Melagienos apie skiepus – mirtinai pavojingos

Prasidėjus rudeninių virusų plitimo sezonui, galvas vėl kelia prieš skiepus nuo COVID-19 nusistatę antivakse­riai. Siekdami įtikinti patikliąją visuomenės dalį atsisa­ky­­ti sveikatą ar net gyvybę galinčių išsaugoti skiepų, jie manipuliuoja moks­lininkų keliamomis prielaidomis, nuty­lėdami, jog skelbia nepatikrintus faktus.  

Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad dėl labai iš­au­gu­sios dezinformacijos ir atvirų mela­gingų naujienų apie koronavirusą daugeliui žmonių labai sunku atskirti, kas yra tiesa ir kas melas. Melagingos naujienos gali būti suvokiamos kaip tikėtinos ir todėl tinkamos dalytis – taip jos tampa dar pavojingesnės. Todėl prieš dalijantis jų tu­riniu socialinių tinklų platformoje, būtina įsitikinti, ar jas skelbiantis šaltinis yra patikimas. Įspėjama, jog klai­di­nanti informacija, masiškai skleidžiama per suklastotas so­cialinės žiniasklaidos paskyras, įskaitant vadinamuosius botus, atliekančius automatizuotas užduotis interne­te bei socialinėje žiniasklaidoje, gali sukelti tragiškas pasekmes. 

Pasinaudojo moksliniu straipsniu

Internete plinta melaginga informacija, esą naujas straipsnis parodo, jog reikia uždrausti COVID-19 vakcinaciją po ant­rosios dozės. Tinklaraštyje sapereaude.lt pasirodė publika­cija, kurioje teigiama (kalba netaisyta – aut. past.): „Nau­jas tyrimas skatina griežtai uždrausti visas tolesnes injekci­jas po antrosios dozės. Ne­se­niai atliktas tyrimas parodė, kad trečioji modRNA (angl. nu­cleoside-modified mRNA) preparatų dozė sukelia IgG4 antikūnus, kurie slopina gynybą nuo virusų ir savo ruožtu sukelia vadinamąsias su IgG4 susijusias ligas“. 

Tai melaginga informacija. Vi­sų pirma, svarbu pabrėžti, jog cituojamas straipsnis „Class switch towards non-inflammatory IgG isotypes after repea­ted SARS-CoV-2 mRNA vaccination“ nėra recenzuotas. Va­di­nasi, jo duomenų negalima vadinti galutiniais ar juos taikyti praktikoje. Tai aiškiai pabrėžta ir šalia straipsnio pridėtoje įspėjančioje žinutėje. Ta­čiau sapereaude.lt publikaci­jo­je niekur neparašyta, kad straipsnio duomenys yra nerecenzuoti.

Originaliame moksliniame straipsnyje taip pat nekalbama apie tai, jog būtina uždrausti vakcinaciją po antrosios dozės – tokia informacija yra pridėta tik publikacijoje, kuri išversta sapereaude.lt įrašui.

Straipsnio autoriai rašo: „Da­roma išvada, kad iRNR vakcinos įrodė didžiulį imunogeniškumą ir veiksmingumą ir, tikė­tina, išgelbėjo milijonus gyvybių per šią pandemiją“. Taip pat priduriama, kad jų duomenys gali padėti geriau suprasti iRNR vakcinų sukeltą imuninį atsaką ir padėti ne tik tobuli­nant vakcinas prieš SARS-CoV-2, bet ir iRNR vakcinas, kurios apsaugotų nuo kitų ligų sukėlėjų ateityje.

Taigi sapereaude.lt publikacijoje pateiktas melas, o moksliniu straipsniu pasinaudota, nors jame neišsakomi teiginiai apie vakcinų uždraudimą. 

„Melo detektorius“ nustatė, jog medicininių akademinių straips­nių platformoje medrxiv.org pasirodžiusiame Pas­cal Irrgang, Juliane Gerling ir kt. mokslininkų tyrime buvo analizuojama, kaip mūsų imuninė sistema reaguoja į vakcinaciją, kas nutinka, jei susergama pasiskiepijus ir pan. Straipsnyje nepateikiamos rekomendacijos ar raginimai, ką daryti su vakcinacijos programomis, o pabrėžiama, kad reikia tolimesnių analizių, jog galėtume geriau suprasti visą imuninį procesą.

Tuo metu sapereaude.lt pub­likacijos autoriai leidžia sau daryti išvadas ir išvardinti ligas, kurios, pavyzdžiui, susijusios su IgG4. Tai daroma nesiremiant nei šiuo straipsniu, nei kitais moksliniais duomenimis. Nepateikiami ir papildomų teiginių šaltiniai.

Nepagydomos vaikų ligos – ne dėl skiepų

Tiek užsienio, tiek Lietuvos portaluose šį rudenį plinta bauginanti žinia, jog šimtams vaikų neva diagnozuoja­ma „vaikiška demencija“ ir reta liga, apibūdinama kaip Alzhei­merio liga, sumišusi su Parkinsono liga, o gydytojai dėl to esantys suglumę. Šios vaikų ligos siejamos su COVID-19 vakcinomis, tačiau ir pats teiginys, ir tokia sąsaja yra melas.

Straipsnis remiasi mokslinia­me žurnale „Microbiology and Infectious Diseases“ nerimą ke­liančiais atskleidimais, susijusiais su skiepais nuo koronaviruso. Jame paskelbtas tyrimas esą įrodo, kad mRNR pagrindu sukurtos COVID-19 vakcinos gali sukelti degeneracines smegenų ligas. Šis tyrimas žurnale buvo paskelbtas dar praėjusių metų pradžioje ir iškart sulaukė kritikos.

Amerikos mokslo ir sveikatos taryba tvirtino, jog J. Barto Classeno dokumente trūksta įrodymų ir jis yra „visiškai spe­kuliatyvus“. „Kaip (vakcina) buvo analizuojama? Kokia programinė įranga buvo naudojama? Ar jis ištyrė kokius nors kontrolinius elementus, pvz., ląstelių mRNR sekas? Jis nieko neįrodo“, – į tyrimą reagavo organizacija ir pabrėžė, jog COVID-19 vakcinos tikrai nesukelia smegenų degeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono bei kitų.

J. Barto Classenas yra žinomas skiepų priešininkas. Jis bandė įrodyti, kad vakcinos nuo hepatito vaikams sukelia diabetą, tačiau ši jo teorija buvo paneigta daugybe kitų tyrimų. Amerikos mokslo ir sveikatos taryba taip pat yra įvertinusi J. Barto Classeno teiginius apie ryšį tarp vakcinų, autizmo ir su imunitetu susijusių ligų: „Šie teiginiai visiškai nepagrįsti moksliniais faktais. Ryšys tarp vakcinų ir autizmo buvo daug kartų paneigtas. Raginame visuomenę nustoti klausytis prieš skiepus propaguojamų judėjimo idėjų ir daryti tai, kas geriausia visuomenės sveikatai – pasiskiepyti“.

Žurnalas „Microbiology and Infectious Diseases“ taip pat yra abejotinos reputacijos. Jis nėra įtrauktas į Pubmed – pag­rindinį JAV mokslinių biomedicinos publikacijų – indeksą. Šia­me žurnale savo tyrimus gali skelbti kone visi mokslininkai, jei už tai susimoka. Jų tyrimų kokybė – abejotina.

Nors vaikai tikrai serga nepagydomomis smegenų degeneracinėmis ligomis, panašiomis į Alzheimerį ar demenciją, tačiau jas sukelia ne vakcinos, o genetiniai sutrikimai. Jokiais moksliniais tyrimais neįrodyta, jog kuri nors iš COVID-19 vakcinų, kuriomis skiepijama visame pasaulyje, gali sukelti smegenų degeneracines ligas. 

Tarp 6 mln. paskiepytųjų – 3 atvejai

Portalas paranormal.lt paskelbė, jog nuo koronaviruso paskiepytiems asmenis vakcina reaktyvuoja vėjaraupių vi­rusą. Ir pateikė kelių tyrimų duomenis, neva įrodančius šį teiginį. Tačiau tiesa yra ta, kad nustatyta atvejų, jog po COVID-19 vakcinos labai mažai daliai žmonių prasideda juostinė pūslelinė, bet ja lygiai taip pat gali susirgti ir neskiepyti asmenys.

„Keliuose tyrimuose nusta­ty­ta, kad koronaviruso vakcina sukelia daugiau vėjaraupių atvejų“, – teigiama pa­ranormal.lt straips­nyje.

Jame nurodoma, jog remiamasi Taivano mokslininkais, kurie medicinos žurnale QJM paskelbė apie tris sveikus vyrus – du pagyvenusius suaugusiuosius ir vieną senjorą, kuriems juostinė pūslelinė pasireiškė praėjus nuo dviejų iki septynių dienų po pirmosios „Moderna“ arba „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Paranormal.lt teigė, jog „Tai­vano tyrėjai yra tikri dėl šio ryšio, nes nuo vakcinacijos iki juostinės pūslelinės atsiradimo praėjo trumpas laiko tarpas, ir tai, kad trys jų tirti pacientai prieš skiepijimą turėjo sveiką imuninę sistemą“.

Žurnale QJM išties buvo paskelbtas Taivano mokslininkų, iš kurių du yra dermatologai, laiškas, tačiau tai nėra tyrimas, o tik pranešimas apie faktą, jog trims paskiepytiems žmonėms pasireiškė juostinė pūslelinė. Šis laiškas buvo paskelbtas praėjusių metų liepos 21-ąją, kai Taivane jau buvo paskiepyta daugiau nei 6 mln. žmonių.

Paranormal.lt straipsnyje mi­nimas ir žurnale „Journal of the European Academy of Der­ma­tology and Venereology“ tyrimas, kuriuo nustatyta, kad daugiau nei milijono COVID-19 vakcinacijų duomenys įrodo didesnį juostinės pūslelinės atvejų skaičių. Pasak tyrėjų, paskiepytiems asmenims, gavusiems COVID-19 vakciną, tikimybė susirgti juostine pūsleline buvo „statistiškai labai reikšminga“, ypač palyginus su neskiepytaisiais.

Tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar didelėje grupėje, remiantis pasaulio duomenimis, padaugėjo juostinės pūslelinės atvejų po vakcinacijos nuo COVID-19.

Skelbiama, kad kiekvienoje kontrolinėje grupėje buvo 1 095 086 pacientai. Pa­skie­py­­tųjų grupėje 2204 tiriamiesiems juostinė pūslelinė išsivystė per 60 dienų po vakcinacijos nuo COVID-19, o ne­skie­pytųjų grupės 1223 pacientams juostinė pūslelinė buvo diagnozuota per 60 dienų po apsilankymo gydymo įstaigoje dėl bet kokios kitos priežasties. Todėl rizika susirgti juostine pūsleline buvo apskaičiuota atitinkamai 0,20 proc. ir 0,11 proc., o toks skirtumas bu­vo statistiškai labai reikšmingas.

Tyrimo autoriai daro išvadą, jog juostinė pūslelinė gali būti reta nepageidaujama reakcija į COVID-19 vakcinas. Tačiau jie tikrai neteigia, kad vakcinos nuo koronaviruso „prikelia“ vėjaraupių virusą. Be to, tyrimo autoriai primena, jog vėjaraupių reaktyvacija yra nusistovėjęs reiškinys tiek su in­fekcijomis, tiek su kitomis vakcinomis, o tai reiškia, kad šis nepageidaujamas reiškinys nėra būdingas tik COVID-19 skiepams.

„Bendra vakcinacijos nuo COVID-19 nauda yra daug didesnė už galimą riziką didžiajai gyventojų daliai“, – konstatuoja tyrimo autoriai.

Suaktyvėja nusilpus organizmui

Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specia­listai teigia, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po dauge­lio metų, nusilpus imuninės sistemos funkcijai.

Pasak ULAC Imuno­profilak­ti­kos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Sa­vic­kienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline. 

„Persirgus vėjaraupiais, virusas migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų nervinius mazgus, kur išlieka latentinėje (neaktyvioje) būklėje daugelį metų. Nusilpus imuninei sistemai, virusas aktyvuojasi ir per juntamuosius nervus migruoja į jo pažeistą odos sritį. VZV reaktyvuotis (suaktyvėti) gali po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms, ir sukelia juostinę pūslelinę – tai neuralginis skausmas ir vienpusis pūslelinis odos bėrimas pažeisto nervo vietoje. Dažniausiai pažeidžiami (išberiama) tarpšonkauliniai nervai, taip pat gali būti pažeisti (išberti) veidinis, klausos, akių ir retais atvejais kiti nervai“, – pažymi E. Savickienė.

Todėl teiginys, kad COVID-19 vakcinos skiepytiems asmenims reaktyvuoja vėjaraupių vi­rusą yra tik iš dalies teisingas, nes juostine pūsleline suserga ne tik nuo koronaviruso paskiepyti, bet ir jokios vakcinos negavę asmenys.

Šie faktai yra patikrinti Bal­tijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES, bend­­radarbiaujant su portalo DELFI „Melo detektorius“ žurnalistais. „Melo detektorius“ yra ne­priklausomas ir atviras interneto naujienų portalo „Delfi“ faktų tikrinimo pada­linys, įkurtas 2018 m., siekiant skatinti sąžiningą ir kokybišką žurnalistiką. „Melo detektorius“ laikosi aukščiausių žurnalistikos ir informacijos patikros standartų ir yra patvirtintas Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN) kodekso signataras bei Eu­ro­pos skaitmeninės žinias­klai­dos observatorijos (EDMO) partneris.

Daiva BARTKIENĖ