Šauliai paminėjo kuopos atkūrimo 30-metį
Pirmieji šauliai atkurtoje Lietuvoje veiklą pradėjo ypatingomis sąlygomis. Istoriniais duomenimis apie šį laikotarpį dalijosi ir į Šilalę atvykę tuometiniai kuopos steigėjai, vadai. Prisiminta, jog tuomet nuotaikos nebuvo džiugios, o šauliai rengėsi karui. Tai buvo ir pagrindinė žinutė jauniesiems šauliams, kurie šią svarbią dieną prisiekė Tėvynei.
Minėjimas tradiciškai prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių visi susibūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) patalpose, kuriose yra ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos būstinė. Kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas brolius, seses šaulius bei kitus svečius pasveikino su svarbiu jubiliejumi – atkurtos LŠS Šilalės kuopos 30-mečiu.
Šaulė Dalia Jakštienė trumpai apžvelgė LŠS istoriją. Oficialiai LŠS atkurta 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame tremtinio klubo ir demokratų partijos mitinge. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmąją priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Būtent ši data laikoma LŠS atkūrimu. 1990 m. vasario 15 d. įvyko atkuriamoji konferencija, liepą pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu žurnalu. Šauliai ėmė aktyviai dalyvauti tvarkant partizanų kapus, statant paminklus, kuriant Sąjūdį, buvo priešakinėse gretose per Sausio 13-osios įvykius.
Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Šilalėje susibūrė grupė žmonių, turinčių bendrų idėjų – 1992 m. sausio 11 d. Šilalėje įvyko steigiamasis susirinkimas, LŠS nariais pareiškė norą tapti vos penki asmenys. Būrio vadu tapo tuometinis SKAT (dabar – KASP) kuopos vadas Zigmas Gulbinas. Rugpjūčio 23 d.
Upynos bažnyčioje Tėvynei prisiekė pirmieji šauliai Pranas Žiauberis, Petras Briedis, Vladislovas Ryla, Mečislovas Šiaudinis, Pranas Gedmontas, Stasys Murauskas, Evaldas Jablonskis, Algirdas Petrošius. 1993 m. LŠS Šilalės vadu tapo V. Ryla. Į devintą dešimtį įkopęs šaulys dalyvavo ir 30-mečio iškilmėse.
„Deja, iš pradžių tarp mūsų buvo ir tokių, kurie užsiiminėjo šnipinėjimu. Aišku, einant laikui, juos „išfiltravome“. Buvo sunkūs laikai: neturėjome kur prisiglausti, dirbome, kaip išmanėme: vienas stalą, kitas suolą padarė, trečias vėliavą pasiuvo. Ne tik pinigų veiklai niekas neskirdavo, bet nestigo ir patyčių, darbe skųsdavo. Kai priėmėme priesaiką, mus vadino ir kamikadzėmis, ir patriotais-savižudžiais. Ir iš tiesų, į mano gyvybę kėsintasi du kartus, buvau atleistas iš darbo“, – prisiminė V. Ryla.
1994 m. lapkričio 1 d. Šilalės šauliai tapo Klaipėdos jūros rinktinės kuopa. 1996 m. jai priklausė 57 šauliai. Tuometinis Klaipėdos rinktinės vadas buvo L. Stonkus. Jubiliejaus proga jis taip pat prisiminė anų laikų istorijos momentus.
„LŠS yra vienintelė visuomeninė organizacija, turinti savo įstatymą. Tiesa, 1990–1991 m. jo nebuvo, į šaulius visuomenėje neretai buvo žiūrima kreivai. Klaipėdoje po pirmos šaulių eisenos per miestą buvo platinami lapeliai su įspėjimu, jog atgimsta rudasis maras, tėvai, motinos raginami sergėti dukras bei sūnus“, – pasakojo L. Stonkus.
Pirmasis kuopos vadas Z. Gulbinas tikino, kad būtent tie pirmieji penki šauliai sudarė pirmąjį atkurtos kuopos būrį.
„Su manimi tada buvo P. Gedmontas, P. Žiauberis, Juozas Petkus ir Kęstutis Lebrikas. Dabar matau daug jaunimo, mokinių, su kuriais mokyklose aktyviai dirbama. Tada mokinių į savo gretas nepriėmėme, nes ruošėmės karui. Šalyje buvo dislokuota svetima kariuomenė, todėl buvo ir planai, kaip turėtume jai pasipriešinti. Jie išlikę mano galvoje, popieriniai sunaikinti. Buvo kaupiami ir ginklai – apie tai puikiai žino tuometinis Kriminalinės policijos viršininkas, dabar rajono meras Algirdas Meiženis. Nebuvome itin pageidaujami – nestigo provokacijų, kritikos, į šaulius nepatikliai žiūrinčių šilališkių. Bene vienintelis, kurio palaikymo sulaukdavome, buvo tuometis savivaldybės vykdomosios valdžios valdytojas Juozas Raudonius – jis skyrė porą kabinetų, automobilį“, – prisiminė pirmasis šaulių kuopos vadas.
Aktyviau nei Šilalėje šaulių veikla virė Kvėdarnoje. Jos iniciatorius – visuomeniškas ir mylintis savo kraštą šaulys Eugenijus Ivanauskas – būrį pradėjo steigti 1989 m.: įtraukė abiturientus ir sudarė 20 šaulių būrį. 1991 m. mokykloje jis įkūrė jaunojo kario būrelį, kuris gyvavo net 10 metų.
„1989 m. Šilalėje dar tebebuvo KGB, organizuoti šaulišką veiklą buvo sunku. Ką ji reiškia? Tai – nuoseklus darbas, atkuriant istorinę atmintį, kad žmonės suprastų, kas mes esame. 1989 m. balandžio 8 d. surengiau ąžuolų sodinimo šventę – pasodinome 2200 medelių, bet išliko vos 200, nes po savaitės juos išrovė tie, kuriems bulvių laukas pasirodė esanti didesnė vertybė. Kita vertus, toji akcija anuomet labai daug kam patiko, manau, kad ją būtina tęsti. 1989-aisiais atstatėme Vytauto Didžiojo paminklą ir pradėjome LŠS atkūrimą. Neturėjome nei aprangos, nei batų, nei kepurių, todėl pirkome iš tarnavusiųjų Afganistane jų parsigabentą uniformą, o mano uošvė pasiuvo kepures. Taip aprengėme maždaug 10–12 žmonių. Kai iš Šilalės gavome šaulių uniformos ženklus, jau atrodėme panašūs į šaulius“, – prisiminė E. Ivanauskas.
Šaulius jų įsikūrimo jubiliejaus proga sveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas, Seimo narys Jonas Gudauskas (prieš kelerius metus ir pats tapęs šios organizacijos nariu), rajono meras A. Meiženis, Jurbarko bei Tauragės šaulių kuopų atstovai.
Politikai į šventę atskubėjo ne tuščiomis – su dovanomis ir padėkomis labiausiai pasižymėjusiems, nusipelniusiems LŠS Šilalės Stasio Girėno 703 kuopos šauliams. Tarp apdovanotųjų buvo kuopos vadas R. Vaičiakauskas, jaunųjų šaulių Kvėdarnoje vadovas Valdemaras Voras, šauliai E. Ivanauskas, Jonas Linkevičius, Justinas Petravičius, V. Ryla. Lietuvos laisvės armijos apdovanojimai įteikti Egidijui Danisevičiui, R. Vaičiakauskui, Irmantui Rupšiui. Trečio laipsnio medaliu už nuopelnus LŠS apdovanoti Nijolė Liatukienė ir Šilalės policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius, padėkos už šauliškų vertybių puoselėjimą atiteko Orestui Ašmontui, Pauliui Goštautui, Donatui Šarauskui, Janinai Sereičikienei, Audriui Vaitkui, I. Rupšiui ir Arūnui Zobėlai.
Renginio pabaigoje Tėvynei prisiekė būrelis jaunųjų šaulių, o vyresnieji broliai ir sesės jiems priminė, jog kiekvienas šaulys, net ir nevilkėdamas uniformos, reprezentuoja visą LŠS.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.