Šauliai paminėjo kuopos atkūrimo 30-metį

Pirmieji šauliai atkurtoje Lietuvoje veiklą pradėjo ypatingomis sąlygomis. Istoriniais duomenimis apie šį laikotarpį dalijosi ir į Šilalę atvykę tuometiniai kuopos steigėjai, va­dai. Prisiminta, jog tuomet nuotaikos nebuvo džiugios, o šauliai rengėsi karui. Tai buvo ir pagrindinė žinutė jau­niesiems šauliams, kurie šią svarbią dieną prisiekė Tė­vy­nei.

Minėjimas tradiciškai prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių visi susibūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) patalpose, kuriose yra ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Šilalės Sta­sio Gi­rėno 703 kuopos būstinė. Kuo­pos vadas Rimas Vai­­čia­kaus­kas brolius, seses šaulius bei kitus svečius pasveikino su svarbiu jubiliejumi – at­kurtos LŠS Šilalės kuopos 30-me­čiu. 

Šaulė Dalia Jakš­tie­nė trumpai apžvel­gė LŠS istoriją. Oficialiai LŠS atkurta 1989 m. birželio 1 d. Kaune vy­­kusiame tremtinio klubo ir demokra­tų partijos mitinge. Tų pa­čių metų rugsėjo 20 d. LŠS atkūri­mo iniciatyvinės gru­pės nariai da­vė pir­mą­ją priesaiką Kel­mė­je, prie LŠS įkū­­rė­jo ir ideologo Vla­­do Putvinskio ka­po. Bū­tent ši data laikoma LŠS atkūrimu. 1990 m. vasario 15 d. įvyko atkuriamoji konferencija, liepą pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu žurnalu. Šauliai ėmė aktyviai dalyvauti tvarkant parti­zanų kapus, statant pamink­lus, kuriant Sąjūdį, buvo priešakinėse gretose per Sausio 13-osios įvykius. 

Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Šilalėje susibūrė grupė žmonių, turinčių bendrų idėjų – 1992 m. sausio 11 d. Šilalėje įvy­ko steigiamasis susirinkimas, LŠS nariais pareiškė norą tapti vos penki asmenys. Būrio va­du tapo tuometinis SKAT (dabar – KASP) kuopos vadas Zig­­mas Gulbinas. Rugpjūčio 23 d.

Upynos bažnyčioje Tėvynei prisiekė pirmieji šauliai Pranas Žiauberis, Petras Briedis, Vla­dislovas Ryla, Mečislovas Šiau­dinis, Pranas Ged­montas, Sta­sys Murauskas, Eval­das Jab­lons­kis, Algirdas Pet­ro­šius. 1993 m. LŠS Šilalės va­du tapo V. Ry­la. Į devintą dešim­tį įkopęs šaulys dalyvavo ir 30-mečio iškilmėse.

„Deja, iš pradžių tarp mūsų buvo ir tokių, kurie užsiiminė­jo šnipinėjimu. Aišku, einant laikui, juos „išfiltravome“. Bu­vo sun­kūs laikai: neturėjome kur pri­siglausti, dirbome, kaip iš­ma­nė­me: vienas stalą, kitas suolą padarė, trečias vėliavą pasiuvo. Ne tik pinigų veiklai niekas neskir­davo, bet nestigo ir patyčių, dar­be skųsdavo. Kai priėmėme prie­saiką, mus vadino ir kamikadzėmis, ir patriotais-savižudžiais. Ir iš tiesų, į mano gyvybę kėsintasi du kartus, buvau atleistas iš darbo“, – prisiminė V. Ryla. 

1994 m. lapkričio 1 d. Šilalės šauliai tapo Klaipėdos jūros rinktinės kuopa. 1996 m. jai priklausė 57 šauliai. Tuometinis Klai­pėdos rinktinės vadas buvo L. Ston­kus. Jubiliejaus proga jis taip pat prisiminė anų laikų istorijos momentus.

„LŠS yra vienintelė visuomeninė organizacija, turinti savo įstatymą. Tiesa, 1990–1991 m. jo nebuvo, į šaulius visuomenėje neretai buvo žiūrima kreivai. Klaipėdoje po pirmos šaulių eisenos per miestą buvo platinami lapeliai su įspėjimu, jog atgimsta rudasis maras, tėvai, motinos raginami sergėti duk­ras bei sūnus“, – pasakojo L. Ston­kus.

Pirmasis kuopos vadas Z. Gul­binas tikino, kad būtent tie pirmieji penki šauliai sudarė pirmąjį atkurtos kuopos būrį.

„Su manimi tada buvo P. Ged­montas, P. Žiauberis, Juozas Pet­kus ir Kęstutis Lebrikas. Dabar matau daug jaunimo, mokinių, su kuriais mokyklose aktyviai dirbama. Tada mokinių į savo gretas nepriėmėme, nes ruošėmės karui. Šalyje buvo dislokuo­ta svetima kariuomenė, todėl bu­vo ir planai, kaip turėtume jai pasipriešinti. Jie išlikę ma­no gal­­voje, popieriniai sunai­kin­­ti. Bu­vo kaupiami ir gink­lai – apie tai puikiai ži­no tuome­ti­nis Kri­minalinės po­licijos viršininkas, dabar rajo­no meras Al­girdas Meiženis. Ne­bu­vome itin pagei­daujami – nestigo provokacijų, kritikos, į šaulius nepatik­liai žiūrinčių šilališ­kių. Bene vieninte­lis, kurio palaikymo su­laukda­vome, buvo tuometis savivaldybės vykdomosios valdžios valdytojas Juo­zas Rau­do­nius – jis skyrė porą kabinetų, automobilį“, – pri­siminė pirmasis šaulių kuopos vadas.

Aktyviau nei Šilalėje šau­lių veikla virė Kvė­dar­noje. Jos iniciatorius – visuomeniškas ir mylintis savo kraš­tą šaulys Eugenijus Iva­nauskas – būrį pradėjo steigti 1989 m.: įtraukė abiturientus ir sudarė 20 šaulių būrį. 1991 m. mokyk­loje jis įkūrė jaunojo kario būrelį, kuris gyvavo net 10 metų. 

„1989 m. Šilalėje dar tebebuvo KGB, organizuoti šaulišką veiklą buvo sunku. Ką ji reiškia? Tai – nuoseklus darbas, atkuriant istorinę atmintį, kad žmonės suprastų, kas mes esame. 1989 m. balandžio 8 d. surengiau ąžuolų sodinimo šventę – pasodinome 2200 medelių, bet išliko vos 200, nes po savaitės juos išrovė tie, kuriems bulvių laukas pasirodė esanti didesnė vertybė. Kita vertus, toji akcija anuomet labai daug kam patiko, manau, kad ją būtina tęsti. 1989-aisiais atstatėme Vytauto Didžiojo paminklą ir pradėjome LŠS atkūrimą. Neturėjome nei aprangos, nei batų, nei kepurių, todėl pirkome iš tarnavusiųjų Afganistane jų parsigabentą uniformą, o mano uošvė pasiuvo kepures. Taip aprengėme maždaug 10–12 žmonių. Kai iš Šilalės gavome šaulių uniformos ženklus, jau atrodėme panašūs į šaulius“, – prisiminė E. Iva­nauskas.

Šaulius jų įsikūrimo jubiliejaus proga sveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Ra­­šinskas, Seimo narys Jonas Gu­dauskas (prieš kelerius metus ir pats tapęs šios organizacijos nariu), rajono meras A. Mei­ženis, Jurbarko bei Tau­ra­gės šaulių kuopų atstovai.

Politikai į šventę atskubėjo ne tuščiomis – su dovano­mis ir padėkomis labiausiai pa­­si­žy­mė­ju­siems, nusipelniusiems LŠS Ši­lalės Stasio Girėno 703 kuopos šauliams. Tarp apdovano­tųjų buvo kuopos vadas R. Vaičiakauskas, jaunųjų šaulių Kvė­darnoje vadovas Val­de­ma­ras Voras, šauliai E. Iva­naus­kas, Jo­nas Lin­kevičius, Justinas Pet­ravičius, V. Ryla. Lietuvos lais­vės armijos apdovanojimai įteikti Egidijui Danisevičiui, R. Vai­čiakauskui, Irmantui Rup­šiui. Tre­čio laipsnio medaliu už nuopelnus LŠS apdovanoti Ni­jo­lė Liatukienė ir Šilalės po­li­ci­­jos komisariato viršininkas Aud­rius Lukošius, padėkos už šauliškų vertybių puoselėjimą atiteko Orestui Aš­montui, Pau­liui Goštautui, Do­natui Ša­raus­kui, Ja­ninai Se­rei­čikienei, Aud­riui Vait­kui, I. Rup­šiui ir Arūnui Zo­bėlai.

Renginio pabaigoje Tėvynei pri­siekė būrelis jaunųjų šaulių, o vyresnieji broliai ir sesės jiems priminė, jog kiekvienas šaulys, net ir nevilkėdamas uniformos, reprezentuoja visą LŠS.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.