„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Verslas ir kalba negali būti sveriami vienomis svarstyklėmis

Jau ir Šilalėje nesunku pastebėti, jog viešieji užrašai vis dažniau virsta angliškais arba tik patiems verslininkams suprantamais naujadarais. Todėl neretai stebimės ne tik šių „kūrinių“ autoriais, bet ir tais, kurie tokią „išmonę“ toleruoja, nors, atrodo, turėtų kontroliuoti. Savivaldybėje kalbos tvarkytoja dirbanti Aldona Špečkauskienė atskleidžia, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo šias pareigas Šilalės savivaldybėje kurį laiką ėjo dabar jau šviesaus atminimo mokytoja lituanistė Zita Bliūdžienė. Iš jos prisipažįsta mokiusis ir dabartinė kalbos tvarkytoja A. Špečkauskienė, dirbanti savivaldybėje nuo 1999-ųjų.

„Visuomenės raštingumas nuo to laiko pasikeitė kaip diena nuo nakties. Ankstesnė karta tikrai buvo raštingesnė – taisyklingai lietuviškai rašyti nemokėjo vos vienas kitas, o dabar nežinia, kas padarė tam įtaką: „šveplas“ žinučių rašymas telefonu, atsainus požiūris į lietuvių kalbą ar dar kažkas. Tačiau rankos svyra, kai visos pastangos pakeisti situaciją atsimuša lyg žirniai į sieną“, – vartydama nustatytų kalbos pažeidimų aplanką, kalba A. Špečkauskienė.

Nors Aldona dirba savivaldybės ad­ministracijoje, ji atlieka tiek savivaldybės, tiek valstybės deleguotas funkcijas. Būtent pastarosioms priskirtinas verslo subjektų konsultavimas įrengiant rek­lamą. Deja, verslininkai ignoruoja šią paslaugą ir mėgsta viską daryti „kaip jiems gražiau“.

„Tada ir atsiranda pavadinimai, iškabos, dėl kurių visuomenė piktinasi: Šilalėje galime rasti „Erstyle“ ir „D.lux“ grožio salonus, „Molare“ odontologijos centrą, „Pica Kvik“, viešbutį „Muontis“, kavines „Happy cafe“, „Lioko viščiukai“. Ir tai – tik maža dalis įmonių pavadinimų, kurie jau sulaukė visuomenės dėmesio. Keisčiausia, jog net patys verslininkai negali paaiškinti tokių pavadinimų esmės. Dažniausiai pasitaikantis atsakymas: „Mums taip gražu“. Be to, tokių iškabų savininkai jau išmoko apeiti įstatymą, ir teisiškai jų paveikti nėra jokios galimybės“, – apgailestauja savivaldybės kalbos tvarkytoja.

A. Špečkauskienė sako pastebinti daug klaidų ir kituose užrašuose. Štai neseniai duris atvėrusi maitinimo įstaiga anglų kalba vitrinoje kviečia: „Nebūk gaidys, užsuk“. Kalbininkė reikalauja, kad šis užrašas būtų išverstas į lietuvių kalbą. Be to, pagal įstatymus, lietuviškas užrašas privalo būti didesnis, ryškesnis nei angliškas. Tačiau, kaip matome, lietuviškas kvietimas – dviprasmiškas ir, matyt, verslininkams neatrodo toks įspūdingas. Beje, šios įmonės tinklalapis internete irgi pilnas grubių klaidų. Visas jas kalbininkė pažymėjo ir ištaisė dar vasario mėnesį. Dalis klaidingų užrašų iš „Bamba picos“ puslapio jau dingo, bet, deja, „atgimė“ naujai įsteigtos įmonės svetainėje. Pasak savivaldybės kalbos tvarkytojos, ir vėl teks siųsti raštus, jog verslininkai teiktųsi atkreipti dėmesį į elementarias gramatikos klaidas ir jas ištaisytų.

„Tokios problemos kyla dėl dauge­lio dalykų. Tačiau bene svar­­biausia, kad „Regist­rų cent­re“, registruojančiame įmonių pavadinimus, nebėra kal­bos tvarkytojų, kurie kont­ro­liuodavo verslo subjektų teikia­mus prašymus dėl vieno ar ki­to pavadinimo. Tad dabar bet kokie vardai įregistruojami leng­va ranka. Net leidyklose kalbos redaktorius yra didžiulė prabanga. Tad verslininkams re­komenduočiau įsiskaityti, kokią pas­laugą perkate, nes daž­nai leidykla atsakomybės už kalbos klaidas neprisi­ima.

Ir savivaldybės administ­ra­cijai vis primenu, jog į tam tik­rą pirkimą būtų įtraukta ir kalbos redagavimo paslauga. Kai šito nėra, galime gauti dokumentą, kurio jau nebepataisysi. Štai Šilalės savivaldybė nusipirkusi, tarkime, strateginį planą, privalėjo jį tvirtinti tokį, kokį gavo – ir su gramatikos, ir su stiliaus klaidomis. Apmaudu, jog dažnu atveju lietuvių kalba tampa nebesvarbiu, neesminiu dalyku. Taip yra visur, ne tik Šilalėje: jeigu ant svarstyk­lių dedamas verslas, jo interesai ir lietuvių kalba, visada nusvers pinigai“, – dalijasi įžvalgomis pašnekovė.

A. Špečkauskienė primena, kad už klai­dinančias, pasenusias iškabas yra atsakingi seniūnai – būtent jie privalo pasirūpinti, jog tokių jų teritorijoje nebūtų, ir įpareigoti verslininkus susitvarkyti, o jei šie to nedaro – imtis ini­ciatyvos bei pašalinti iškabą patiems.

Savivaldybės kalbos tvarkytoja vilia­si, kad kelis kartus žadėta reforma įvyks ir kalbos tvarkytojams bus patikėtos tik valstybės funkcijos, o savivaldybių administracijos įsisteigs savo kalbos redaktorių etatus. Jos žiniomis, kitose savivaldybėse dirbantys kalbos tvarkytojai taip pat susiduria su panašiomis problemomis. Viena didžiausių yra ta, jog nustatytų pažeidimų pašalinti greitai nepavyksta.

Nėra vieningos teisinės sistemos. Vie­ną kartą aiškinama, kad verslo sub­jektus reikia bausti, kitą – kad reikia tik konsultuoti, o neretai pasakoma, jog apskritai negalima kištis į jų sumanymus, t. y. į tai, kokius pavadinimus, įrašus, tekstus bei kt. jie „paleidžia“ į viešumą. Dar blogiau, kad ta sumaištis persiduoda jaunajai kartai. Kai suaugusieji negerbia kalbos, kokią pagarbą jai išugdys savo atžaloms? Tačiau aš manau, kad dar įmanoma susigrąžinti lietuvių kalbos prestižą. Tik dirbti reikia ne su jau subrendusiais visuomenės nariais, o sutelkti dėmesį į jaunimą. Mokykloje vaikams turėtų būti diegiamos vienodos žinios, negali būti, kad lituanistas aiškina vienaip, o technologijų mokytojas – kitaip. Be to, reikėtų atsikratyti ir visuotinai suformuoto baubo, kuriuo yra paversta lietuvių kalba, jos egzaminas. Jaunimas turėtų būti skatinamas domėtis savo gimtąja kalba. Kont­role ir baudimu nedaug tepasieksime. O juk mes net lie­tuvių kalbos abėcėlės dainelės mažie­siems neturime“, – apgailestauja A. Špeč­kauskienė.

Pašnekovė pasidžiaugė pernai savivaldybėje dirbusios savanorės veiklumu – mergina ne tik išnagrinėjo, bet ir viešai paskelbė keletą pastabų, susijusių su viešaisiais užrašais. Tai davė apčiuopiamų rezultatų: buvo pakeisti kelių gatvių pavadinimai, maitinimo įstaigose vietoj itališkų pavadinimų atsirado lietuviški ir kt.

„Pavyzdžiui, degalinė „Baltic Petroleum“ vokiškų patiekalų pavadinimus ėmė rašyti kabutėse, sulietuvintas ir užeigos „Traški vištiena“ meniu. Tai – gerieji pavyzdžiai, kuriais turėtų sekti kiti verslininkai. Suprantu, kad jaunimui norisi populiarumo, galbūt žinomumo, bet visada reikėtų atsiminti, jog esame lietuviai, o mus visus vienija lietuvių kalba. Gerbkime ją, atkurkime savo gimtosios kalbos prestižą ir perduokime ateinančioms kartoms. O Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga šiandien sveikinu ir labai noriu padėkoti tikriesiems gimtojo žodžio puoselėtojams – mokytojams lituanistams, bibliotekininkams, darželių pedagogams, muziejininkams, spaudos atstovams, žurnalistams ir visiems tiems, kuriems svarbu ne tik tai, ką parašyti, bet ir tai, kaip parašyti“, – sako savivaldybės kalbos tvarkytoja A. Špečkauskienė.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Nuotr. iš pašnekovės albumo

 

Atnaujinta Penktadienis, 07 gegužės 2021 21:44