Mūsų kraštietis tiki, kad jo išradimai pakeis naftą

V. Jokubaitis su smalsiais mokinukais prie dar neužpatentuoto savo išradimo, kurį galima būtų pavadinti energetiniu medžiu V. Jokubaitis su smalsiais mokinukais prie dar neužpatentuoto savo išradimo, kurį galima būtų pavadinti energetiniu medžiu

Niekas nėra suskaičiavęs, kiek žemėje liko naftos ir dujų, bet visi sutinka, kad jų atsargos kada nors baigsis. Ar galėtume išsiversti be iškastinio kuro, ar jį galėtų pakeisti saulės, vėjo, vandens energija? Nuo Kvėdarnos kilęs tauragiškis išradėjas Viktoras Jokubaitis tikina, jog tai yra visiškai įmanoma. Dabar jis važinėja po aplinkinius rajonus, savivaldybių vadovams bei vers­lininkams rodo du savo išradimus, kurie, autoriaus tikinimu, galėtų pakeisti uždarytą Ignalinos atominę elektrinę.

Leidžiamės į Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos pusrūsį, einame ilgu koridoriumi iki darbų klasės, kur vaikai ant darbastalių lipdo iš molio viską, kas tik ateina į galvą. Dabar - molinukų valandos. Tačiau čia savo valandų turi ir V. Jokubaitis, kuris dirba progimnazijos neformaliojo vaikų švietimo mokytoju ir vadovauja techninės kūrybos būreliui. Bet tai - ne pagrindinis jo užsiėmimas.

- Su tuo būreliu dirbu labiau iš idėjos, - sako neformalusis mokytojas. - Be to, čia man leidžia laikyti savo išradimus.

Ant darbastalio stovi keistas agregatas, panašus gal į velomobilį, gal į invalido vežimėlį, tik su sparnais, o priekyje turi propelerį. Pasirodo, tai vienas pirmųjų jo išradimų, darytų dar anais laikais ir užpatentuotas prie anos valdžios. Aerodinaminis treniruoklis pradedančiųjų lakūnų pradiniams įgūdžiams ugdyti. Įsijungus propeleriui, treniruoklis imituoja skraidymo aparatą, ir pradedantysis lakūnas, nepakildamas nuo žemės, gali mokytis jį valdyti, o tuo pačiu lavinti savo vestibiuliarinį aparatą. 

V. Jokubaitis yra sukūręs ir sudėtingesnių treniruoklių la­kūnams. Tačiau ne treniruok­liai dabar yra jo svarbiausias rūpestis. Iš maišo jis ištraukia du nedidelius dailiai padarytus keistus modelius ir deda ant stalo.

- Štai! - sako.

Vaikai meta savo molinukus ir puola žiūrėti. Tikrai įdomu. Kas tai galėtų būti? Iš vėjo malūnėlių galima spėti, kad tai vėjo jėgainių modeliai, o tas ilgas tamsus stogas tik­riausiai yra saulės baterijos. Bet, pasirodo, ne vien baterijos! Kada lietus, jos paviršiumi bėgantis vanduo gali būti surenkamas bei panaudojamas hidroenergijai išgauti.  Kuo vandens daugiau ir kuo iš aukščiau jis tekės, tuo daugiau bus energijos.

V. Jokubaitis savo idėją pavadino „Hibridiniu saulės, vėjo ir vandens energetiniu seg­mentu“ ir Lietuvos valstybi­niame patentų biure užpatentavo 2015 metais. Jo manymu, hibridinis segmentas turėtų išspręsti vieną didelę atsinaujinančios energetikos problemą.

Saulės ir vėjo energija - labai nepastovi. Saulė tai šviečia, tai ne, o elektros tinkluose reikia išlaikyti pastovią įtampą. Vėjas irgi nepatikimas - tai pučia, tai nusiramina. Norint užtikrinti pastovų elektros energijos tiekimą, Elektrėnų elektrinėje tenka laikyti atsargines turbinas ir jas nedelsiant užkurti, kai vėjo jėgainės sustoja, o saulė užlindusi už debesų. Kaip tik užkuriant bei paleidžiant turbinas, į atmosferą patenka didžiausi teršalų kiekiai. Taigi „švarioji“ energetika pasidaro nelabai „švari“.

Mėginama suktis iš padėties, panaudojant ne vieną, bet kelias gamtos jėgas. Kai saulės nėra, gali pūsti stiprus vėjas, o kai jis nutyksta, dažniausiai šviečia saulė.

- Lietuvoje yra ir vėjo jėgainių, ir saulės elektrinių, tačiau jos išmėtytos po visą šalies teritoriją, - sako išradė­jas. - Aš siūlau į vieną ilgą grandinę sujungti visus segmentus, kurie veiktų kaip energetiniai kapiliarai. Tokį įrenginį galima įvardinti kaip kapiliarinę jėgainę, o tokios rūšies energetiką – kapiliarine.

V. Jokubaitis tvirtina, jog į vieną grandinę sujungtus seg­mentus būtų lengviau valdyti ir aptarnauti. Tokia mišri saulės, vėjo, lietaus jėgainė labai tiktų autostradai Kaunas - Klaipėdai, kuri orientuota tarp rytų bei vakarų, todėl saulės baterijos būtų nukreiptos į pietus. Tarp dviejų autostrados gyslų sumontuota energetinė grandinė neuž­imtų dirbamos žemės, o jos vėjo jėgainės netrikdytų žmonių ramybės, nes autostrada eina atokiau nuo gyvenviečių.

Kiek naudos būtų galima tikėtis iš tokios mišrios elekt­rinės?

- Vienas kilometras kapiliarinės jėgainės duotų elektros kaip ir Kauno hidroelektrinė, o 10 kilometrų prilygtų Ignalinos atominei, - tikina autorius. - Ir turėkime omenyje, kad atominė energetika labai pavojinga, o šita - nė kiek!

Viktoras yra paskaičiavęs, jog vėjas duotų daugiausiai - 70 procentų, saulė - 25 procentus, vanduo - 5 procentus elektros energijos.

V. Jokubaitis rodo kitą modelį, panašų į energetinį medį. Tie patys vėjo, saulės ir vandens segmentai sumontuoti į vieną bokštą, kuris galėtų siekti 50 metrų aukščio. Didžiausias tokio energetinio medžio pliusas turėtų būti greitas jo atsipirkimas. Juk, pastatęs vėjo jėgainę, savininkas naudos gauna tiktai iš vėjo, o čia jos dar būtų ir iš saulės bei lietaus vandens. Autorius paskaičiavo, kad toks įrenginys kainuotų 1-2 mln. eurų, generuotų 1-2 megavatus elektros energijos ir atsipirktų per 1-2 metus.

Tuos du savo išradimus V. Jo­kubaitis dabar ir reklamuoja, pristatydamas juos savivaldybių vadovams bei verslininkams. Kaip pats sako, visur sulaukia didelio dėmesio. O praktiškai? Deja, praktikoje dar nė vienas jo įrenginys nepradėtas statyti.

- Postūmį tokioms idėjoms galėtų duoti keturios jėgos: valdžia, mokslo įstaigos, verslas ir, aišku, pats autorius. Kai jos susivienys, tada tikrai proveržis bus, - tiki Viktoras.

V. Jokubaitis daugelį metų dirbo Tauragės apskrities centrinio pašto direktoriumi, o prieš keletą metų išėjęs į pensiją užsiima tik išradimais. Kartu su sūnumi Vytautu įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Globalios technologijos“, kurioje jiedu ir dirba. Sūnus - direktorius, tė­vas - išradėjas. Turėdami oficialią bendrovę, jie gauna Europos Sąjungos paramą, kuri reikalinga išradimų registravimui bei autorinių teisių apsaugai. Kaip sako autorius, tie dalykai labai brangiai kainuoja.

Petras DARGIS 

AUTORIAUS nuotr.

V. Jokubaitis tiki, kad jo idėjos bus įgyvendintos ir iš esmės pakeis mūsų energetikos ūkį

Tai tik maketas, kuriuo parodyta, kaip į vieną ilgą grandinę galėtų būti sujungti vėjo, saulės ir vandens segmentai. Tokia energetinė grandinė galėtų būti nutiesta autostrados Kaunas – Klaipėda viduriu ir savo galingumu pakeistų uždarytą Ignalinos atominę elektrinę

Atnaujinta Penktadienis, 13 sausio 2017 09:34