigu vejiesi tolstančius, važiuoji atsiliekančiųjų grupė­je, yra paprasčiau. Ta­čiau, kai esi priekinėse gretose, viskas daug sudėtingiau. Pa­da­ry­ti klaidą labai lengva, o tai reiškia prastesnį rezultatą nei tikiesi. Todėl pilotui būtina išlaikyti šaltą protą, kad ir kas benutiktų. Tuo pačiu reikia į priekį planuoti važiavimo trajektoriją, bet ir nemažinti tempo“, – autolenktynininko darbą trasoje išsamiai nupiešė Irmantas.

Vaikinas pripažįsta, jog šiųmetis pasiekimas – antroji vieta 2020 m. Lietuvos automobilių kroso čempionato „Super 1600“ klasėje – aukščiausias jo karjeroje. Ir jeigu važiuotų kitais metais, jo automobilį puoštų 102 numeris (šiemet startavo ir finišavo su 161-uoju). Klubo vadovas paaiškino, kad startiniai kitų metų sezono numeriai reiškia ir tam tikrus pasiekimus. Pavyzdžiui, su 101 numeriu važiuoja tas, kuris praėjusiame sezone užėmė pirmąją vietą klasėje, kur varžosi mašinos su varikliais iki 2 litrų, o 201 numeris suteikiamas pirmosios vietos laimėtojui su galingesniu varikliu (iki 3 l) ir t. t. Tik tuo atveju, kai numeris lieka laisvas (jeigu Irmantas nebedalyvautų krose), jis suteikiamas bet kuriam kitam lenktynininkui.

Automobilių sportas – brangus ir rizikingas

Pats P. Bartkus šiųmečiame sezone irgi dalyvavo, tačiau ant­ra­jame etape (Ma­ri­jam­po­lėje) pavedė technika, ir iš tolimesnių varžybų kaltinėniškis iškrito. 

„Automobilių sportas ir yra brangus dėl to, kad reikia ne tik turėti reikiamų pakeisti detalių, bet ir dar vieną automobilį atsargoje. Šiame sezone sugedo mano automobilio varik­lis, o jo pakeisti neturėjau galimybių, trūko detalių“, – pasakojo Petras.

Jo teigimu, trasoje nėra svarbi automobilio markė, kur kas svarbiau, kiek į jį invesntuota. Be to, žiūrovai „serga“ tik už vieną visos komandos narį – lenktyninio automobilio pilotą, o juk svarbūs yra ir visi kiti: tiek vairuotojas, tiek mechanikai, tiek finansiniai rėmėjai. 

„Mes bendrų klubo patalpų neturime, tad automobilius ruošiame kiekvienas savo garažuose. Pagrindinis Irmanto rėmėjas yra jo tėtis, o mūsų šeimos narių – aš pats“, – sakė P. Bartkus.

Abu Kaltinėnų AMSK nariai pasakojo, kad automobilių sporto mėgėjų daug nebūna, nes viską lemia finansinės priežastys. 

„Vien tik didelio no­ro neužtenka. Reikia žinoti, jog po kiek­vienų varžybų automobilis dažnai yra atkuriamas iš naujo. O kur dar nelaimės trasoje – tokiems atvejams, kaip aplankstyti sparnai, durelės, nulaužyti bamperiai, variklio dangtis bei pan., yra pasirengusi kiekviena komanda. Dėl to viename varžybų rate avariją patyrusi mašina atrodo nebevažiuojanti, o kitame išrieda sveikut sveikutėlė ir gali tęsti varžybas. Tad norintiems važiuoti autokroso lenktynėse pirmiausia derėtų įvertinti, ar tik­rai turi tiek lėšų ir laiko, reikalingo pasiruošimui bei dalyvavimui varžybose, ir dar pasiieškoti rėmėjų“, – akcentavo pašnekovai.

Be viso to, Irmantas ir Petras pataria dar apsišarvuoti kant­rybe. Jos prireikia ne tik trasoje, bet ir po varžybų, kai būtina ruoštis kitam važiavimui ir iš naujo surinkinėti automobilį.

Kroso automobiliams taikomi sportinių automobilių reikalavimai. Skirtumas tik tas, kad kroso trasoje galima varžytis ir tomis transporto priemonėmis, kurios neturi techninės apžiūros, tuo tarpu automobilių ralio dalyvių mašinos atitinka ir eilinių automobilių, ir sportinių reikalavimus. 

Irmantas teigė galimybes dalyvauti automobilių ralio varžybose šiemet jau išbandęs ke­lis kartus. Su vyresniuoju broliu dalyvavo mini ralio tre­čia­jame etape Juodupėje, o su ki­tu šturmanu – Kaune. Pas­ta­ra­jame etape Irmantui sekėsi geriau – iškovojo trečiąją vietą. Bet dėl to, kad dalyvavo kroso lenktynėse, ralyje galėjo važiuoti tik savo malonumui, o į įskaitą rezultatai nebuvo traukiami. Panašu, jog vaikinui tai patiko – jis pardavė kroso automobilį ir ėmė dairytis tinkamo raliui.

O Kaltinėnų AMSK vadovas viliasi, kad ki­tų metų kroso trasose ir vėl skambės Kal­tinėnų vardas, nes varžybose žada startuoti ne tik pats Pet­ras, bet ir jo 22-ejų sūnus Dei­vidas. Jis, beje, ir vairuos šiemet autokroso trasose pergales skynusio Irmanto automo­bilį.

* * *

2020 m. Lietuvos automobilių kroso čempionate Kal­tinėnų AMSK liko 14-oje vietoje. 

P. Bartkus su „Opel Astra“, paženklinta 220 numeriu, dalyvavo tik viename kroso etape Marijampolėje, kur užėmė 5-ąją vietą. 

I. Buivydo „Honda CRX“ atlaikė visų etapų išbandy­mus. Savo „Super 1600“ klasėje pirmo etapo finiše Tau­ragėje Irmantas iškovojo antrąją vietą. Ant­rame etape Ma­­rijampolėje liko trečias, o tre­čiame etape Kupiškyje nukrito net į penktąją vietą. Ta­čiau ketvirtame vėl pakilo į trečiąją. Tad bendroje įskaitoje per visą čempionato sezoną surinko 67 taškus. Tiek pat buvo surinkęs ir kitas tos pačios klasės lenktynininkas, bet pagal pakeistą autokroso reglamentą aukštesnė vieta suteikta tam, kuriam geriau sekėsi paskutiniame etape. Todėl 2020 m. Lietuvos automobilių kroso čempionate „Super 1600“ kla­sėje Kaltinėnų AMSK lenktynininkas I. Buivydas pelnė antrąją vietą.

* * *

P. Bartkus įvairiose trasose ir varžybose dalyvauja nuo 2008 m. Per tą laiką pelnė labai daug bei įvai­rių apdovanojimų: yra Lietuvos kroso ir rali-kroso vi­cečempionas, Baltijos šalių kroso ir rali-kroso vicečempionas bei NEZ („North European Zone“) – šiaurės Eu­ropos zonos, į kurią įeina Lietuva, Nor­vegija, Šve­dija, Suomija, Danija, Latvija, Estija, Islandija ir Ru­­sija, rali-kroso vicečempionas. 

Savo laimėjimus lenktynininkas dalijasi su visais, kurie jam padėjo pasiekti šių rezultatų: komandos nariais, mechanikais bei rėmėjais.

„Tikimės kitų metų varžyboms rasti dar daugiau rėmėjų ir toliau populiarinti autokroso sporto šaką bei gar­sinti Šilalės ir Kaltinėnų vardą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – sakė P. Bart­kus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Kaltinėnų AMSK archyvo nuotr.