„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Sunaikintiems pasauliams atminti...

Sausio 27-oji yra tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pasaulyje ji minima nuo 2005 m., kai Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smer­kian­čią diskriminaciją, prievartą religiniu ar etniniu pagrindu bei atmetančią Ho­lokausto neigimą. Šia rezoliucija sausio 27-oji paskelb­ta ir tarptautine Holokausto aukų atminimo diena, nes bū­tent šią dieną prieš 76-erius metus buvo išvaduota Auš­vico koncentracijos stovykla. 

Nacių koncentracijos stovyk­loje Aušvice, kelios minutės prieš žengiant į dujų kamerą, Vilma Grunvald rašo laišką vyrui: „Mano vieninteli, brangiausias, mes atskirti laukiame tamsos. Svarstėme galimybę pasislėpti, bet nusprendėme to nedaryti, nes tai būtų beprasmiška. Garsieji sunkvežimiai jau čia ir mes laukiame, kol tai prasidės. Esu visiškai rami. Mano vieninteli ir brangiausias, nekaltink savęs dėl to, kas įvyko, tai buvo mūsų lemtis. Darėme tai, ką galėjome. Lik sveikas ir atmink mano žodžius, kad laikas užgydys žaizdas – jei ne visiškai, tai bent iš dalies. Rūpinkis auksiniu mažuoju berniuku ir pernelyg nesugadink jo savo meile. Abu likite sveiki, mano brangiausieji. Galvosiu apie tave ir Misą. Tebūnie jūsų gyvenimas pasakiškas, mes jau turime lipti į sunkvežimius. Į amžinybę, Vilma“. 

Šis laiškas yra saugomas Va­šingtono Holokausto mu­zie­juje, Jungtinėse Ameri­kos Vals­tijose.

Nacių koncentracijos sto­vyk­­loje Aušvice 1940–1945 m. bu­vo sunaikinta virš milijono atskirų, nepakartojamų pasaulių – daugiausiai žydų tautybės žmonių. Karo pradžioje naciams okupavus Lenkiją, šalia Osvencimo miesto (vok. Aušvico), buvusiose kareivinė­se pasirinkta vieta kalinti lenkų civilius ir karo belaisvius. Iš įvairių kraštų, pradedant Oslu, baigiant Rodo sala, į Aušvicą vežami šimtai tūkstančių žmonių. Konclageryje atimami daik­­tai, apranga, bandoma ištrinti asmens vardą ir pavardę, vie­toj to išduodant dryžuotus skarmalus ir įspaudžiant tatuiruotę ant rankos. Formuojamas ištisas komp­­leksas: žmonės išnaudojami alinančiu darbu, kalinami, marinami badu, panaudojami makabriškų medicininių eksperimentų tikslais, nuodijami dujomis bei deginami kremato­riumuose. Tre­čiojo reicho ministras Otto Thierack sakė: „Mes privalome išlaisvinti vokiečių tautą nuo lenkų, rusų, žydų ir čigonų“... Į nepageidau­jamų gy­venti sąrašus pakliūna ir pasipriešinimo da­lyviai, Bib­li­jos tyrinėtojai, seksualinės ma­žu­mos bei daugybė kitų asme­nų. 1941 m. čia pirmą kartą su 600 lenkų kalinių išbandomos nuodingosios Zyk­lon B du­jos. Žmonės uždaroje patalpo­je miršta maždaug per 20 minučių. Vėliau įsisiūbavęs mirties fabrikas per dieną numarina apie 8000 žmonių. Dieną ir naktį rūksta krematoriumų kaminai...

Net 1944 m., jau po Antrojo fronto atidarymo, kuomet nacių Vokietijos pralaimėjimas kare pasidarė akivaizdus, egzekucijos nelėtėja. Po bandymų nutraukti ryšius su Hitleriu, Vengrijoje nuo valdžios nušalinus valstybės galvą Miklos Horthy, kuris iki tol priešinosi piliečių deportacijai iš šios šalies, apie 400 tūkstančių žy­dų vežami tiesiai į Aušvico – Bir­ke­nau dujų kameras...

Baigiantis karui ir sovietų kariuomenei artėjant prie Auš­vico, naciai nusprendė galinčius paeiti kalinius varyti pėsčiomis į Vokietijos teritorijoje esančias koncentracijos stovyklas. Pakeliui nemažai žmonių mirė, negalintys paeiti buvo nušauti sargybinių, todėl tas kalinių žygis buvo pavadintas Mirties žygiu.

Po karo praėjus nemažai metų, kai pradėjo silpti komunistinis sovietų sąjungos režimas, laisvėjo Lenkija, buvę kaliniai, o vėliau jų šeimos ėmė lankyti Aušvicą.

2005 m. Jungtinių Tautų generalinė asamblėja paskelbė sausio 27-ąją tarptautine Ho­lo­kausto aukų atminimo diena. Minėjimo simboliu buvo pasirinktas Aušvico koncent­racijos stovyklos išlaisvinimas 1945 m. sausio 27-ąją. Šią da­tą mini daugelis demokratiš­kų valstybių visame pasaulyje. Per­nai tą dieną renginyje „We Remember“ („Mes prisimename“) Auš­vice dalyvavo net 120 valstybių vadovai.

Šiemet tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lie­tuvoje įvertinti kartu su Len­kijos ambasada organizuoja projektą „Apie tai, kas buvo pra­rasta“, skirtą tarptautinei Ho­­lo­kausto aukų atminimo die­nai paminėti. Jį sudaro šia te­­ma mokytojų vedamos pamokos mokiniams, kuriami pla­katai.

Istorija – gyvenimo mokyto­ja, tad, mokydamiesi iš šios praeities tragedijos, galime sukurti geresnę ateitį.

Arūnas MIKALAUSKAS, 

istorikas

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Antradienis, 26 sausio 2021 09:34