„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Lietuvos kariuomenės pradininkai linki saugoti Laisvę

Paskutinį rugpjūčio savaitgalį į Šilalę susirinko tie, kurie prieš 30 metų kūrė dabartinę Lietuvos kariuomenę, bū­rė drąsuolius, nepabijojusius stoti į akistatą su okupantais. Da­bartinei kartai tikriausiai sunku įsivaizduoti, kad dar visai neseniai posakis „tarnauti Tėvynei“ reiškė labai daug, o ištaręs šiuos žodžius, galėjai sulaukti ir draugiško pa­tapš­nojimo per petį, ir kulkos.

Ne iš vieno kario yra tekę girdėti, jog kulka nesirenka, tau skirtoji ateina labai tyliai... Ir šiame susitikime su buvusiais karo va­dais, bendražygiais bei postuose pakeitusiais jaunesniais kariais žodis kulka buvo minimas ne kartą. Veteranai da­lijosi išties šiurpiais atsiminimais, grąžinusiais į tuos laikus, kai net atkūrus Lietuvos Ne­priklausomybę, negalėjai žinoti, su kuo bendrauji – draugu ar priešu, jis tave iš tiesų supranta ar tik siekia išgauti okupantams reikalingą informaciją.

„Kai po kelių dešimtmečių bu­vau pakviestas į Šilalę, ilgai galvojau, ką reikės jums pasakyti“, – prisimindamas Krašto ap­­saugos savanorių pajėgų (KASP) kūrimo ištakas mūsų rajone, kalbėjo tuometinės Sa­va­no­riš­kosios krašto apsaugos tarny­bos (SKAT) pirmasis Ši­la­lės kuopos vadas Zigmas Gul­binas.

Jūros šaulių uniforma vilkintis vyras sakė, jog buvo ir pirmasis atkurtos Šaulių sąjungos padalinio rajone vadovas. Tie­sa, tuomet narių tebuvo vos penki. 

„Ne viskas vyko sklandžiai. Pirmiausia dėl to, kad į savo gretas priimdavome visus, kas at­eidavo – tik vėliau paaiškėda­vo, kas yra kas. Buvo ir tokių atvejų, kai kurį laiką draugu laikytas žmogus smogdavo kirviu į nugarą“, – vaizdingai įtemp­tus anuometinius santykius nusakė Z. Gulbinas.

Pirmasis KASP (SKAT) Šilalės kuopos vadas pasidžiaugė, jog jiems neteko panaudoti ginklų pagal paskirtį, pakako tik atstovėti už Tėvynę – to jis linkėjo ir jaunajai karių kartai. 

Dimisijos vyriausiasis leite­nan­tas Algimantas Baublys pri­­si­minė krašto apsaugos siste­mos kūrimą Šilalės rajone, pir­­muosius išbandymus bei iššū­kius. Beje, bene aktyviausi vals­­tybės gynėjai gyveno Kvė­dar­­noje – ten tokių buvo dvigu­bai daugiau nei Šilalėje. 

„Stipresnis Kvėdarnoje buvo ir Sąjūdis. Pradėti Šilalės kuopos kūrimą teko nuo nulio – buvau pirmas ir paskutinis jos komendantas. Vienas pirmųjų į Lietuvos kariuomenę buvo pašauktas ir buvęs rajono meras Jonas Gudauskas. Smagu, kad jis kariuomenės nepaliko – yra rezervistų sąrašuose. Esu dėkingas visiems, kas anuomet buvo kartu, smagu, jog vis dar galiu matyti ir buvusius savo vadus, ir bendražygius, ir mus pakeitusią jaunąją kartą. Žmonių kartos keičia viena kitą labai greitai, ir mes privalome ne tik išsaugoti, bet ir perduoti jaunimui tai, kas kuriant Lietuvos kariuomenę buvo svarbiausia“, – prieš įteikdamas apdovanojimus buvusiems bendražygiams kalbėjo A. Baublys.

Daug gražių žodžių Šilalės kraš­to kariuomenės kūrėjams išsakė ir Seimo narys, buvęs Lie­tuvos kariuomenės vadas Ar­vydas Pocius. Jis ne tik dėkojo atsiliepusiems į raginimus kurti savo kariuomenę 1990-aisiais, bet ir priminė, kokia svarbi buvo KASP (SKAT) veikla Ne­pri­klausomybę atkūrusiai šaliai. 

„Okupacinės kariuomenės vie­netai buvo įkurti ir veikė visuose rajonuose: vieni viešai, kiti slaptai. Nežinia, kiek stip­rybės būtume turėję, jeigu ne buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, kurių kraujyje tekėjo trošku­lys atkovoti Lietuvai laisvę. Mes tuomet buvome jauni, bet pe­r­ėmėme vyresniųjų idėjas, ku­rios teikė stiprybės ir api­brėž­tumo. Daug kas anuomet abejojo, ar mums pavyks, Va­karai irgi tik stebėjo, kas bus. Ta­čiau Gintaro Žagunio, Ar­tūro Sa­ka­lausko žūtis, įvykiai Me­di­nin­­­kuose, rugpjūčio 21-osios pučas Maskvoje stiprino ir įpareigojo veikti. Lygiai taip pat turime būti dėkingi ir šiandienos kariams, pasieniečiams, po­li­ci­ninkams, kurie yra davę priesaiką Lietuvai – šie žmonės, rei­kalui esant, eitų ginti Tė­vy­nės ir šiandien. Turime įvertinti tai, kas šiuo metu vyksta: kai kas jau kelia galvas ir siekia, jog Lie­tuva prarastų laisvę ir nepriklausomybę. Tu­ri­me būti itin budrūs ir atsiminti: laisvę atiduoti labai papras­ta“, – priminė pilietiškumo svarbą A. Po­cius.

Buvęs kariuomenės vadas pri­­siminė ir tai, kaip sunku bu­­vo kurti kariuomenę, neturint jokių resursų. Tuo labiau, jog nebuvo ne tik patirties, bet ir karininkų, kurie galėtų tokius dar­bus organizuoti. Tad Lie­tu­vos kariuomenės kūrėjais bu­vo anks­čiau tarnavę sovietams – jų taktinės žinios tapo kariuomenės kūrimo pagrindu. Tikruosius karo vadus reikėjo paruošti, bet tam kliudė užsienio kalbų ži­nių stygius.

„Mokėmės dieną ir naktį, aukojome šeimos rūpesčius. Aš savo vaikus dažniausiai matydavau tik miegančius. Ir taip gyveno dauguma iš mūsų, tokia ir dabar yra kai kurių karių kasdienybė. Tad negalima pamiršti padėkų antrosioms pusėms, artimiesiems. Tai, kad galime padaryti daug, yra ne vien karių, bet ir jų šeimų nuopelnas“, – Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių vyrų ir moterų šeimų indėlį pabrėžė A. Pocius.

Jis neslėpė, jog su pavydu žiūri į dabartinę kariuomenę, jos resursus, karių aprūpinimą. Tuo tarpu prieš 30 metų į kariuomenę ateinantys vyrai dažniausiai buvo ginkluoti medžiokliniais šautuvais. Su jais budėjo ir Lietuvos pasie­nyje, kai reikėjo stoti į akistatą su okupantais, kurie demonstruodavo puikią ginkluo­tę. Nepaisant visų sunkumų, Lie­­tuvos kariuomenė ne tik susikūrė, įgijo pasitikėjimą Vaka­rų Europoje ir Amerikoje, bet ir išugdė specialiąsias pajėgas. Pastarasis procesas ilgus metus buvo laikomas paslaptyje.

„Mes šiuos karius vadindavome SKAT žaliuoju būriu. Spe­cia­liųjų pajėgų poreikis paaiš­kėjo po teroristinių išpuolių Ame­ri­koje 2001-ųjų rugsėjo 11 d. Tuo­metinis Lietuvos kariuomenės vadas, buvęs JAV karininkas, generolas majoras Jonas Kron­kaitis tada ir atskleidė, kad Lie­tuvos kariuomenė turi specialiąsias pajėgas. Tai įrodo, kokia svarbi yra KASP (SKAT) veik­la“, –

KASP (SKAT) jubiliejinio gimtadienio proga Šila­lėje kalbėjo nuo 1993 m. iki 2003 m. jai vadovavęs A. Pocius.

KASP (SKAT) 30-mečio atminimo dovanomis, padėkomis ap­­dovanotas solidus būrys šilališkių, kurių darbai amžiams įrašyti į Lietuvos kariuomenės kūrimo istoriją. Už Šilalės krašto laisvės kovotojus ir savanorius Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, aidėjo pagarbos ir atminties šūvių salvės. 

SKAT į KASP buvo pertvarkyta 1998 m. gegužės 5 d. Šian­dien KASP, kaip Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo pajėgose, tarnauja apie 5000 asmenų. Tai pilietiškai nusiteikę, kariuomenei ir karybai neabejingi civiliai asmenys, papildomai įgyjantys pradinį ir spe­cialųjį karinį parengimą, tam skiriantys savo laisvalaikį. KASP padaliniai veikia kiekviename mieste ir rajone. Šilalės kuo­pa prie Klaipėdos 3-iosios Že­maičių apygardos rinktinės pri­jungta 2005-aisiais.

Mūsų apygardos karinis šūkis „Tas laisvės nevertas, kas ne­gina jos!“ geriausiai atspindi šiomis dienomis išsakytas svečių mintis. Tam pritarė ir vienas pagrindinių šio renginio or­ganizatorių, Seimo narys J. Gu­dauskas.

„Gaila, kad nesena istorija yra iš dalies pamiršta. Anuomet išties reikėjo nemažai drąsos tiems, kurie siekė kurti Lietuvos kariuomenę. Vyresnieji puikiai

atsimena, kad Šilalėje veikė ir karinis sovietų armijos ko­mi­tetas (šiame pastate dabar įsikūrusios KASP), ir saugumas. Visi žinojome, kokia tarp mūsų yra priešprieša, ir suvokėme, jog ši okupacinė armija nėra mūsų draugai. Ir vis tik Šilalėje buvo žmonių, kurie išdrįsdavo išeiti į gatves su tautinėmis trispalvėmis“, – apie tai, kokia svarbi buvo žmonių, kurių gretos vis retėja, veikla dabartinei kartai, kalbėjo vienas pirmųjų Lietuvos kariuomenės šauktinių J. Gudauskas. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.