„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Keičiasi ne tik policija, bet ir visuomenė

Turbūt ne veltui sakoma, kad policininkui nėra darbo valandų, nes tikram pareigūnui profesija tampa gyvenimo būdu. Gal todėl policijos profesinė šventė dar vadinama ir Angelų sargų diena: į šiuos žmones galima kreiptis pagalbos bet kada. Apie tai ir kalbamės su Tauragės AVPK Ši­lalės rajono policijos komisariato viršininku Audriumi Lu­košiumi, Rea­gavimo skyriaus tyrėjais Gediminu Liutkumi ir Rūta Ma­žei­kaite.

Šilalės policijos pareigūnų darbas – rezultatyvus

Šilalės policijos komisariato viršininkas A. Lukošius sako, jog kasdien mūsų rajone sukinėjasi bent 2–4 policijos ekipažai.

„Jų skaičius priklauso ne tik nuo paros laiko (dieną dirba daugiau, naktį – mažiau), bet ir nuo savaitės dienos, renginių, kriminogeninės situacijos bei pan. Stengiamės, jog pareigūnų pakaktų, ir manome, kad jų turime pakankamai. Tai įrodo ir ekipažų reagavimo į įvykius laikas – Šilalės komisariate jis yra labai geras. Lyginant su kitais, pas mus yra ir itin mažai laisvų etatų: Veiklos skyriuje trūksta dviejų specialistų, Reagavimo – keturių“, – pasakoja komisariato vadovas.

A. Lukošius pastebi, kad šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo nusikalstamų veikų (2021 m. iki rugsėjo 1 d. jų užregistruota 154, 2020 m. – 167). Išaugo ir nusikaltimų ištyrimo rodik­liai: Tauragės AVPK yra ištiria­ma 64,7 proc. nusikalstamų vei­kų (Lietuvos vidurkis – 61,3 proc.).

„Mūsų teritorijoje vis dar dominuoja vagystės, bet ir jų Šilalės rajone mažėja (iki šių metų rugsėjo 1 d. užfiksuota vos 18, pernai iki to laiko – 38). Kiti išsiskiriantys nusikaltimai – smurtas, vairavimas neblaiviam, turto sunaikinimas, viešosios tvarkos pažeidimas. Apmaudu, jog daugėja sukčiavimo atvejų“, – kriminogeninę situaciją atskleidžia Šilalės policijos komisariato viršininkas A. Lukošius.

Jis pastebi, kad pastaruoju metu itin auga sukčiavimas elektroniniu būdu: apgavikai pažada atsiųsti prekę per kurjerį, o pinigus prašo pervesti iš anksto. Tad gyventojai turėtų būti mažiau patiklūs ir leng­va ranka neatiduoti savo santaupų nežinomiems „pardavėjams“.

Policija – visuomenės veidrodis

Karjerą tik pradedanti Rūta apie tyrėją G. Liutkų, mokiusį ją darbo policijoje pradmenų, atsiliepia vien labai gerai. 

„Gediminas mane labai daug ko išmokė – pasisėmiau iš jo tiek teorinės, tiek praktinės patirties. Daug kolegų mums, naujokams, padeda, bet Ge­di­minas yra ypatingos kantrybės ir tolerancijos žmogus. Ir, beje, jis visur toks – besišypsantis, niekada neatsisakantis padė­ti“, – sako R. Ma­žei­kaitė.

Tyrėjas G. Liut­kus taip pat giria kolegę ir yra įsitikinęs, kad iš jos išaugs perspektyvi pareigūnė.

„Dirbu polici­joje 24-erius me­­tus, o jeigu įs­kaičiuotume ir studijas – 25-erius. Tiesa, baigdamas vidurinę dvejojau, kur stoti: į tuometinę Policijos aka­demiją (dabar – Mykolo Ro­me­rio universitetas) ar Ka­­ro akademiją. Pasirinkau polici­ją ir dėl to nesigailiu – jeigu šiandien tektų rinktis, eičiau tuo pa­čiu keliu“, – pripažįsta G. Liut­kus.

Pareigūnas karjerą pradėjo Šilalėje, kelių policijoje, vėliau dirbo patrulių tarnyboje, areštinėje, po to vėl grįžo į kelių policiją, o po sistemos reformos tapo Reagavimo skyriaus tyrėju.

„Galiu drąsiai sakyti, jog dabartinės pareigos labai patinka: tenka pabūti ir kelių policijos pareigūnu, ir apylinkės inspektoriumi, ir patruliu“, – apibendrina pašnekovas.

Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisa­ria­to Re­a­gavimo skyriaus ty­rėjas G. Liutkus per 24-erius tarnybos metus skatintas 20 kartų, tarp apdovanojimų – VRM atminimo ženklas „Tėvynės labui“, II laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“, III laipsnio atminimo ženk­las „Už ištarnautus metus“, I laipsnio policijos pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“. Šiemet, Policijos dienos pro­ga, už ge­rą tarnybą pareigūnas pa­gerbtas vardine dovana – laikrodžiu.

Ankstesnė poli­cijos struktū­ra, pa­­sak pareigūno, bu­vo priimti­nes­nė daugumai pareigūnų, ka­dan­gi užtekdavo kon­cent­­ruotis vos į vie­ną sritį – apy­lin­­kės inspektoriaus, patrulio, kelių policijos inspek­to­riaus ar pan. Po policijos reformos visi policininkai privalo išlaikyti vienodą kompetencijų lyg­menį: vienodai išmanyti visas ankstesnei viešajai policijai taikytinas sritis bei žinoti ir anksčiau tik kriminalistams būdingų dalykų.

Paprašytas įvardinti labiausiai įsirėžusį įvykį, G. Liutkus prisiminė atvejį iš darbo patrulių tarnyboje. 

„Buvo eilinė darbo diena. Pa­­ste­bė­jome įtar­tinai manev­ruojantį automobilį, jį sustabdėme, pradėjome apžiūrą, o asmuo, vykdęs nusikalstamą veiką, neprašomas nuėjo į tarnybinį policijos automobilį ir ten paliko nusikaltimo padarymo įrankį. Teko matyti ir daug skaudžių eismo įvykių, kurių net nesinori prisiminti. Ypač skaudūs jie būna autostradoje, kur dažnai viršijamas greitis, nepaisoma įspėjimų, kad vyksta remontas. Bene dažniausiai tenka aiškintis konfliktines situacijas šeimose, tarp artimųjų. Tokie nemalonūs dalykai paprastai fiksuojami ten, kur svaiginamasi alkoholiu. Todėl po­licija ir daro išvadą, jog pag­rindinė šeimyninių nesutarimų priežastis yra girtavimas. Lai­mei, bent jau Šilalės rajone visuomenė supranta, koks yra policininkų darbas, ir dažniau mums dėkoja negu pyks­ta“, – teigia Reagavimo skyriaus tyrėjas.

Pareigūnas pastebi, kad per jo tarnybos metus pasikeitė tiek policija, tiek visuomenė. Anot G. Liutkaus, viskas tik gerėja: policijos techninė bazė, pareigūnų aprūpinimas, darbo apmokėjimas, visuomenė labiau išprususi, nebėra tokia agresyvi. Ir dar vienas svarbus pastebėjimas – beveik išgyvendinta korupcija.

„Šilalės policija visada garsėjo principingumu. Galbūt todėl kyšių siūlymas ar davimas pareigūnui mūsų rajone yra itin retas reiškinys. Tiems, kas tuo nenori tikėti, atsakau paprastai: neverta net bandyti. Esu baudęs ne tik pažįstamus, kaimynus, giminaičius, kas neišvengiama mažame rajone, bet yra tekę taikyti atsakomybę ir kolegoms policininkams“, – bene svarbiausiu policijos pareigūno bruožu principingumą įvardija G. Liutkus.

Ir įspėja jaunuolius, svarstančius apie policininko specialybę, kad kasdienybė nėra tokia, kokią rodo kino filmuose.

„Beveik kas antras konflikto dalyvis mus tikina esą kažkada norėjęs „būti policininku“. Visada paklausiu, kodėl to nepadarė. Atsakymas paprastai būna, jog neįgijo tinkamo išsilavinimo, bet žinau kitą priežastį – policininkui svarbu sveika psichika. Mūsų darbas yra susijęs su kasdien nutinkančiomis traumomis, mirtimis, kritinėmis situacijomis, ginklais. Patikėkite, tai reikalauja daug vidinių resursų. Galbūt todėl iš laidos, su kuria baigiau Policijos akademiją, dirbti likau vienintelis. Žinoma, komisariate yra ir dar ilgiau nei aš dirbančių pareigūnų“, – apie profesijos iššūkius pasakoja tyrėjas G. Liutkus.

Pareigūnas yra tikras, kad policininkų reikėjo ir reikės visais laikais, nesvarbu, kaip viskas keistųsi ir tobulėtų – nelaimių ir nusikalsti linkusių visada bus. 

Svajonės link – nuo pirmos klasės

R. Mažeikaitė, to paties skyriaus tyrėja, tarnybą pradėjo vos prieš porą me­tų – 2019-aisiais. Tačiau mintimis su policija, pasirodo, susijusi nuo mažumės.

„Mūsų šeimoje nebuvo pareigūnų, į ką būčiau lygiavusis. Bet kai mokiausi Žvingių pradinėje mokykloje, pas mus atvažiavo policijos bičiulis Amsis ir pareigūnė moteris. Pamenu, grįžusi iš mokyklos mamai pasakiau, kad užaugusi būsiu policininkė“, – pirmoje klasėje gimusią svajonę atskleidžia tyrėja.

Šilalės policijos komisariato Rea­gavimo skyriaus tyrėjos R. Ma­žei­kaitės darbo stažas – 2 metai ir 5 mėn. Per tarnybos laiką ji skatinta 2 kartus. Nuolatinei įvairių sportinių varžybų dalyvei bei prizininkei šiemet, profesinės šventės proga, bus įteikta padėka už gerą tarnybą.

Susižavėjimas neišgaravo ir vėliau, kai mokėsi Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Mergina buvo aktyvi šaulė, policijos rėmėja, krašto apsaugos savanorė, be to, sportininkė, iškovojusi ne vieną laimėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir atstovaudama mūsų šaliai. Tad, baigusi gimnaziją, Rūta įstojo į Mykolo Romerio universitetą, pasirinko teisės ir policijos veiklos studijas viešojo saugumo akademijoje. Jas baigusi, sugrįžo į Šilalę, įsidarbino, bet studijas tęsė – apsigynė ir aplinkosaugos teisės magistro darbą. 

„Kol kas esu labai patenkinta savo darbu, nors negali žinoti, kaip pasisuks likimas – galbūt ateityje norėsis kažką keisti. Tiesą sakant, koks yra tikrasis policininko darbas, supratau tik pradėjusi dirbti. Jis kur kas sunkesnis nei įsivaizdavau, bet viską atperka tai, kad nėra dviejų vienodų dienų, todėl dirbti niekada neatsibosta. Keista tik, jog, renkantis studijas, dominuoja merginos, o tarnyboje – vyrai. Deja, tenka išgirsti ir diskriminuojančių nuomonių esą moterims policijoje ne vieta. Tad savo lyties atstovėms pirmiausia linkėčiau ap­siginkluoti psichologiniais ginklais. Tuo labiau, kad tai yra svarbu mūsų darbe. Tarkime, man iki šiol akyse tebestovi pirmoji avarija, į kurią teko vykti ir kurioje žuvo jaunuolis. Praėjo keleri metai, o aš iki šiol tebeprisimenu, kaip bandžiau užčiuopti jo pulsą ir nuo to jaudulio mano pačios pulsas aidėjo ausyse. Tąsyk patirtas stresas tebėra gyvas“, – policininkės darbą apibūdina pašnekovė.

Tačiau paklausta, gal dabar, kai žino, kas laukia, ji rinktųsi kitą kryptį, Rūta purto galvą. 

„Bet kokie sunkumai, su kuriais tenka susidurti, man, kaip sportininkei, tik kelia norą siekti daugiau. Todėl ir šiandien rinkčiausi tą patį darbą, studijuočiau tą patį mokslą. Nors jau dirbu, vis dar degu noru įgyti daugiau patirties. Todėl man patinka Reagavimo skyriuje, kur veiklos sritys yra gana plačios“, – sako jau trečius metus jėgos struktūrų varžybose, šaudymo rungtyje nenugalima R. Mažeikaitė, šiemet ištrinkta ir viena geriausių policijos komisariato sportininkių. 

Pasak pareigūnės, visi, besirenkantys tarnybą policijoje, turėtų pasižymėti trimis bruožais: drąsa, ryžtu ir iššūkių troškimu. 

Be to, anot merginos, visuomenė turi atsiminti, kad policininkais tapę žmonės aplinką mato kitaip, nes būti policininku, vadinasi, gyventi įstatymu, neskaičiuoti darbo valandų, „pamiršti“ pažįstamus, kurie prieš įstatymą būtų „lygesni“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atnaujinta Penktadienis, 01 spalio 2021 15:15